Bendrovės „Vilmorus“ reguliariai rengiamoje Lietuvos gyventojų apklausoje vos 46,8 proc. jos dalyvių teigė pasitikintys Katalikų Bažnyčia. Pasak „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, toks Bažnyčios reitingas yra mažiausias per visą matavimo laikotarpį.
Galbūt tokie pokyčiai neišvengiami, kai vartotojiškoje visuomenėje užaugusiam žmogui Bažnyčios sakramentai tampa tik dar viena paslauga, kurios prireikia, kad vestuvių nuotraukos atrodytų ne blogiau už pavydžių jaunosios draugių, o laidotuvėse jį paguostų kalbos apie pomirtinį gyvenimą? O jeigu, neduok Dieve, paslaugų kokybė ar kaina netenkins, kaip mat išpasakoja žurnalistams, kaip Bažnyčia atstūmė ir nuvylė.
Pati Lietuvos Katalikų Bažnyčia prie tokio paslaugų teikėjo vaidmens visiškai prisitaikė ir neatsisako katalikiškai palaidoti netgi tų, kurie būdami gyvi iš jos atvirai tyčiojosi.
Populiariausi kunigai tampa pramogų kultūros žvaigždėmis ir varžosi tarpusavyje, kuris pelnys labiau geidžiamo titulą, dažniau atsidurs ant blizgaus žurnalo viršelio, o maldos namų kalėdiniam dekoravimui sugebės pasikviesti madingesnį dizainerį. Nes paskui triskart išsiskyrusias įžymybes į Druskininkų bažnytėlę pas madingą kunigą tuoktis veržiasi ir visi jų instagramo sekėjai.
Bet jeigu kunigai nevengia siekti populiarumo šių laikų pramogų pasaulio priemonėmis, ar dėl to Bažnyčios reitingai kaip tik neturėtų laikytis aukščiau už pasieniečius ir gaisrininkus, o ne nusiristi kažkur prie Seimo? Gal yra kitų priežasčių, pakertančių pasitikėjimą Bažnyčia net ir tiems žmonėms, kurie neatsisako „Tikėjimo išpažinime“ išvardintų tiesų?
„Dievo ir daugelio žmonių dėka šiandien turime vakcinas, apsaugančias mus nuo COVID-19. Jos teikia vilties, kad pandemija bus įveikta. Reikia, kad vakcinos būtų visiems pasiekiamos ir kad visi bendradarbiautų“, – rugpjūtį kalbėjo popiežius Pranciškus. Negana to, nuo spalio visi į Vatikaną norintys patekti gyventojai, darbuotojai ar lankytojai privalo pateikti ES skiepų sertifikatą arba vietinį „žaliąjį pasą“. Lankytojų patikrinimus atlieka Vatikano žandarų korpusas.
Tačiau Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos tikintieji iš savo klebono kun. Kęstučio Pajaujo girdi visai kitą žinią, esą vakcinacija yra „masonų planas mus įbauginti“.
Pranciškonas Paulius Vaineikis Pakutuvėnų tikintiesiems aiškino, esą Galimybių pasas yra apreiškime Jonui minimas Žvėries ženklas ir vadina jį „gyvulio pasu“. O jau visai neseniai Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje prieštaringai vertinamas Sveikatos teisės institutas surengė adventinį „bendruomenės bendrystės vakarą“.
Kuo pasitikėti katalikui, kai Popiežius toli ir jo balsas ne visuomet pasiekia, o gimtosios parapijos klebonas kalba mokslui ir Bažnyčiai prieštaraujančius kliedesius?
Pasitikėjimo Bažnyčia neprideda dvasininkų dalyvavimas tolimosios dešinės politiniuose judėjimuose ir neapykantos kalba, nukreipta prieš diskriminaciją patiriančias visuomenės grupes, žmogaus teisių aktyvistus ir liberalių pažiūrų politikus. Vietoje žadėtosios artimo meilės, paguodos bei atleidimo, klystantis ir dvejojantis žmogus Bažnyčioje pamato pykčio grimasas.
Dievo gailestingumo ieškančios širdys atsimuša į kietus fariziejų „balintų kapų“ akmenis. Čia jūsų nesupras, jeigu dvejojate dėl savo lytinės orientacijos ar tapatybės, nenorite slėpti stereotipų neatitinkančios meilės. Arba tiesiog nejaučiate pašaukimo ką nors neapkęsti.
Kiek Lietuvos Katalikų Bažnyčioje yra popiežiaus Pranciškaus gyvojo tikėjimo dvasios, o kiek ji jau užvaldyta Lenkijos fundamentalistų organizacijų įtakos?
Mano subjektyvia nuomone, Lietuvos vyskupai dar stengiasi laviruoti, neatstumdami nei liberalesnio, nei konservatyvesnio tikinčiųjų sparno, bet kunigai, ypač provincijoje, sparčiai radikalizuojasi.
Prisikėlusio Jėzaus geroji naujiena jau seniai nukišta į apatinį zakristijos komodos stalčių, o ją pakeitė plepalai apie atšliaužiančią iš Vakarų liberalizmo grėsmę, abortus ir homofobiški šūkiai. „Leftistas“ popiežius iš Lotynų Amerikos suvokiamas kaip neišvengiama, bet laikina silpnybė, klaida, kurią greitai pavyks ištaisyti kitu Šv. Petro sosto paveldėtoju išrinkus radikaliai konservatyvų europietį, geriausia – lenką. Pavydą konservatyviems katalikams kelia Rusijos stačiatikių bažnyčios sugebėjimas prisigerinti Kremliui ir iš Vladimiro Putino režimo išsireikalauti baudžiamojo persekiojimo už bet kokį „tikinčiųjų jausmų įžeidimą“.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios autoritetui beveik neturėjo įtakos pasaulinis skandalas dėl vaikų tvirkinimo, tačiau jį sparčiai griauna kunigų aktyvus įsitraukimas į kultūrinius karus. Įtampa Visuotinės Bažnyčios viduje tarp vienalyčių šeimų laiminimui, moterų kunigystei bei celibato atsisakymui pritariančios krypties ir raginimų grįžti prie Šventosios inkvizicijos bei Kryžiaus karų vertybių, jos nesuskaldys, tačiau sutrukdys atrasti išganymą per katalikų tikėjimą milijonams atsakymų į esminius būties klausimus ieškančių sielų.
O Lietuvoje labai greitai matysime vos 20-25 proc. visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia ir dar daugiau lenkiško modelio katalikų visuomeninių organizacijų pastangų savo konservatyvias nuostatas per įstatymus primesti net ir tiems, kurie nieko bendro su religija nenori turėti.
