Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nesustabdytos žudynės Ukrainoje taps didžiausia mūsų kartos nuodėme

Ankstyvas pavasaris Dzūkijoje ir visame mūsų Europos pakraštyje pakibo sutrikęs ir nesupratęs, kas čia vyksta. Kiek dieną atitirpsta, tiek naktį sušąla, o gervės prie ledu ir sniegu padengto Snaigyno klykauja tokiais širdį veriančiais balsais, tarsi parskrisdamos dar būtų spėję pamatyti Ukrainoje visą karo siaubą.

Vienas iš turtingiausių Rusijos videoblogerių Wylsacom – 36 metų barzdotas stambaus sudėjimo maskvietis Valentinas Petuchovas – pirmąją Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dieną išleido savo „Youtube“ kanale filmuką „Karui – ne“.

Anksčiausiai iš visų rusų naujus „Apple“ kompanijos įrenginius išbandydavęs ir savo įspūdžius pasakodavęs žiūrovams Wylsacom po antradieninės „Apple“ prezentacijos galėjo tik pakomentuoti tai, ką matė ekrane, o vietoje naujojo „iPhone SE“ išpakavo ir paragavo „Big Mac“ mėsainį iš nutraukiančio savo veiklą Rusijoje „McDonald's“ restorano. Nes „iPhone“ Rusijos Federacijoje daugiau neparduodamas, o ir pajamų iš „Youtube“ V. Petuchovas daugiau negaus – šį socialinį tinklą valdanti amerikiečių kompanija „Google“ išjungė vaizdo įrašų monetizaciją turinio kūrėjams iš Rusijos.

„Pirmomis darbo Maskvoje dienomis vaikščiodamas gatvėmis pamačiau tą patį, pirmą SSSR „McDonald's“ restoraną, kurį prieš tai mačiau tik nuotraukose. Visi atsimename 90-uosius – kai jis atsidarė ir kai prie jo būdavo kilometrinės eilės. Su šiuo restoranu buvo sietos pokyčių viltys. Tai tiek atsiminimų“, – feisbuke rašo Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas.

„McDonald's“ uždarymas tampa tokiu pat simboliniu veiksmu, koks buvo ir jo atidarymas paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais. Tarsi Vladimiras Putinas būtų šalyje atsukęs laikrodžius, tik ne į vasaros ar žiemos laiką, bet į gilų sovietmetį. Turbūt tiksliau būtų rašyti, kad atsuko kalendorių. O į kuriuos metus – 1979-uosius, kai Sovietų sąjunga įsiveržė į Afganistaną, ar Stalino represijomis įsiminusius 1937-uosius – rusams dar teks išsiaiškinti.

Kol liberalūs maskviečiai iš „Forbes“ sėkmingiausių Rusijos žvaigždžių sąrašo spėliojo, už ką pasaulis juos taip skaudžiai baudžia, atimdamas mylimus žaisliukus, Mariupolio mieste, Ukrainoje Rusijos aviacija sunaikino gimdymo namus ir vaikų ligoninę – po griuvėsiais žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant mažą mergaitę, o sužeistieji skaičiuojami šimtais.

Po Holokausto mes prisiekinėjome „Never again“ – daugiau niekada tai negali pasikartoti. Bet nutiko Srebrenicos žudynės ir Ruandos genocidas, kuriuos pasaulis tiesiog stebėjo ir įsikišo per vėlai, kai jau galėjo tik kasinėti masines kapavietes ir teisti nusikaltimų vykdytojus.

Gyvename ne tais laikais, kai galėtumėm apsimesti nieko nežinoję – Putinas masiškai žudo ukrainiečius tiesioginiame eteryje. Šita kaltė, kad negalėjome jo sustabdyti, mane slėgs visą likusį gyvenimą, tarsi ant veido būtų užtiškęs per Kyjivo ar Charkivo bombardavimus nužudytų vaikų kraujas. Nenusiplaunamai.

Nežinau, kaip dabar pat galim nutraukti Rusijos agresiją, aš nesu karo ekspertas, o tik žmogus, kuriam skaudu. Nesakykit, kad pasaulis daro labai daug, padeda karo aukoms, teikia ginklus Ukrainai.

Jeigu karas tęsiasi, tai reiškia, kad darom nepakankamai, ir aš taip pat dėl to esu kaltas. Nesustabdytos žudynės Ukrainoje taps didžiausia šio amžiaus žmonijos nuodėme, kurios negalėsime nei pateisinti, nei paaiškinti suprantamai mūsų vaikų vaikams.

Šeštadienį per pietus „Laisvosios Rusijos forumas“ Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere surengs prieškarinę akciją, skirtą naujai laisvos Rusijos vėliavai, kuri turėtų pakeisti nekaltų žmonių krauju suteptą Putino trispalvę.

„Rusai turės statyti naują valstybę ant putinizmo griuvėsių. Ir ši atkurta valstybė turėtų turėti ne tik kitokią prasmę, bet ir naujus simbolius – naują himną, herbą ir vėliavą. Putinui paskelbus pilno masto karą Ukrainai, Rusijos trispalvė visiems laikams tapo karinės agresijos, civilių mirties ir kančių simboliu“, – kviečia bendraminčius 2016 m. Lietuvoje politinio pabėgėlio statusą gavęs rusų disidentas Ivanas Tiutrinas.

Kol Rusijos opozicijos aktyvistai teigia „atsisakę kraujo ant vėliavos“, išeina į gatves su baltai-mėlynai-balta vėliava ir solidarizuojasi su didvyriškai kovojančiais ukrainiečiais, nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų pasitraukę į užsienį baltarusiai Kyjive sudarė Kosto Kalinausko vardo batalioną ir stabdys agresorių ginklu. Užsieniečių legione už Ukrainos laisvę kovojantis vilnietis žydas Daniel Lupshitz bene aiškiausiai suformulavo savo motyvus, kodėl paėmė ginklą į rankas: tai yra gėrio kova prieš blogį.

„Aš atsimenu, kad Lietuvoje Holokausto metu buvo nužudyti 250 000 mano tautiečių. Jie buvo nužudyti ne todėl, kad kažkas atėjo (mažuma) ir juos žudė. O todėl, kad dauguma matė, kad Lietuvos piliečiai yra žudomi ir nieko, arba neužtektinai darė, kad juos gelbėtų. Aš to neleisiu daryti ukrainiečiams. Aš nestovėsiu ir nežiūrėsiu. Aš su savo naujais broliais iš Danijos, USA, Suomijos, Čekijos, UK, Izraelio, Austrijos ir Olandijos juos ginsiu. Kiek tik galėsiu. Kaip sako pas mus, Lietuvoje, never again“, – teigia Daniel.

Kaip bepasibaigtų karas, jų žygdarbius prisiminsime ir mes patys, ir broliai ukrainiečiai. Visas NATO dvejones, kaip čia nesuerzinant Rusijos perduoti senus lenkiškus lėktuvus, neuždarytą oro erdvę virš Putino galvažudžių bombarduojamų ligoninių, mūsų niurzgėjimą dėl brangstančio benzino bei senųjų europiečių apžiotą „Gazprom“ dujų vamzdį jie išperka atnašaudami savo kūno ir kraujo auką.