Seniai neteko matyti tokių ramių ir sklandžiai organizuotų rinkimų. Niekas nebandė pirkti balsų, rankioti iš namų neišsiblaiviusių rinkėjų ir vežioti į balsavimo vietas. Kur kas geriau negu per Prezidento rinkimus jautėsi ir rinkimų komisijos – jų patalpose kvepėjo kava ir sumuštiniais, o ne susierzinimu dėl stringančio interneto ryšio ir besiformuojančių rinkėjų eilių. Rinkimai be rinkėjų – tarsi mokykla, kurioje vaikų klegesys netrukdo dirbti mokytojams – atrodo beveik tobulai. Todėl, jeigu pats arba jūsų šeimos narys nekandidatuos rinkimuose, nesate politinės partijos narys ar šiaip aktyvistas, nesidomite politika ir tvirtai nežinote, už ką norite balsuoti, per Seimo rinkimus jums taip pat visai nebūtina eiti iš namų. Ypač, jeigu lis lietus, dar tęsis rudeninių baravykų dygimas arba turėsite svarbesnių reikalų.
Politinių partijų lyderiai, kalbinti žurnalistų balsų skaičiavimo vakarą, iš pareigos politkorektiškai apgailestavo, kad du trečdaliai Lietuvos Respublikos piliečių neatėjo balsuoti, bet iš tikrųjų visai jūsų nepasigedo. O kadangi Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo skelbti rinkimų rezultatų, kol Italijoje neužsidarė paskutinė picerija ir balsavimo apylinkė, tai ir be tų skaičiukų visiems buvo gera – galėjo jaustis ir skelbtis laimėtojais iki pat vidurnakčio. Akimirką net pagalvojau, kad rinkimų rezultatų būtų galima išvis neskaičiuoti, o partijos pačios draugiškai susitartų, kaip pasidalins mandatus, kad niekas nesijaustų diskriminuojamas, tarsi specialiųjų poreikių vaikai, kuriems nerašomi neigiami vertinimai.
Suagituoti nusivylusius Ingridos Šimonytės Vyriausybės veikla ir neapsisprendusius rinkėjus iki rudens bus itin sudėtinga, ypač, jei TS-LKD rinkimų štabo vadovai ir agitatoriai regionuose tebesitikės be jokių pastangų pakartoti Europos Parlamento rinkimų sėkmę.
Bet kadangi Europos Parlamento rinkimų balsai vis dėlto buvo suskaičiuoti ir paskelbti, visi apžvalgininkai per savaitę jau spėjo juos pakomentuoti, tai ir man norisi pridėti savo išvadas. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) beveik be jokių pastangų gavo iš rinkėjų apgaulingą dovaną, kuri atsirūgs jiems per Seimo rinkimus tarsi nelabai šviežia žirnių sriuba, suvalgyta prieš pirmąjį pasimatymą.
Europos Parlamento rinkimuose gauti 144 tūkst. 525 rinkėjų balsai yra perpus mažiau, negu TS-LKD gavo 2020 m. Seimo rinkimuose, kai už šią partiją balsavo 292 tūkst. 124 piliečiai. Suagituoti nusivylusius Ingridos Šimonytės Vyriausybės veikla ir neapsisprendusius rinkėjus iki rudens bus itin sudėtinga, ypač, jei TS-LKD rinkimų štabo vadovai ir agitatoriai regionuose tebesitikės be jokių pastangų pakartoti Europos Parlamento rinkimų sėkmę.
Laikotarpis iki rinkimų konservatoriams bus ypač sunkus, nes po Monikos Navickienės, laikiusios ant savo pečių du Vyriausybės kampus, atsistatydinimo laukia nauji iššūkiai. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas po Prezidento priesaikos dabar jau tikrai nebus tik formali procedūra, o paskui laukia lemiamas mūšis su Gitanu Nausėda ir valdančiosios koalicijos partneriais dėl Gabrieliaus Landsbergio delegavimo į naują Europos Komisiją.
Įdomūs pasistumdymai pečiais vyksta tarp Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio. Nors pastarasis visose rinkėjų apklausose lenkė konkurentus dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų kone dvigubai, bet Europos Parlamento rinkimų dieną tas skirtumas apsivertė. Labai nenustebčiau, jeigu ši tendencija išliktų ir per Seimo rinkimus
Įdomūs pasistumdymai pečiais vyksta tarp Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio. Nors pastarasis visose rinkėjų apklausose lenkė konkurentus dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų kone dvigubai, bet Europos Parlamento rinkimų dieną tas skirtumas apsivertė. Labai nenustebčiau, jeigu ši tendencija išliktų ir per Seimo rinkimus, nes „agroliberalų“ balsavimai žmogaus teisių klausimais ir ne visuomet principinga liberalams atitekusios Aplinkos ministerijos veikla per ketverius buvimo valdžioje metus gerokai sumažino Liberalų sąjūdžio patrauklumą didžiuosiuose miestuose.
