Dar ir kaip gerbia. Geriausias savo vado Skvernelio oracijas lygina su dučės Mussolinio oracijų emociniu įkrūviu.
Po kelių dienų sužinojome, kad Seimo pirmininkas, kad ir profesorius, bet nežino G. Orwello romano „Gyvulių ūkis“ emocinio įkrūvio. Radijuje paklaustas, kodėl vieni gyvuliai yra lygūs, o kiti – lygesni, valstiečių profesorius pyktelėjo.
Pyktelėjęs Pranckietis davė naisų atkirtį kitam profesoriui, kuris dar neseniai patarinėjo valstiečių ministrui Kukuraičiui, primindamas tam niektauzai ekspatarėjui, kad tas turbūt gyvulių ūkyje nėr nė buvęs, tai galėtų pagarbiau kartais reikšti nuomonę apie tai, kaip yra gerai gyvulių ūkiuose. Gyvulių ūkis, sakė neatlėgęs Seimo pirmininkas, Lietuvoje yra susitraukęs turbūt tris kartus, palyginti su kaizerio Vilhelmo pirmaisiais okupacijos metais.
Valstiečių profesoriaus liapsusas išėjo į gera. Proga sužinoti Septynis priesakus, kuriuos didelėm baltom raidėm, įžiūrimom net už 30 žingsnių, kiaulė Snieguolis užrašė ant dervuotos sienos: 1. Kas vaikšto dviem kojom, tas priešas. 2. Kas vaikšto keturiom arba turi sparnus, tas draugas. 3. Gyvuliai nevilki drabužių. 4. Gyvuliai nemiega lovoje. 5. Gyvuliai negeria alkoholio. 6. Gyvuliai nežudo vienas kito. 7. Visi gyvuliai lygūs.
Tai ne viskas, ką per vieną Advento savaitę sužinojome iš profesorių. „Sovietų Sąjunga buvo viena iš tų valstybių, kuri labai užtikrino socioekonomines žmogaus teises“, LRT „Ryto garsuose“ čiulbėjo jauna profesorė.
Bet nėra to blogo, kas netiktų valstiečiams. Nors net jų profesoriai nežino „Gyvulių ūkio“, tai jiems netrukdo kiaulių ūkio principų taikyti realioje politikoje ir asmeniniame gyvenime.
Sužinojome, kad net septyni (iš 13) Skvernelio Vyriausybės ministrai pažeidė įstatymus. Tačiau vairavimo teisių, leidžiančių valdyti valstybę, iš jų neatims. Išskyrus Petrauskienę ir Ruokytę-Jonsson, kurios ką tik atleistos, bet tikrai ne už įstatymo pažeidimus, visi kiti ministrai įstatymo pažeidėjai vairuos valstybę toliau.
Ministrai pažeidėjai paskui Naisių poną jo papratimu aiškina, kad įstatymą pažeidė dėl neapsižiūrėjimo ir netyčia. Ministras Pirmininkas dar priminė, kad tai jis čia išduoda ir atimina vairavimo teises, todėl atsikniskit. Valstiečių daugumai įstatymai negalioja.
Kiaulės ant užpakalinių kojų apsuko ratą aplink kiemą. Tuomet pasigirdo šunų lojimas, skardžiai užgiedojo juodasis gaidys, ir į kiemą, apsuptas džiaugsmingai šokinėjančių šunų, išėjo patsai Napoleonas – impozantiškai išsitiesęs, išdidžiai besidairantis į šalis. Priekinėje kojoje jis laikė botagą.
Avys sutartinai iš visų gerklių užbliovė: „Keturios kojos – gerai, dvi kojos – geriau! Skaidrūs ministrai – gerai, ministrai įstatymo pažeidėjai – dar geriau! Dėl visko yra kalti konservatoriai, beee!“
Gyvulių ūkyje nebebuvo likę nė vieno gyvulio, kuris atmintų, kaip nuožmiais konservatorių režimo metais už menkesnes baikas iš postų skrido Kreivys, Matiliauskas, Žvaliauskas, kiti ministrai.
Tik kelios kamanės atrajojo iš kažin kur atklydusį, gal net iš pačių kiaulių – Spieglio ar net Napoleono – lūpų išsprūdusį ir ant žalios sienos išteptą žodį „darna“: Darnus valstybės valdymas. Darni ekonomika ir finansai. Darni visuomenė ir aplinka. Darnus švietimas ir aplinka. Darnus žmogus.
Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus, palingavo galva į penkias darnas mokytoja Kamanė, nusidėjusi mintimis apie Tapino perversmą.
Dar sužinojome, kad praėjusią savaitę Tapino ir konservatorių rengtas perversmas neįvyko. Nieko ta opozicija nesugeba, net virvės Skverneliui nuvyti. Perversmas įvyko tik premjero Skvernelio galvoje. O jei tiksliai, tai premjero galvoje įvyko trys perversmai pagret.
