Apie tai, kad rinkimai vyks jau visai greitai, primena tik kone kasdien pertapetuojami plakatai skelbimų lentose prie Veisiejų bažnyčios. Vakar kabojo konservatoriai, bet kažkas juos tvarkingai nulupo ir prisegė socialdemokratus, o rytoj šiuos pakeis Regionų partija ar kokie žaliavalstiečiai. Šaunu, kad bent nuplėštos konkurentų makulatūros partijų aktyvistai nemeta kur papuola ir nepalieka plaikstytis vėjyje, bet tvarkingai sugrūda į rūšiuojamų atliekų konteinerius.
Tokia plakatų kabintojų konkurencija suteikia vietiniams partijų aktyvistams iliuziją, esą vyksta tikra kova dėl rinkėjų balsų, nors iš tikrųjų retas praeivis bent pažvelgia į tas skelbimų lentas. O jei kažkas prie jų sustoja, tai tarp politikų veidų ieško skelbimo, kada į miestelį atvažiuos dedeklių vištų pardavėjo autobusiukas.
Rinkimų vakarą labai nustebsiu, jeigu aktyvumas bus panašus, kaip 2019 m., kai balsuoti atėjo net 53,48 proc. rinkėjų. Prognozuočiau, kad šis skaičius neviršys 35 proc., o balsuoti atskubės tik partijų skyrių aktyvistai ir jų šeimų nariai.
Rinkimų vakarą labai nustebsiu, jeigu aktyvumas bus panašus, kaip 2019 m., kai balsuoti atėjo net 53,48 proc. rinkėjų. Prognozuočiau, kad šis skaičius neviršys 35 proc., o balsuoti atskubės tik partijų skyrių aktyvistai ir jų šeimų nariai.
Europos Parlamento veiklos viešinimui išleisti pinigai atnešė naudos tik juos įsisavinusiai žiniasklaidai, bet jos auditorija atkakliai praverčia europarlamentarų padėjėjų parengtas publikacijas. Ne todėl, kad jos būtų parengtos neprofesionaliai, bet tik dėl tos priežasties, kad 2019–2024 m. buvo tiek svarbių įvykių ir skandalų, jog žmogaus smegenų galios neužtenka visam informacijos srautui aprėpti. Kai nutinka pandemija, migrantų krizė, karai Ukrainoje ir Palestinoje, infliacija, čekiukų skandalas, tampa labai sunku įsivaizduoti žmogų, kuris netvertų smalsumu sužinoti, ką tuo metu veikė jo išrinkti europarlamentarai.
Todėl susidaro įspūdis, kad po rinkimų jie tiesiog pradingsta iš Lietuvos, o kai parskrenda čia paviešėti ir užsuka į kokį renginį, atrodo atitrūkę nuo mūsų kasdienybės rūpesčių ir skandalų, lyg ne šios Žemės gyventojai. Pernelyg sotūs, laimingi, gražiai aprengti, atsikratę varguoliškų posovietinio žmogaus manierų.
Meškos paslaugą Europos Parlamento rinkimų populiarumui padarė pirmąjį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį dominavusi partijų nuostata deleguoti į Strasbūrą ir Briuselį nusipelniusius savo veteranus, tarsi europarlamentaro mandatas būtų kažkokia išankstinė politikų pensija. O dabar jau labai sunku įrodyti rinkėjams, kad kandidatų sąrašuose – iš tikrųjų kažką nuveikti Europai, o ne tik gauti solidžią algą ir netrukdyti bendražygiams Lietuvoje siekiantys politikai.
TS-LKD sėkmė Europos Parlamento rinkimuose gali pakenkti konservatorių pasiruošimui rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, nes suteiks iliuziją, neva rinkėjai juos tebemyli ir pergalė gali būti pasiekta be jokių pastangų. O tada ištiks žiaurus sutriuškinimas, ypač antrajame Seimo rinkimų ture.
