Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Elitas iš feisbuko išėjo protestuoti į aikštes

Kai po kelių šiltesnių dienų mano kiemo purvyno provėžas vėl sukaustė gruodas, pamaniau, gal tas pavasaris kažkoks netikras, pražiopsojau, kada žemė pradėjo suktis į kitą pusę ir vietoje vasaros turėsime dar pusę metų žiemos. Tačiau rytais jau girdžiu po Krugelio žiemkenčius braidančių gervių balsus. Saulė jau leidžiasi ne Pateruose, o virš Babrų miško, tai netrukus ir jos šilumos visiems užteks. O jos belaukdamas, mečiau visus iš anksto planuotus darbus ir leidausi žmonos įkalbamas ketvirtadienio popietę išsiruošti į Vilnių, prie Seimo. Nes reikia būti ten, kur vyksta esminis istorijos lūžis.

Paklausite ar neperdedu? Juk būta per 28-erius Nepriklausomybės metus ir mitingų, ir piketų prie Seimo, kartą net langai dužo. O Garliavos patvoriuose susirinkusieji išvis galvojo pradėję kažin kokią revoliuciją, nors buvo tik banalios kriminalinės gaujos apkvailinti. Todėl pabandysiu paaiškinti, kodėl protesto mitingas „Mes kaltinam!“ yra toks svarbus.

Politikos apžvalgininkai ne kartą kalbėjo ir rašė apie feisbuko burbulą, kuriame gyvendami galime skaudžiai apsirikti prognozuodami visos visuomenės nuotaikų permainas ir rinkimų rezultatus. Kažkas net suskaičiavo, kad yra nuo 200 iki 300 tūkst. aktyviai bendraujančių socialiniuose tinkluose žmonių grupė – išsilavinusių įvairių sričių profesionalų, uždirbančių daugiau už vidutines pajamas, ir į jų gretas pretenduojančio jaunimo. Kartais jie ironiškai pavadinami „Vilniaus elitu“, priešpastatant provincijos „runkeliams“, „antrajai“ arba „vargo“ Lietuvai.

Šitą stereotipą užlipęs į mitingo „Mes kaltinam!“ sceną pakartojo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Ar mes galvojame, kad vien Vilnius yra Lietuva?“ Ir buvo nušvilptas, nes aikštėje iš tikrųjų buvo žmonių iš visų Lietuvos pakraščių.

Tačiau švilpė jie visai be reikalo, nes nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos vis tiek gali būti priskiriami „Vilniaus elitui“ pagal savo gyvenimo būdą, išsilavinimą, pajamas ir santykį su žaliavalstietiška valdžia. Visi jų pasaulėžiūriniai karai ir protesto akcijos ilgą laiką vyko tik feisbuke. Įtikinti juos pakelti užpakalius nuo fotelių ir drauge atlikti kažkokį nevirtualų veiksmą atrodė absoliučiai neįmanoma misija.

Tokie lūžiai nenutinka nei iš šio, nei iš to. Pirmiausiai juos reikėjo pratinti prie paprastesnių pilietinių veiksmų – kartą per metus susirinkti šiukšles, paaukoti maisto varguoliams. Tada atsirado „baltosios pirštinės“, išmokiusios jaunimą reikalauti sąžiningų rinkimų, o vyresniuosius patikėti jog tokie išvis įmanomi, o parduoti balsą už butelį nėra įprasta demokratiškų šalių praktika. Buvo Andriaus Tapino „Laisvės piknikas“, įrodęs, kad bent jau geru oru galime susirinkti ne tik klausytis muzikos, bet ir rimtai pasikalbėti. Buvo eilės prie Seimo rinkimų apylinkių didžiuosiuose miestuose, bet jų neužteko išvengti antrojo rinkimų turo šoko: kas po galais mums išrinko šitą valdžią? Ir paišėm memus su karvėmis, šakėmis bei šiaudinėmis skrybėlėmis.

Per pirmuosius naujojo Seimo darbo metus parlamentinė opozicija, net ir matydama visuomenės pasipiktinimą LVŽS sprendimais, nė karto nebandė perkelti politinių kovų į gatvę. Protestavo profesinės sąjungos, miškininkai, medikai, mokytojai, bet tie protestai nebuvo masiški ir nekėlė politinių tikslų. Dažniau atvirkščiai, jų organizatoriai stengėsi nuo politikos atsiriboti ir pyko valdžios apkaltinti politikavimu.

Kurį laiką jau maniau, kad A. Tapinas, pareiškęs, jog nedalyvaus 2019 m. prezidento rinkimuose, traukiasi nuo „Laisvės pikniko“ idealų į nepolitinio pilietiškumo veiklas ir galiausiai taps dar vienu motyvacinius seminarus vedančiu verslumo guru ar korporacijų renginių vedėju. Bet, ačiū Dievui, apsirikau.

A. Tapinas geriau už politinių partijų lyderius pajuto tą nuotaiką po nepavykusios Mindaugo Basčio apkaltos Seime, kada pasipiktinimas valdančiąja dauguma tapo beveik visuotiniu. M. Basčio atsistatydinimas jau nieko negalėjo pakeisti, nes jau neįmanoma pasitikėti Seimu, kuris nepaisydamas Konstitucinio Teismo išvados, kad anas dirbo ne Lietuvai, o Rusijai, nesugebėjo nubalsuoti už apkaltą. Šitas Seimas įrodė, kad yra pažeidžiamas ir gali būti panaudotas prieš Lietuvą kaip hibridinio karo įrankis, įteisinti naują okupaciją ir aneksiją. O tada jau jokie NATO sąjungininkai negalės padėti, liksime vienui vieni kaip po Antrojo pasaulinio karo.

Nutiko tai, ko valdantieji nesitikėjo – „Vilniaus elitas“ iš feisbuko išėjo į aikštę pareikalauti naujų rinkimų ir taip paprastai tai nesibaigs. Mitingo dalyvių reikalavimai tikrai nebus įvykdyti, LVŽS valdžia tam nepasiruošusi, todėl bus nauji protestai, rinksis vis daugiau žmonių. Ne be reikalo pradėjau nuo kalbų apie orą – vos tik kaip reikiant atšils, bus patogu rengti gerokai ilgesnes protesto akcijas, apsistoti prie Seimo tol, kol šis nepaklus reikalavimui pasileisti.

„Aš kaltinu jus siekiu užtikrinti politinių galių perskirstymą Seime, siekiant išvesti opozicijoje atsidūrusias politines partijas į aktyvaus valios reiškimo lauką. Siaurąja prasme – jūs vertėte mano valdžią“, – penktadienį feisbuke rašė LVŽS simpatizuojantis buvęs humoro laidų vedėjas Valdas Vižinis.

Taip, mielas bičiuli, ir čia – tik politinio aktyvumo pradžia. O kai jis kaip reikiant įsisiūbuos jūsų valdžiai beliks pabrukus uodegą sprukti atgal į Naisius.