Romas Lazutka. Ir II pakopos pensijų reformos nebus

Jau teko viešai skelbti nuomonę, kad antros iš eilės valdžios mokesčių reformą sustabdo oligarchai. Panašu, kad interesų grupių bus sustabdyta II pakopos pensijų pertvarka. Vyriausybei parengta krūva įstatymų projektų, kuriais užmaišoma mišrainė logiškai neišnarpliojama. Ir todėl užmojis pakeisti daugelio gyventojų nemėgstamos bei koalicijos partnerių rinkimų metu drąsiai kritikuotos II pensijų pakopos nepavyks. Kad ir kuo rinkėjai laikytų Seimą, vargu, ar pro jį tos reformos projektas praslys dėl priemonių tarpusavio prieštaravimų. Kas gi joje nelogiška?

Pirma, atsisakyta pažado panaikinti valstybės biudžeto subsidiją išlaikant privalomą dalyvavimą, išskyrus laikiną langą išeiti. Ta subsidija yra didžiausia II pakopos yda. Ji buvo įvesta argumentuojant, kad paskatinus gyventojus kaupti II pakopoj ilgainiui sumažės „Sodros“ finansinė našta.

O tai, neva, svarbu dėl ateityje mažėsiančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Deja, „Sodros“ finansinės naštos sumažinti dėl kaupimo II pakopoje niekaip nepavyks, nes kaupiantiesiems „Sodros“ pensijos nebus mažinamos, palyginti su nekaupiančiaisiais.

Pradinis II pakopos sumanymas buvo būtent toks – dalis įmokos „Sodrai“ pervedama į II pakopoj kaupiančiojo sąskaitą, bet tuo pačiu jam mažinama „Sodros“ pensija. Kuo daugiau kaupiančiųjų, tuo mažesnė našta „Sodrai“. Nuo 2019 m. taip nebėra. Pažado sumažinti naštą „Sodrai“ atsisakyta, o subsidija įvesta neapgalvotai. Taigi, kuo dabar pagrįsta vadinamoji skatinamoji įmoka maždaug pusei dirbančiųjų (tiek yra aktyvių II pakopos dalyvių) valstybės, o t. y. ir nekaupiančiųjų sąskaita? Abiejų grupių „Sodros“ pensijos bus vienodos nepriklausomai nuo kaupimo fakto, bet kaupiantieji gaus dar antrą pensiją, iš dalies – savo bendrapiliečių sąskaita, kurie patys tenkinsis tik viena pensija.

Ši valstybės skatinamoji įmoka lieka kartu su privalomu dalyvavimu. Pasitraukimui bus atvertas laikinas langas, bet su tam tikrais apribojimais pasiimti lėšas. Po to vėl liks ir skatinamoji įmoka, ir privalomas dalyvavimas kažkada pradėjus kaupti. Ar katinai nesusipjauna galvoje, kai skatini dalyvauti tą, kuris ir taip nebeturi teisės nedalyvauti?

Antra, ši valstybės skatinamoji įmoka lieka kartu su privalomu dalyvavimu. Pasitraukimui bus atvertas laikinas langas, bet su tam tikrais apribojimais pasiimti lėšas (apie juos vėliau). Po to vėl liks ir skatinamoji įmoka, ir privalomas dalyvavimas kažkada pradėjus kaupti. Ar katinai nesusipjauna galvoje, kai skatini dalyvauti tą, kuris ir taip nebeturi teisės nedalyvauti? Galima būtų manyti, kad skatinamosios įmokos paskirtis – tik gaudyti naujokus.

Tačiau, jei tiki, kad „skatinamoji“ paveiki naujokams, kodėl ji nebeveikia senbuvių ir siekiant išlaikyti juos sistemoje tenka naudoti prievartą? Kita vertus, jei gali prievartą naudoti laikydamas uždarytus senbuvius, ko gi bodėtis prievarta įtraukti naujokus? Ar nebėra fantazijos, kur kitur išleisti valstybės pinigus – tik subsidijai?

Trečia, tiems, kas jau dalyvauja, numatytas laikinas langas pasitraukti. Tuo tarpu tiems, kas nepradėjo kaupti – visiška laisvė. Valstybė laisvus žmones palieka ramybėj, bet jau patekusių į II pakopą – nebeišleidžia. Ar ir tai netrukdo katinams galvoje taikiai murkti?

Pasitraukusieji iš II pakopos ateityje gaus didesnę „Sodros“ pensiją, palyginti su visai nebandžiusiais kaupti, kitoms sąlygoms esant lygioms, kaip sako ekonomistai. T. y. du piliečiai „Sodrai“ mokėjo įmokas vienodą metų skaičių nuo vienodo dydžio algų, bet jų pensijos bus skirtingos, nes vienas iš jų buvo gavęs valstybės skatinamąją įmoką už jaunystės klaidą kurį laiką pabuvoti II pakopoje (po to iššoko per reformos langą).