Apžvalgininkai lyg susitarę kartoja, kad mažas rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose naudingiausias būtų Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Mitas apie drausmingą TS-LKD elektoratą pasiekė mus iš devyniasdešimtųjų pabaigos, kai megztomis beretėmis pasipuošę smetoninės našlės ir senoliai rūpintojėlių veidais, pakviesti prie balsadėžių prof. Vytauto Landsbergio, ateidavo balsuoti per speigus, šlapdribas, bulviasodį ar stichinę kaitrą. Jų anūkai ir dabar išsirikiuoja į eiles išankstinio balsavimo vietose didžiuosiuose miestuose, daugiausia sostinėje, bet nebėra tokie prognozuojami. Nepatiks kokio Andriaus Kubiliaus ar Rasos Juknevičienės pastangos prisijaukinti „geruosius rusus“ ir nubalsuos balažin už ką.
TS-LKD sėkmė Europos Parlamento rinkimuose gali pakenkti konservatorių pasiruošimui rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, nes suteiks iliuziją, neva rinkėjai juos tebemyli ir pergalė gali būti pasiekta be jokių pastangų. O tada ištiks žiaurus sutriuškinimas, ypač antrajame Seimo rinkimų ture, kur visas provincijos ir daugumą miestų, išskyrus Vilnių, vienmandačių susišluos Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Po 2016–2020 m. kadencijoje LSDP ištikusio skilimo atsistatė tik reitingai, bet komandoje jau nebėra tų Algirdo Mykolo Brazausko ir Gedimino Kirkilo laikų gelžbetoninių kadrų. O po teismo nuosprendžio Mindaugui Sinkevičiui aiškėja, kad LSDP jau nebegali užsiauginti naujų lyderių ir Gitanui Nausėdai po penkerių metų, pabaigus antrą Prezidento kadenciją, teks imtis jai vadovauti bei tapti naujuoju AMB.
Socialdemokratai kiša koją į kitus spąstus, kai bus be galo sunku įkalbėti partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę atsisakyti iškovoto Europos Parlamento narės mandato ir vesti juos į pergalę Seimo rinkimuose bei formuoti Vyriausybę. Nes po 2016–2020 m. kadencijoje LSDP ištikusio skilimo atsistatė tik reitingai, bet komandoje jau nebėra tų Algirdo Mykolo Brazausko ir Gedimino Kirkilo laikų gelžbetoninių kadrų. O po teismo nuosprendžio Mindaugui Sinkevičiui aiškėja, kad LSDP jau nebegali užsiauginti naujų lyderių ir Gitanui Nausėdai po penkerių metų, pabaigus antrą Prezidento kadenciją, teks imtis jai vadovauti bei tapti naujuoju AMB. Gal net naujo pareiškimo priimti į partiją nereikės – tiks rašytas stojant į Tarybų Sąjungos komunistų partiją.
Rinkėjai ir patys politikai puikiai supranta, kad nuo to, kam atiteks Lietuvoje renkamų europarlamentarų mandatai, nepasikeis nei politinių jėgų santykis Europos Parlamente, nei pačių rinkėjų gyvenimas. Nedidės ir nemažės mokesčiai, pensijos, minimali ir vidutinė alga, nebus išasfaltuota daugiau dulkėtų žvyrkelių ir nupirkta daugiau tankų krašto gynybai. Gyvenimas gali pagerėti tik tiems 11 lietuvių, kurie taps Europos Parlamento nariais. Net kai 2019 m. pasiuntėme į Europos Parlamentą visišką Stasį Jakeliūną, o Viktoro Uspaskicho veiklą dabar tiria pareigūnai, dėl to Lietuvai neteko rausti iš gėdos ir kažko atsiprašinėti. Į kiekvienos kadencijos Europos Parlamentą patenka daugybė keistuolių, marginalų, Rusijos, Kinijos ir kitų nedemokratiškų šalių įtakos agentų. Kad ir kokius keistuolius išrinktumėm, jie ten nebus patys ryškiausi ir labiausiai pastebimi, o supratę, kad nieko svarbaus vis tiek nenuveiks, tik ims dosnias išmokas ir mėgausis savo statuso teikiamomis privilegijomis.
