Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „geltonosios liemenės“ laimėjo, o „Paskutinis skambutis“ liko neišgirstas?

Andriaus Tapino ir dešimčių profesinių sąjungų organizuotoje „Paskutinio skambučio“ akcijoje dalyvavę žmonės džiaugėsi, tarsi jau būtų laimėję ir visi streikuojančių mokytojų reikalavimai akimirksniu tapo patenkinti vien dėl to, kad jie susirinko protestuoti. Po poros dienų pergalės miražas išsisklaidė.

Kai už lango be garso sninga, Kalėdų mugės kvepia karštu vynu ir dovanomis, atkreipti minios dėmesį į kokius nors protesto veiksmus galima tik labai trumpam. Net ir po šaudynių Strasbūro kalėdinėje mugėje, vos tik paskelbta, kad pareigūnai jau sumedžiojo įtariamą teroristą, pramogos prasitęsė.

Pasibaisėjote, kad žmonių žudymą paminėjau greta kitų protesto formų? Tik nereikia apsimetinėti, kad kas nors nesuprato, jog Cherifo Chekatto išpuolis pirmiausia yra politinis veiksmas, atsakomybę už kurį iškart prisiėmė „Islamo valstybė“.

Taikūs ir mandagūs „Paskutinio skambučio“ protestuotojai išsiskirstė, mokytojai liko stovyklauti Švietimo ir mokslo ministerijoje, o antradienį už 2019 m. valstybės biudžetą, kuriame nėra numatyta pinigų streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimams patenkinti, nubalsavo 84 Seimo nariai. Politinis metų ciklas užsidaro, uždanga leidžiasi, žiūrovai eina namo. Nors A. Tapinas balsavimo išvakarėse žadėjo, kad valdžia gaus „masinius neterminuotus mokyklų streikus, nes jūsų arogancija užkniso galutinai, kai prie jų dar prisijungs kitos profesinės sąjungos, o persiutę tėvai norės iškabinti akis, nesistebėkit, kaip čia taip nutiko“.

Ne vakar gimusieji prisimena panašius pažadus ir po pavasarį vykusio „Mes kaltiname“ mitingo. Ir tada Seimas tiesiog ignoravo jo reikalavimą skelbti pirmalaikius rinkimus, o vieninga protestuotojų minia virto po vieną feisbukuose bambančiais individais. Tada atėjo vasara, po kurios gal net pats mitingo organizatorius neprisiminė jo rezoliucijų.

Premjeras Saulius Skvernelis išbarstė savo reitingo procentus, bet šitą mūšį laimėjo. LVŽS sutelkta 84 Seimo narių koalicija gali viską – patvirtinti naujus ministrus, šturmu užimti nacionalinį transliuotoją ir Monikai Garbačiauskaitei ant sprando užsodinti LRT valdybą, sudarytą iš „Agrokoncerno“ buhalterių bei „Pro patria“ aktyvistų.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teiginys, kad S. Skvernelio „žydrą prezidento rinkimų svajonę galima padėti į šalį ir galbūt net neribotam laikui“, remiasi apklausų, atliktų per patį mokytojų streiko įkarštį, rezultatais. Tačiau S. Skvernelis dar net nepaskelbė apie savo kandidatavimą. O kai paskelbs, bus jau sausio pabaiga, ir tą žinią lydės keliomis dešimtimis litų didesnės algos už sausio mėnesį, papildomi vaiko pinigai.

Manote, kad rinkėjų balsų taip pigiai supirkti neįmanoma? O už kiek buvo perkami balsai per 2016 m. Seimo rinkimus? Pavartę bylas rastumėte dar mažesnius skaičius – 5, 10, 15 eurų.
LVŽS vis dar yra antra pagal populiarumą partija, o sumažintu PVM ir valdžios darbų viešinimo pinigais pamaitinta regioninė žiniasklaida jau paruošta atnešti S. Skvernelio gerąją naujieną į kiekvieną pamiškės vienkiemį ir kolchozinės gyvenvietės keturbutį.

