Premjero Skvernelio „ženkliukas“ buvo stipresnis.
Tuo metu, kai Prezidentas Nausėda Birštone pažeidinėjo veryginį įsakymą scenoje dėvėti kaukes, šalies Ministras Pirmininkas apskundė Vartotojų teisių apsaugos tarnybai žurnalistų Davidonytės ir Pancerovo knygos „Kabinetas 339“ reklamą.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra pavaldi teisingumo ministrui. Taigi pats sau paskundžiau neįtikusią knygą, pats skundą išnagrinėsiu ir pats tuos nevidonus nubausiu. Išrašysiu baudą. Kaip senais budėjimo krūmuose laikais. Kaip tam, kurį paskui dar ir gyvą numarino. Tvarka bus.
Labai valstietiška ir policajiška. Prie to jau įpratom. Bet net ir valstietiškumų-policajiškumų galerijoje Skvernelio skundas Vartotojų teisių apsaugos tarnybai tikru baltuoju auksu sužiba. Įeis į istorijos analus. Panašiai kaip Zebedenas, kuris šv. Brunoną uždubasino 1009-aisiais.
Pirmiausia tai laikas. Knyga pasirodė bemaž prieš metus. Išėjo n+k leidimų. Kas norėjo, tas nusipirko ir gal net perskaitė. Knyga tarkuoja premjerui minkštą vietą runkeline tarka. Regis, jei jau tyliai iškentei pirmąją, antrąją ir t.t. tarkavimo seansą, kam pačiam užsisakyti papildomą mazohistinį vakarėlį prieš Seimo rinkimus?
Pagal IQ koeficientą premjero skundas arti darželinuko, ir tai ne itin pažengusio. Šitie pavogė jo balsą ir siluetą, kurį tie nevidonai pavogtą nutupdę ant knygos viršelio. Rašo premjeras.
Į teismą tokių vėjų nenuneši. Teisme teisėjas paklaustų ar – kas dar baisiau, – pastatęs Vyriausybės vadovą saulėje, patikrintų praktiškai, negi išties mūsų premjeras 9-as mėnuo vaikšto nemesdamas šešėlio. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepaklaus. Ji pavaldi skundikui.
Kam premjerui juokinti žmones duokles pakelėj renkančio keliuko, nors tiksliau turbūt sakyti, Šviniaus pasubinoto lygio paistalais apie ženkliuką?
Kokia musė, virusas, konservatorius ar kuris nors Landsbergis įkando premjerui, kad jis ėmė gyliuoti kaip karvė karštą vasaros dieną sparvų užpulta?
Begyliuodamas taip nulėkė į lankas, kad skunde ėmė ir surašė tai, ko niekada nesakė, bet ką, matyt, nuoširdžiai galvoja apie LŽVS prieš ketverius metus deklaruotą valdžios skaidrumą ir viešumą: „Pareiškėjas nepritaria valdžios sektoriaus skaidrumui, visuomenės teisei žinoti apie priimamus sprendimus, šių sprendimų viešumui, piliečių įsitraukimui į valstybės valdymą, valdžios atskaitomybės piliečiams principui.“
Ups. Tokiais atvejais žmonės sako, kad žmogui stogas nučiuožė. Nors veiksmažodis čiuožti čia aiškiai per silpnas. Stogas čia skriejo pirmuoju kosminiu greičiu, ne kitaip.
Iki antrojo kosminio greičio – tokio greičio, kurį turi pasiekti mažos masės politinis kūnas, kad jo kinetinė energija būtų lygi gravitacinei potencinei energijai, ir, kad įveikęs didesnės masės proto gravitacijos lauką, iš jo ištrūktų, – pristigo MP skundo kopijos Valstybinei kalbos komisijai.
Įveikti proto gravitaciją čia pat pabandė inovatyviausias visų laikų Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras R. Sinkevičius, ir tai jam pavyko. Inovatyvus ministras sėkmingai atsiplėšė nuo proto ir buvo iki rinkimų ilgam išvestas į orbitą aplink jį.
