Kaip ir pažeidinėti 3 str. 1 dalies („Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suverenumo, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“) bei 5 str. 3 dalį („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“).
Todėl kad ir kaip melodramatiškai tai skamba, o skamba melodramatiškai dėl to, kad daugumai žmonių tai nėra svarbu, balsavimas prieš tyrimo komisijos išvadas iš dalies prilygtų 1940 m. „liaudies seimo“ balsavimams. Respublikos išdavystė.
Niekas tokio balsavimo pasekmių instituciškai nebegalės užkardyti. Metas, kai neteisė, atskiro žmogaus valdžia, gali paimti viršų prieš įstatymą dėl pamatinių valstybės valdymo reikalų. Po to perkelti savivalę (neteisę) į kitas sritis tebus laiko ir norų klausimas.
Taigi netoliaregiška teigti, kad šiandien Lietuva turi identišką paksogeitui situaciją. Nors Seimo tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas Nausėda, kuris atsisakė atsakyti į Seimo tyrimo komisijos klausimus, pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus ir Konstitucijos 77 str. 2 dalies nuostatą, tuo panašumai baigiasi.
Todėl kad ir kaip melodramatiškai tai skamba, o skamba melodramatiškai dėl to, kad daugumai žmonių tai nėra svarbu, balsavimas prieš tyrimo komisijos išvadas iš dalies prilygtų 1940 m. „liaudies seimo“ balsavimams. Respublikos išdavystė.
2003 m. VSD vado pateikti įrašai privertė Seimą sukurti tyrimo komisiją, o po to ir apkaltos komisiją. Įrašus netrukus skelbė visa žiniasklaida. Dabar yra priešingai.
STT vadas atsisakė net Seimo nariams pateikti įrašus, gal net sunaikino svarbius nusikaltimo įrodymus. Įstatymus pažeidęs VSD vadas dvi savaites verčia visą žvalgybos tanybą menkinti Seimo tyrimo komisiją. VSD skleidžia melą skelbdamas, kad „teiginiai apie grėsmę keliančius asmenis Nausėdos aplinkoje neatitinka tikrovės“, nors Seimo komisios tyrimas įrodė priešingai. Spec. tarnybų vadus palaiko gen. prokurorė.
Konstitucijos 5 str. 3 dalis su 4 str. („Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“) rauda ant partizanų kapų.
VSD vadas Jauniškis nusipaistė iki sapnininko lygio aiškindamas, kad diktatorius Lukašenka 2019 m. buvo geras diktatorius, o blogu diktatoriumi tapo tik po 2020 m.
Spec. tarnybos antikonstituciškai veikia grupėje ir iš anksto susimokiusios, o Seimas tyli. O prieš 20 m. už apkaltą galvas vienodai guldė dvi valdžios ir dvi opozicijos partijos. Svarbiausias vaidmuo šiame procese priklausė valdžioje buvusiems socialdemokratams ir socialliberalams.
Pakso apkaltos procese drauge su Seimo pirmininku, socialliberalų lyderiu Paulausku žvaigždėmis tapo socialdemokratai – dviejų Seimo komisijų sielos Sakalas ir Sabatauskas, atlikę milžinišką darbą ir atlaikę dar didesnį Pakso ir jo šalininkų spaudimą.
Šiandien aukščiausią reitingą turinti opozicinė Socialdemokratų partija prezidento rinkimuose oficialiai remia galimai priesaiką sulaužiusį prezidentą Nausėdą. Apkaltos didvyris Sabatauskas suka akis ne tik nuo Seimo tyrimo komisijos išvadų. Atsiribojo ir nuo darbo komisijoje, nes tokia partijos pozicija.
Kodėl Seimas, sugebėjęs įveikti sudėtingiausią politinį-teisinį procesą, per 20 metų nusirito ne šiaip atgal? Politikai laisva valia eina murlintis paksinėje kūdroje. Kodėl po Prezidentūrą vaikštinėja naujieji borisovai, o VSD, užuot užsiėmusi žvalgyba, trūks plyš bando įrodyti, kad taip ir turi būti?
Kodėl Seimas, sugebėjęs įveikti sudėtingiausią politinį-teisinį procesą, per 20 metų nusirito ne šiaip atgal? Politikai laisva valia eina murlintis paksinėje kūdroje. Kodėl po Prezidentūrą vaikštinėja naujieji borisovai, o VSD, užuot užsiėmusi žvalgyba, trūks plyš bando įrodyti, kad taip ir turi būti?
Vaizdžiai kalbant, po Pakso pašalinimo apkaltos baubas kybo virš prezidentų, Tik toks demokratiškas žmogus kaip Adamkus galėjo jo nepaisyti. Bet gal ne taip tiesiogiai, dar smarkiau apkaltos baubas paveikė kairiąsias partijas.
Apkalta joms barngiai kainavo. Socialdemokratai dėl to rudenį vykusiuose rinkimuose prarado daug balsų, o socialliberali išvis išnyko.
