Niekas iš pažįstamų netikėjo, kad tokias knygas skaitau savo noru. Jiems tai buvo kankinantis ir beprasmis laiko gaišimas. Jie klydo. Didelio vargo tikrai nepatyriau, čia ne James'o Joyce'o „Ulisas“.
Pirmoji rėksmingiausiu viršeliu į rankas prašėsi Džordana Butkutė. „Skandalinga išpažintis lovoje“ truko pusantros valandos. Jei turėtume omenyje 19,99 lt., kuriuos sumokėjau šalia namų esančiame prekybos centre - brangus malonumas. Gal ir ne veltui pirkėjai ją skaitinėja stovėdami eilėje prie kasos? Kelios netrumpos eilės ir žvaigždės išgyvenimai tavo (nemokamai). Leidėjų vietoje tokias trumpas ir intriguojančias knygas laminuočiau.
Džordana - ir dėkinga, ir nedėkinga herojė. Jos būdą geriausiai iliustruoja šunelio Rokio istorija. Gyva a.a R. Janavičiaus dovana žvaigždei greitai pabodo, nervino, prižiūrėti nebuvo nei laiko, nei noro. Šunį atidavė pažįstamų mergaitei. Beveik po metų jis buvo iš vaiko atimtas, nes va – popkaralaitė pasiilgo. O paskui „mylimas“ Rokytis vėl sunervino ir vėl buvo nuspręsta jį grąžinti, bet... Verkiančios mergaitės gailėję žmonės jau buvo nupirkę kitą šunelį... Nežinau, kaip jums, bet man lyg ir daug kas aišku.
Beje, labiausiai knygoje pritrenkė ne pati Džordana (nors pasakoti, kad ketvirtą nėštumo mėnesį dareisi abortą, gali tik visiškas ekstravertas), o jos draugė Liveta Kazlauskienė. Štai kaip ji pasisakė apie kitą dainininkės draugę, keistai pagarsėjusią verslininkę Ingą Budrienę: „Man nuo tų jos „svarovskių“ net bloga – dar kiek ir ims jais puošti savo cepelinus ir blynus“. Liveta, aš pamiršau visas jūsų ir Petro daineles - nuo šiol jūs mano guru!
„Esu kokia esu“ - knyga, kuri turi ir antropologinę vertę. Vykusiai pagautos sovietmečio nuotaikos ir jos „padorios visuomenės užribis“ – restoranai. Asmeninė dainininkės tragedija – viso gyvenimo meilė vyrui, kuris mažo jos pirštelio nevertas ir antsvoris, kuris tykojo už kiekvieno kotleto. Ir asmeninė komedija - keiksmažodžiai, kurie jai tinka taip, kad keiktis - privalu. Tik gaila, kad viešai negalima pakartoti jos sparnuotomis virtusių frazių. Iš kitų lūpų jos skambėtų klaikiai.
Žurnalistė Rasa Kazlaitė rašydama šią knygą baiminosi kritikų rūstybės ir siaubingų internautų komentarų. Nežinau, ar išvengė pastarųjų (jau senokai komentarų neskaitau), bet padorus kritikas turėtų paspringti liaupsėmis ir paprašyti dar vienos knygos. Na, kad ir apie gerą Birutės draugą Vytenį Pauliukaitį.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.