Romas Lazutka. Išdurti valstybę, kol ministro nėra?

Kol Prezidentas svarsto, ar neįleis lapės į vištidę, patvirtinęs ūkio ministru žmogų, dirbusį verslus proteguojančiai organizacijai, Ūkio ministerija nesnaudžia. Ji pro Vyriausybę jau prastūmė privilegiją stambiems verslininkams.

Dvidešimčiai metų numatyta atleisti nuo pelno mokesčio, jeigu investuoja bent 30 mln., įdarbina bent penkeriems metams bent 200 žmonių ministerijos parinktuose ūkio sektoriuose. Keista iniciatyva net keliais požiūriais.

Kuo vienos įmonės 30 mln. investicijos šaliai geriau nei dviejų įmonių po 25 mln.? Pirmoji 20 metų mokesčio nemokės, antrosios – mokės.

Kuo įdarbinimas apdirbamojoje pramonėje šaliai naudingesnis nei kituose versluose? Kodėl neprivilegijuotų šakų verslininkai privalės apmokėti Ūkio ministerijai nežinia kuo įsiteikusio verslininko lengvatą? Juk krašto apsauga, teismų sistema ir kita infrastruktūra visi naudojasi lygiomis teisėmis. Tik visą tą gėrį mokesčiais apmokės raupsuotieji pagal Ūkio ministerijos diagnozę – samdomi darbuotojai, kurių mokesčiais ministerija ir bando įrodyti savo pasiūlymo naudą.

O kriterijus – penkmečiui sukurti 200 darbo vietų, kad gautum mokesčio nemokėjimo privilegiją keturiems penkmečiams? Ministerija prognozuoja, kad jų priemonė per penkerius metus paskatins sukurti 2000 vietų. Tai bent proveržis! Lietuvoje ir be tos privilegijos įdarbinama dešimtkart daugiau – po 20 tūkst.! Ir kasmet, ne per penkmetį! Tai kodėl gi reikia specialaus įstatymo su kažkam, matyt, tokių mielu „gyvulių ūkio“ kvapu?

Ko gero, manoma, kad argumentas „darbo vietų kūrimas“ toks šventas, kad niekas nė nesigilins. Ūkio ministerija galėtų pagraibyti savo prikurtų popierių krūvose – kiek juose prirašyta, kad Lietuvoje stinga darbo jėgos, o ne darbo vietų. Kai pataikauja vieniems verslininkams, įrodinėja, kad reikia daugiau imigrantų, nes, neva, nėra kuo užpildyti laisvų darbo vietų. Ir štai, iš kito pusrutulio ištraukia priešingą mintį – Lietuvoje nėra darbo vietų ir pelno mokesčio privilegija tam, kas jų sukurs bent du šimtus. Tai ko gi Lietuvoje ar galvose per daug ir ko per mažai?

Tas nuvalkiotas burtažodis – darbo vietų kūrimas. Ekonomika pagal Ūkio ministerijos užmirštą A. Smithą veikia kitaip. Verslininko misija ne darbo vietos, bet pelnas. Ir jeigu rinkos nejaukiamos biurokratų bei politikų parduodamomis privilegijomis, sąžiningi verslininkai siekdami pelno samdo darbuotojus (gali tai vadinti darbo vietų kūrimu jei norit „mandriau“), nes kito kelio gauti pelną nėra.

Ir tie 15 proc. pelno mokesčio jų nesustabdo. Kokios čia dar auksinės darbo vietos viešųjų finansų sąskaita? Ir kas nuostabiausia, siūloma mokesčio lengvata tik jei vienoj įmonėj bus įdarbinta du šimtai, bet mokestis liks tiems, kas dviejose įdarbins po šimtą penkiasdešimt! Kas tai? Gal gavote popierėlį su pateptųjų sąrašu?

Nesuvokiama kodėl tyli smulkaus verslo asociacijos, kurios sujuda kitas atvejais, pvz., kai tik pajudinamas kokia varginga kelių dešimčių eurų PSD įmoka. Juk jei privilegijuotieji stambieji pelno mokesčio nemokės, tas mokestis liks visiems kitiems. Priešingai, paraiška net didesniam pelno mokesčiui jau pateikta. Padidintas tarifas bankams nuo 15 iki 20 proc. yra akivaizdi preliudija į visuotinį jo didinimą. Gal kokie stambūs gudročiai jau ir rado kelia į Ūkio ministeriją siekdami užsitikrinti du dešimtmečius be jokio mokesčio?

Lietuva iš pelno mokesčio surenka tik 1,5 proc. BVP – beveik du kart mažiau nei vidutiniškai ES. Valstybė su tuo neišsivers. Todėl įdomu, kuo Ūkio ministerija nutildė finansų ministrą. Milijardas pajamų mokesčio milijonui dalinama, dalins dar ir taip menkas pelno mokesčio pajamas? Pelno mokesčio surenkama beveik du kart mažesnė BVP dalis nei prieš krizę, kurią visais kitais požiūriais baigiam užmiršti. Ar atrodo per daug? Juk perskirstymo didinimas tiek Seimą valdančiųjų, tiek Prezidento programoj.

O vadinamieji išlaidų ministrai – socialinės apsaugos, sveikatos, kultūros, švietimo? Vyriausybės posėdyje vieningai balsuojate už pelno mokesčio lengvatas? Ir nuolat skundžiatės, kad jūsų geriems norams chroniškai trūksta lėšų? Kone kiekvienas pasiteisinimas dėl akivaizdžiai nesprendžiamos socialinės problemos visada baigiasi „darom, kiek leidžia valstybės finansinės galimybės“. Tos galimybės leis dar mažiau. Ir nieko? Keliate rankas už „gyvulių ūkio“ plėtros projektą?

Prezidentas turi progą skiriamam ministrui iškelti sąlygą sutramdyti Ūkio ministerijos privilegijų dalijimo iniciatyvas, kad nereikėtų jų vetuoti, jei įstatymas praeitų ir pro gerokai pakrikusį Seimą.