Prisiminęs seną partinį KPSS-LKP-LDDP-LSDP-LSDDP šūkį, kad ekonomika turi būti ekonomiška, bebrų atstovas trečiadienį pristatė idėją valstybei nusipirkti kokį nors pusiau luptą, pusiau skustą banką ir paversti jį valstybiniu komerciniu.
Tokį pirkinį nagrinėja ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Ministras novatorius skelbia, kad šis bankas dalys kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui rajonuose.
Čia tas aritmetikos atvejis, kai viena rašom, o du minty. Kas tie du, kurie minty?
Vienas minty yra tai, kad LSDDP, su kurios atskilimu nuo LSDP Kirkilo bebrai išdūrė patys save, spalio 11-ąją pabaigs kelionę šioje ašarų pakalnėje. Vienintelis būdas užsitikrinti orią senatvę Karbauskio pagalbinės frakcijos nariams yra už valstybės pinigus nusipirkti sau bankelį.
Vienas prezidentas, 12 viceprezidentų, 24 valdybos narių postai, plius kelios šiltos Nausėdos tipo patarėjų vietelės, daug daug banko rajonų skyrių valdytojų, ir, žiūrėk, Kirkilo frakcija drauge su nuo politikos po rinkimų atlikusiais vienadieniais Seimo valstiečiais storai įdarbinta.
Antras minty yra tai, kad rajonuose, priklausomai nuo to, ar jų savininkai yra vietos valdžioje ar opozicijoje, geriau ar visai prastai tarpsta tūkstančiai mažakraujyste sergančių vietinių ir nevietinių politikos veikėjų verslų versliukų. Privatūs bankai jiems įprastai skolina nenoriai.
Štai kam reikia už visų mokesčių mokėtojų pinigus nusipirkti bankelį-kamikadzę. Lengvatinėmis sąlygomis jis išskolintų valstybės pinigus smilkstantiems politikų ir jų šešiukių versliukams. O šie paskolų senu papratimu kažkaip tai negalėtų grąžinti.
O jei kas pareikalautų atsakomybės, visada gi atsiras muiliukas, kuris laiku išeis į tribūną, kad rūsčiai paklaustų: „Kur tavo ženkliukas, jei eini?“
Bet aukščiausias lygis yra tada, kai net ir ženkliuko klausti nebereikia. Tiesiog budistinis Taurusis aštuonialypis kelias (Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas), teisingas ketinimas ir ryžtas, susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų, susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla, tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms); tobulos pastangos, tobulas budrumas ir ypač susitelkimas), galvoji skaitydamas naujausio rinkimų komiteto sąrašą.
Chomičius ir Stepas, treneris prof. Paulauskas ir muzikologas Gerulaitis. Šalia tokių garsenybių kaip Vasiliauskas (Drąsos kelias), Ačas ir Andrikis (Tapšnotojo kelias), Janutienė (buv. Puteikio-Krivicko kelias), dekanas, nuplagijavęs studento darbelį, vienas rektorius pulkininkas ir daug tiesiog „politikų-verslininkų“.
Kaži, o jie gatvėje prasilenkdami bent pasisveikina? Jei ko čia ir trūksta – ne iki antrojo kosminio, o paties tikriausio šviesos greičio, – tai tik Guogos, Vagnoriaus, acto garintojos, kokio Kiguolio ar kito antivakserio, ir, žinoma, gaila, kad pats Paksas su stomatologe eiti negali.
O čia visi susiriesdami kelinta diena juokiasi iš bičo, kuris, sėdamas koroną, per naktį perėjo dešimt barų. Durnina jį. Iš tikrųjų jis vertas pagarbos. Doras žmogus, sąžiningai prisidavė. Dauguma kitų būtų rėkę kaip tas iš Telšių, kuris po Švinium eina: „Kur tavo ženkliukas?“