Gruodžio 6-ąją jis paskelbė Lietuvai, kad „tai, kas vyks sekmadienį, organizuoja ne profsąjungos, bet ponas Tapinas, žurnalistas. Jeigu to mitingo tikslas yra pakeisti šalyje teisėtai išrinktą valdžią, tai tą ir reikia tiksliai įvardyti. Vyriausybė kreipėsi ir į tarnybas, nes tai, kas daroma mūsų kolegų, tikrai atrodo, kad yra Kremliaus politikos vykdymas.“
Kalbėdamas apie tą patį, gruodžio 11-ąją premjeras sakė, kad „kreipimesi nėra įvardyta konservatorių nei partija, nei frakcija, o jei patys jie save prisiskyrė, matyt, tam tikras nerimas yra“. Dar po dviejų dienų MP aiškino, kad kreipimesi į tarnybas dėl perversmo jokių faktų nėra, tik paklausimas.
Paskui nugirdome, kad slaptoje pažymoje, kurią premjeras davė paskaityti tik jį lizingavusios bendrovės valdybos pirmininkui, „tarnybos“ paminėjo keletą pavardžių valstiečių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl pažymos „Perversmo ir visais kitais klausimais“ niekam, net valstybės Vyriausiajai gikluotųjų pajėgų vadei ir negalima rodyti.
Jei laiku nepaimi ir neuždarai perversmininkų, reikia imti LRT televiziją ir radiją ir suvalstybinti. Ką nors juk reikia paimti. Kitaip kokia gi čia gyvulių ūkis? Susitraukęs tris kartus. Gyvuliai neguli lovose.
Pakeliui į LRT paėmimą sužinojome, kad didžiausia nuodėmė demokratinėje Lietuvoje yra priklausyti kokiai nors partijai. Sako, greitai partiniai neturės teisės vesti, turėti vaikų, net ateiti į restoraną, Bernelių mišias ir Juozuko madas. Išskyrus žalvalstiečius. Kurie, neturėdami žinių ir gebėjimų, iškelia profesionalus iš gatvės. Tokius, kurie, ministro Kukuraičio žodžiais, neturi suprato net apie tai, kas yra jo privatūs interesai. Nepakaltinamus, kaip sakė toks Salamakinas.
Net ir su tokiu rėčiu Vyriausybė nesugeba rasti ministrų. Du iš trijų kandidatų vis dar tikrinami, o trečio ieško. Pagaus ką nors prie miesto eglės be darbo, kaip prieš porą metų. Švietimui ir mokslui, o ypač kultūrai tinka belekas – tą irgi žinome.
Dar sužinojome, kad mokytojų streikas nuleido Ministrą Pirmininką ant žemės. Skvernelis, 2017-ųjų kovą dar buvęs populiarumo kosmose, kai juo pasitikėjo net 72 proc. piliečių, per pusantrų metų išbarstė lygiai pusę pasitikėjimo.
Kaip per pusantrų metų tiek prarasti? Kai moki, netrunki. Kuo ilgiau būni premjeru, tuo aršiau kasdien rodyk pirštu į kitus. Ypač tuos, kurie valdžios seniai neturi. Ir meluok susirietęs. Apie Vyriausybės pasitarimo įrašą – mėnesį su trupučiu. Apie perversmą – savaitę. Mokytojų etatinio atlyginimo gerumą ir netikėlius mokytojus – pusę metų.
Reikia nuteikti prieš save, kas tik pasitaiko kelyje. Gydytojus ir slaugytojas, dantistus ir antstolius, mokytojus ir mokinius, profesorius ir lektorius, aktorius ir režisierius, bibliotekininkes ir ugniagesius, verslininkus ir sportininkus, statybininkus ir dailininkus, tėvus ir motinas. Ir sugrįžimas į žemę garantuotas.
Kas dėl tavo nelaimių kaltas, ir Karbauskio žalmargei aišku: konservatoriai. Kitas rusiškas klausimas – ką daryti? Be abejonių, kuo skubiau imti LRT, kaip Putinas mokė. Kas valdo praeitį, valdo ateitį. Kas valdo dabartį, valdo praeitį.
Vadovaujantis Mussolinio emociniu įkrūviu reikėtų uždrausti ir rankų paspaudimus sveikinantis. Moterims – ilgas kelnes. Pėstiesiems vaikščioti dešine kelio puse. Uždrausti džiazą, repą ir „Dviračio žinias“. Mussolinį papildyti Karbauskio-Verygos sąrašu: uždrausti saldainius ir bankuchenus, cepelinus ir kruasanus. Ir Kalėdų senelį, kalėdinę prekybą bei Kalėdų laukimą.
Ketvirtą valstiečių eros Džiaugsmo sekmadienį sutiktume su kiaulės Napoleono oracija ant altoriaus, kad „Gyvulių ūkiui“ grąžinamas senasis kolchozo pavadinimas.