Atidėjęs į šalį šios dienos prezidentinių reitingų lenteles, prognozuočiau, kad į antrąjį rinkimų turą neišvengiamai pateks LVŽS kandidatas, kuriuo tikriausiai taps S. Skvernelis. O su juo varžysis vienas iš dviejų populiariausių centro dešinės politikų – Gitanas Nausėda arba Ingrida Šimonytė. Jei LVŽS sugebės tai pateikti visuomenei kaip dviejų Lietuvų tarpusavio kovą, kurioje premjero vykdytoms permainoms besipriešinantį korumpuotą sostinės elitą bando įveikti griežtesnio žodžio kišenėje neieškantis paprastų žmonių kandidatas Saulius, jau galime ruoštis jo inauguracijai.
Kodėl Lietuvos mokytojų streikas ir „Paskutinio skambučio“ protesto akcija buvo pasmerkta išsikvėpti, o „geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje privertė prezidentą Emmanuelį Macroną atšaukti kuro mokesčių padidinimą ir 100 eurų padidinti minimalią algą?

Pirmiausia dėl tos priežasties, kad mes neturime prancūziškos protestų kultūros tradicijos, siekiančios Bastilijos šturmo laikus. Mūsų Tadas Blinda – provincijos paklės plėšikas, mūsų sukilimai pirmiausia buvo nukreipti prieš okupantus, o streikai niekada netapdavo visuotiniais.
Filosofas prof. Gintautas Mažeikis teigia, kad nemažą įtaką „geltonosioms liemenėms“ daro naujoji trockistinė kairiųjų ideologija: kova už žmonių gerovę visoje Europoje.

„Trockizmas skatina permanentinę, paneuropinę revoliuciją, todėl ir Paryžiaus sukilėliai, kaip ir 1798–1793 m. revoliucijos metu, bando įžiebti sukilimo ugnis Ispanijoje, Italijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, net Britanijoje“, – aiškino G. Mažeikis.

Profesoriaus teigimu, šių idėjų lyderis yra artimas trockizmui Jean-Luc Melenchonas, kadaise buvęs vienas socialistų partijos vadovų, vėliau komunistų atstovas, kairiojo fronto lyderis ir pagaliau „Nepavergtosios Prancūzijos“ (La France Insoumise) judėjimo lyderis. Jis yra kairysis radikalas, itin charizmatiškas populistas ir siekia mažų mažiausiai nuversti prezidentą E. Macroną.

„Kiti revoliucijos šaltiniai: profesinių sąjungų reikalavimai, dešiniųjų kova su migracija ir kita. J.-L. Melenchonas ir jo kompanija yra vieni tarp daugelio, įskaitant ultradešiniuosius, kurie pila ugnį į revoliucinį katilą ir naudojasi savo politine galimybe. Tik šiandien J.-L. Melenchonas kur kas populiaresnis nei ultradešinioji Marine Le Pen. J.-L. Melenchoną palaiko daugelis pasaulio kairiųjų, įskaitant Noam Chomsky ar simpatizuoja Bernie Sanders“, – rašė feisbuko diskusijose G. Mažeikis.
Todėl, jo teigimu, 100 eurų padidinta minimali alga ir kuro mokesčių atšaukimas „geltonųjų liemenių“ nepatenkins: „Revoliucija tęsis ir bus naujos ir naujos bangos“.

Lietuvos kairieji, nors su savo raudonais balionėliais ir dalyvavo „Paskutiniame skambutyje“, neturi nei „Nepavergtosios Prancūzijos“ radikalumo, nei įtakos, o kraštutinės dešinės aktyvistai arba dirba LVŽS frakcijos narių patarėjais, arba į bendrą protestą su kairiaisiais neišeitų net surakinti grandinėmis. Konservatoriams, kuriuos S. Skvernelis prieš „Paskutinį skambutį“ apkaltino perversmo organizavimu, dabar jokių revoliucijų nereikia, nes augantys reitingai ir taip žada jiems pergalę 2020 m. Seimo rinkimuose, o palankiai susiklosčius aplinkybėms – gal ir savo prezidentę 2019 m.

Vienintelis TS-LKD išties aktualus klausimas dabar galėtų būti potencialių 2020 m. valdančiosios koalicijos partnerių žvalgytuvės: ar iš Aušrinės Armonaitės ir Remigijaus Šimašiaus komiteto išaugs pajėgi patekti į Seimą liberali partija, ar teks dėtis su Gintauto Palucko LSDP.