Nusipiešęs sau pergalę Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas, atnaujindamas vyriausybę, gynybos ministru paskyrė ekonomistą Andrejų Belousovą, kuriam iškelta užduotis ne tiek optimizuoti pirmtako Sergejaus Šoigu pavaldinių godžiai grobstytas išlaidas gynybai, kiek pajungti visą šalies ekonomiką užsitęsusio karo Ukrainoje ir būsimų konfliktų su Vakarais reikmėms. Ar tapsime kitu Rusijos agresijos taikiniu, priklausys ne tik nuo tarakonų šnabždesių Kremliaus senolio galvoje, bet ir nuo mūsų pastangų paversti Lietuvą neįveikiama tvirtove, kurios puolimas bet kuriam priešui kainuotų pernelyg brangiai.
Nedrįsčiau pasakyti, kad kas nors valdančiojoje Seimo daugumoje, Vyriausybėje ir Prezidentūroje nemato grėsmių Lietuvai – kalbėjimo apie tai pastarąjį pusmetį girdėjome gerokai daugiau, negu matėme pastangų rasti tvarius gynybos finansavimo sprendimus. Net tuomet, kai verslas ir eiliniai piliečiai kone maldauja surinkti iš jų daugiau pinigų kariuomenei apginkluoti, politikai trypčioja, tarsi gyventume ne 2024, o 2014 m. ir turėtume dar dešimtmetį laiko pasiruošti egzistenciniams išbandymams.
Visuomenė tikėjosi iš Vyriausybės aiškaus ir veiksmingo plano, kaip visi solidariai prisidėsime prie šalies gynybos finansavimo didinimo. Buvo minimas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas vienu procentu, kuris paskirstytų naštą taip, kad daugiau mokėtų tas, kas godžiausiai vartoja. O verslas pats siūlėsi mokėti pora procentų didesnį pelno mokestį.
Po Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasisakymų apie augančias grėsmes ir neva per lėtai veikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pakeitimo Laurynu Kasčiūnu visuomenė tikėjosi iš Vyriausybės aiškaus ir veiksmingo plano, kaip visi solidariai prisidėsime prie šalies gynybos finansavimo didinimo.
Buvo minimas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas vienu procentu, kuris paskirstytų naštą taip, kad daugiau mokėtų tas, kas godžiausiai vartoja. O verslas pats siūlėsi mokėti pora procentų didesnį pelno mokestį. Daugiau nei 50 tūkst. piliečių jau pasirašė peticiją didinti krašto apsaugos finansavimą ne iki 3, o net iki 4 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Beliko sulaukti ryžtingo valdančiųjų sprendimo ištiesti ranką ir tuos primygtinai siūlomus šimtus milijonų eurų iš mūsų paimti.
Tačiau sulaukėme veikimo būdo, labiau primenančio pernykštį šleivos mokesčių reformos numarinimą. Vyriausybė rengė vieną pasitarimą po kito, tarsi skatindama Seimo frakcijų politikus įsitraukti į populistinius žaidimus permetinėti gynybos mokesčių naštą nuo vienos socialinės grupės ant kitos. Galiausiai tarp galimų apmokestinimo aukų liko tik rūkaliai, alkoholio vartotojai ir visų populistų nekenčiami bankai, uždirbę pernai rekordinius pelnus, jais viešai pasigyrę ir dar suerzinę tautą savo paslaugų branginimu. Kaip tokiems nepratęsti solidarumo mokesčio?
Finansų ministerija tarsi tyčia laukė politine prasme netinkamiausio laikotarpio tarp dviejų Prezidento rinkimų turų, jau vykstant kandidatų į Europos Parlamentą debatams, kai politikai trokšta įsiteikti visoms rinkėjų grupėms, o ne juos papildomai apmokestinti. Todėl ministrės G. Skaistės pristatytame Gynybos fondo pakete nebėra PVM didinimo, o vietoje pusės milijardo eurų liko tik 297,8 mln. eurų 2025 metais, galbūt išaugsiantys iki 436 mln. eurų 2027 m. – daugiausia dėl akcizų kurui, alkoholiui ir tabakui.