Ketvirta, išlipantiems per langą bus grąžintos tik jų pačių įmokėtos lėšos, o už valstybės subsidiją bus perkami „Sodros“ pensijos vienetai. Taigi pasitraukusieji iš II pakopos ateityje gaus didesnę „Sodros“ pensiją, palyginti su visai nebandžiusiais kaupti, kitoms sąlygoms esant lygioms, kaip sako ekonomistai.

T. y. du piliečiai „Sodrai“ mokėjo įmokas vienodą metų skaičių nuo vienodo dydžio algų, bet jų pensijos bus skirtingos, nes vienas iš jų buvo gavęs valstybės skatinamąją įmoką už jaunystės klaidą kurį laiką pabuvoti II pakopoje (po to iššoko per reformos langą). Išdaigos bus atlygintos padidinta „Sodros“ pensija. Katinėliai, ar jums vis dar viskas gerai?

Penkta, jei jau skatinamoji įmoka nenaikinama, tai kam gi iš viso tas langas iššokti? Juk bet kuria reformos paketo priemone dalyvavimo sąlygos nebloginamos, o visai išleisti dalyvių, kada jie bepanorėtų, neketinama. Patekusiems į sistemą dalyvavimas lieka privalomas. Bet kas paklaus – kaip su valdžios siekiu laikyti žmones uždarytus II pakopoje dera tas laikinas langas? Kokia logika šiuo atveju?

Šešta, numatyta atsisakyti automatinio įtraukimo. Bet tik nuo kitų metų. Jau dabar pagal galiojantį įstatymą nuo metų pradžios „Sodra“ į II pakopą surašė apie 235 tūkst. naujokų. Pastaraisiais metais apie 60 proc. jų atsisako dalyvavimo. Kodėl to įtraukimo nepanaikinus dar šiemet? Ar gražu bus žiūrėti, kai gal apie 140 tūkst. – 60 proc. šiais metais įtrauktųjų valdžios valia – kitąmet rašys prašymus išleisti pro žadamą langą? „Sodra“ nenuobodžiauja šiemet daugumai jų siųsdama registruotus laiškus, džiaugsis ir kitąmet priiminėdama tų pačių asmenų prašymus išleisti.

Septinta, numatyta leisti II pakopos dalyviams pratęsti įmokų atostogas, kurios šiuo metu apribotos 12 mėnesių. Ir vėl, kad nebūtų pernelyg paprasta, įmokų sustabdymą pilietis galės pratęsti nors ir neribotą laiką, bet tik kasmet teikdamas vis naujus ir naujus prašymus. Pamiršus prašymą dėl eilinio pratęsimo, įmokos nuo algos bus pradedamos vėl nuskaičiuoti. Kodėl negalima sustabdyti įmokų iki atskiro prašymo jas vėl pradėti išskaičiuoti iš algos? Turbūt, kad nebūtų nuobodu.

O skaitytojui, ko gero, tampa nuobodu, todėl paliksiu dar keletą pasiūlytų pakeitimų nepakomentuotų. Juo labiau, kad aptartų pakanka numatyti, kad reformos nebus vien dėl jos nenuoseklumo.

Jei politiniai lyderiai – premjeras, ministrė, – kurie ir rinkimų metu, ir net po rinkimų garsiai skelbė drąsią reformą – panaikinti privalomą dalyvavimą II pakopoje ir valstybės subsidiją, – vis dar nuoširdžiai šito nori, tikėtina, kad jiems tiesiog nepasisekė. Kaip pastaruoju metu madinga įtarti, jie turi savo penktąją koloną. Neskelbiama autorystė, bet, ko gero, reformos dokumentai rengti ministerijoje žmonių, kuriems II pakopa yra mielas kūdikis. Dvidešimtmetis, su tuometiniu premjeru Andriumi Kubiliumi pradėtas, vėliau su tuometine ministre Vilija Blinkevičiūte žindytas, su visomis paskesnėmis valdžiomis remontuotas ir remontuotas.

Tokią reformos projektų košę užmaišius – gyvuos ta II pakopa be esminių pakeitimų bent iki kitų rinkimų. Kaip nepaminėti ir finansiškai suinteresuotųjų – pensijų fondų valdytojams ir subsidijos, ir II pakopos dalyvių skaičius yra esminiai pajamų ir pelnų veiksniai. Dėl jų nepatingėjo apeiti naujosios vadžios kabinetų. Matome, kad ne veltui vargas buvo. O II pakopos dalyvių apmaudui yra erdvios komentarų skiltys.