Beliko rankiotis balsus provincijoje, bet ir ten partijos skyriai gerokai aptirpo, o pats liberalizmo terminas kaimo žmonėms nekelia malonių asociacijų, bet veikiau primena brangstančias paslaugas, uždaromas mokyklas ir naikinamus nuostolingus viešojo transporto maršrutus.
Skirtingai nuo Liberalų sąjūdžio, Laisvės partija bent jau turi aktyvių rėmėjų didžiuosiuose miestuose, nors, jei Seimo rinkimų išvakarėse nevyks kažko panašaus į eitynes „Už lygybę“, tai visai nebūtinai pasikartos visas apklausų prognozes griaunanti sėkmės istorija. Laisviečių agitatoriams teks kaip reikiant padirbėti, bet panašu, kad geras pasirodymas Europos Parlamento rinkimuose juos užveda.
Nebanalu bus pakartoti balsų skaičiavimo vakarą nekart nuskambėjusią frazę, kad Petras Gražulis Europos Parlamento rinkimuose pakartojo tai, kas Prezidento rinkimuose nutiko Remigijui Žemaitaičiui. Įsitikinome, kad apkalta Seime antisisteminiais save vadinantiems politikams yra pats efektyviausias reklamavimosi būdas. Kažkam kitam pakartoti jų žygių iki Seimo rinkimų jau nepavyks, nes liko pernelyg mažai laiko demonstratyviai sulaužyti Seimo nario priesaiką ir pasimėgauti apkaltos procedūromis, tarsi purvo voniomis Druskininkų gydykloje. Tokia reitingų gydykla tinka tik ypač gabiems populistams, pasirinkusiems pačią nenuovokiausią rinkėjų spektro dalį, kuri tiki legendomis apie sistemos susidorojimą su vienišu kovotoju už tiesą ir paprastą žmogų.
Nors Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pralenkė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet Seimo rinkimuose, kai balsuoti ateis ne vien partijų skyrių aktyvistai, tas santykis tarp buvusių bendražygių gali ir apsiversti.
Rinkėjų valia išvarytas iš Europos Parlamento mandatų dalybų Nacionalinis susivienijimas turėtų pagaliau suprasti, kad homofobijos ir nacionalizmo propaguotojų būryje jų inteligentiško kalbėjimo niekas negirdi. Ten reikia lipti per tvoras ir rėkti garsiau už P. Gražulį arba tapti šlykštesniu antisemitu už R. Žemaitaitį.
Ne ką mažiau įdomu stebėti, kaip išblėso buvusių Šeimų maršo gatvės politikos žvaigždžių, pažirusių į kelias partijas, spindesys. Ta tendencija tęsiasi dar nuo savivaldos rinkimų ir tikriausiai reiškia visišką šio keisto Lietuvos politikos reiškinio pabaigą. Ne ką mažiau miela žiūrėti, kaip Ramūnas Karbauskis tebesipyksta su Sauliumi Skverneliu, o pastarasis stengiasi neatsakinėti į užgauliojimus. Ir nors Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pralenkė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet Seimo rinkimuose, kai balsuoti ateis ne vien partijų skyrių aktyvistai, tas santykis tarp buvusių bendražygių gali ir apsiversti.
Neturiu ką pasakyti apie Europos Parlamento rinkimuose konservatoriams pralaimėjusius socialdemokratus, kol Vilija Blinkevičiūtė nesiteikė pranešti ką rinksis – darbą Europos Parlamente ar Lietuvos politiką.
Net ir iš pačios Lietuvos socialdemokratų partijos gretų jau girdisi balsų, kad toks pernelyg ilgai užsitęsęs žaidimas nerodo didelės pagarbos nei partijos bičiuliams, nei rinkėjams. Gandų ir nuotekų juk neaptarinėsim. Bet kaip tik šiandien to V. Blinkevičiūtės apsisprendimo Lietuva pagaliau sulauks, tik jį jums komentuos jau kiti „Nuomonių ringo“ skilties autoriai.