Iš pernai žlugusios mokesčių reformos atkeliavo siūlymai didinti mokesčius su verslo liudijimais savarankiškai dirbantiems asmenims. Sumos toje srityje neatrodo įspūdingai – 2025 m. planuojama papildomai surinkti vos 9,2 mln., o paskui po 31,2 mln. eurų per metus. Bet susidaro įspūdis, kad G. Skaistei labiausiai rūpi tiesiog atkeršyti prieš metus jos planams pasipriešinusiems „patentininkams“, o ne nupirkti vienu tanku daugiau.
Detaliai analizuoti Finansų ministerijos plano nematau prasmės, nes jau iš pirmųjų koalicijos partnerių ir opozicinių Seimo frakcijų atstovų pasisakymų darosi aišku, kad Seime jis nesurinks balsų daugumos. Net ir kai kuriems TS-LKD frakcijos nariams niežti liežuviai pasireikšti ir dar ką nors naujo pasiūlyti, o kiti parlamentarai tiesiog naudos šią temą Seimo rinkimų kampanijai.
Detaliai analizuoti Finansų ministerijos plano nematau prasmės, nes jau iš pirmųjų koalicijos partnerių ir opozicinių Seimo frakcijų atstovų pasisakymų darosi aišku, kad Seime jis nesurinks balsų daugumos. Net ir kai kuriems TS-LKD frakcijos nariams niežti liežuviai pasireikšti ir dar ką nors naujo pasiūlyti, o kiti parlamentarai tiesiog naudos šią temą Seimo rinkimų kampanijai, skubėdami pasirodyti, esą tik jie vieni žino, kaip galima gauti pinigų stebuklingu būdu niekam nepadidinus mokesčių. Spėčiau, kad iš viso paketo liks tik vargani 60 mln. eurų bankų solidarumo įnašo 2025 m., o toliau pinigų teks ieškoti naujai valdančiajai daugumai ir jos Vyriausybei, kai rinkiminės aistros jau bus atvėsusios.
TS-LKD rinkėjai buvo ir tebėra ta visuomenės grupė, kuriai labiausiai rūpi krašto gynimo reikalai, o dėl šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo jie labiausiai pasiruošę veržtis diržus. Tačiau jiems nebus sunku atleisti savo mylimiems konservatoriams gynybos stiprinimo sužlugdymo, jeigu ši politinė katastrofa bus iškomunikuota kaip valstybės interesų nesuvokiančių koalicijos partnerių ir opozicijos sąmokslas. Todėl šlubą Gynybos fondo paketą Vyriausybei tereikia nunešti į Seimą ir palikti sutaršyti rinkėjų dėmesio išalkusiems parlamentarams, o tada apgailestauti: norėjom gero Lietuvai, bet vėl nepavyko.
Buvau pernelyg naivus tikėdamasis, kad mūsų dar nekariaujančios šalies politikai bus nuovokesni ir ukrainiečių krauju mums nupirktą laiką suskubs išnaudoti gynybos stiprinimui, o ne jo imitavimui ir tarpusavio rietenoms.
Galėsime pasiguosti, kad net ir trečius metus Rusijos agresiją atremiančios Ukrainos Aukščiausioji Rada pusę metų vilkino Mobilizacijos įstatymo pakeitimus, kol padėtis fronte netapo visai dramatiška. Todėl triskart mušdamasis į krūtinę jums prisipažįstu, jog buvau pernelyg naivus tikėdamasis, kad mūsų dar nekariaujančios šalies politikai bus nuovokesni ir ukrainiečių krauju mums nupirktą laiką suskubs išnaudoti gynybos stiprinimui, o ne jo imitavimui ir tarpusavio rietenoms.