Kairieji pamatė, kad didelei daliai jų rinkėjų, perbėgusių pas Uspaskichą, vėliau valstiečius, dzin ta teisinė valstybė ir įstatymo viršenybė. Kairieji be širdgėlos pamatinę demokratijos vertybę paliko liberalams ir konservatoriams, kurie irgi ne be nuodėmės. Vien „tulpių“ paštas tarp liberalo Masiulio ir prezidentės Grybauskaitės ko vertas.
Daugybei žmonių imponuoja šmikiai, kuriems negalioja įstatymai, kai kalbama apie jų kubus draustiniuose. Dirbdami bankuose jie gali 20 metų aistringai aiškinti, koks blogis progresiniai mokesčiai, o panorę valdžios dar garsiau rėkti, kad tik progresinai mokesčiai išgelbės šalį.
Rezultatas – silpnas Seimas, silpnos partijos. Partijos beturi vieną tikslą – kaip nors patekti. Peržengti 5 proc. barjerą. Varomoji jėga – žmogaus futliare blokas. Kad tik ko neatsitiktų. Maža ką apie mane VSD ar STT turi, geriau nesišakoti.
Sąmoningas partijų griovimas, kurį pradėjo ir beveik dvi kadencijas vykdė Grybauskaitė, pasiekė finišą. Valdžioje tuštumos nebūna. Praktiškai už nieką neatsakingas prezidentas, kuris kartą laimėjęs praktiškai užsitikrina abi kadencijas, turi per daug galių reguliuoti spec. tarnybų pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir diplomatų karjerą.
Kaip sakė Grybauskaitė, šitame prieškambaryje jiems dreba kinkos. Krūpčioja. Ne dėl to, ką padarė ar nepadarė. Paskirs ar išmes iš visur? Jei netikite, galite paklausti buvusio vidaus reikalų ministro Misiūno, buvusio VSD vado Grinos, dešimčių diplomatų etc.
Tingus ir neįgalus politiškai mąstyti Nausėda pats nebūtų to sugalvojęs. Bet ko nepasinaudoti Grybauskaitės įdirbiu?
Spec. tarnybos ir prokuratūra, o iš dalies ir diplomatinė tarnyba, administraciškai tiksliai buvo pajungtos Grybauskaitės per pasaulinę krizę, kai konservatoriai turėjo tiek problemų, jog neturėjo net noro galvoti apie tai, kuo tai baigsis, kai jos nebebus.
Pareigūnų karjeros pernelyg smarkiai priklauso nuo prezidento. Kuo prezidentas silpnesnis politikas, tuo daugiau karjeros grimasų. Spec. tarnybų vadai greit pagavo, kad jiems naudingiau laikytis prezidento. Paklūstant jam galima eliminuoti nepatogią teisės viršenybę ginančius Seimo narius, iš kurių, nors jų ir mažuma, gali sulaukti visko.
Sulindusios į čekiukus ir ne mažiau smulkų norą kaip nors darsyk patekti, partijos praleido svarbų savisaugos momentą, kuris gresia pribaigti tiek jas, tiek Seimą kaip tautos atstovybę, nepriklausomai nuo to, ar tu valstietis, Skvernelis ar agroliberalas. Bet taurė dar neišgerta iki dugno. Liko dar dalykų.
Kaip dabar, po įvarčiu į VSD vartų devyniukę pasibaigusio tyrimo, kurį 2020 m. buvo pavykę lengvai numuilinti. Neteisė tiek sustiprėjo, kad Seimo nekontroliuojamos spec. tarnybos jau atvirai meta pirštinę teisinei valstybei.
Sulindusios į čekiukus ir ne mažiau smulkų norą kaip nors dar patekti, partijos praleido savisaugos momentą, kuris grasina pribaigti tiek jas, tiek Seimą kaip tautos atstovybę, nepriklausomai nuo to, ar tu valstietis, Skvernelis ar agroliberalas. Bet taurė dar neišgerta iki dugno. Liko dar dalykų.
Rudenį Lietuvai gresia itin plati – tokios dar nebuvo – Trąšų koalicija.
Prezidentas Nausėda, kurį Seimo komisija nustatė esant pažeidžiamą dėl ryšių su Lukašenkos trąšų stumdytojais, socialdemokratai, kurių kandidatas į prezidentus yra Nausėda (o VSD vadas Jauniškis gal dar ras 2017 m. raštą Seimui apie tai, kad „Gazprom“ dujų prekybos tarpininkė „Dujotekana“ bei kita Stonio įmonė dosniau už kitus (100 000 Lt) parėmė Blinkevičiūtę 2004 m. prezidento rinkimuose, „Agrokoncerno“, kuris be muitų ilgai darė gešeftą su nešvaria rusiška salietra, savininko Karbauskio partija, nuo jos atskilusi Skvernelio atšaka, visko, kas vakarietiška, priešas Žemaitaitis ir spec. tarnybos, ginansios trąšų stumdytojų žmones.
Seimas gali virsti priedėliu prie prezidento ir spec. tarnybų bei prokuratūros koalicijos. Iki Rusijos ir Baltarusijos toli, bet orbaninė Vengrija plika akimi įžiūrima.