Iki 2019-2020 m. rinkimų maratono liko tiek mažai, kad rinkėjus jau pradeda erzinti ta nežinia, kai populiariausi galimi kandidatai saugo savo nekaltybę lyg katalikiško licėjaus auklėtinės. Ir kai premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas feisbukiniu pirštu rodo į kalėdojantį po rajonų centrus Gitaną Nausėdą ir pasišaipo, jog „SEB bankas deda tikrai nemažai pastangų, kad pakeltų Lietuvos gyventojų ekonominių žinių lygį“, toks dėmesys galimam jo darbdavio varžovui reiškia tik tai, kad paties Sauliaus Skvernelio noras tapti prezidentu jau beveik prinoko.
„Ar dalyvaus rinkimuose S. Skvernelis – nežinau“, – po poros dienų pareiškia patarėjas.
Įstatymai tokią nežinią leidžia ištęsti iki paskutinės kandidatų registravimo termino dienos, bet elementarus padorumas, kurio bent dalis rinkėjų pagrįstai tikisi iš būsimo šalies vadovo, reikalauja pagaliau nustoti dangstyti jau pradėtą agitacinę kampaniją vyriausybės vadovo ar ekonomisto įprastine veikla.
Tiedviem iš paskos neapsisprendusį ir įkalbinėjamą viso būrio senosios kartos inteligentų bei tautinio jaunimo vaidina Arvydas Juozaitis. Tik jam sunkiau žaisti šitą nekaltųjų bernelių kankinių žaidimą, nes į apklausose lyderiaujančių kandidatų sąrašus jis nepatenka.
Atspėk dabar, kad gudrus, rinkėjau, ar nepatenka todėl, kad už jį ketinančių balsuoti apklausų dalyvių dalis apvalinasi iki 0 proc., ar todėl, kad apklausų rengėjai tiesiog nesiteikė įrašyti, kaip vieno iš pasirinkimo variantų.
Paradoksalu, bet sąžiningiausiai elgiasi tie, kas, pasak apklausų, beveik neturi galimybių patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą – Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė.
Bet liūdniausia, kad savo kandidatų dar neturi nė viena iš didžiausių politinių partijų. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga galėtų remti bet ką, nes kai neturi nei pažiūrų, nei ideologijos, tai ir neskauda tos vietos, kur jos teoriškai turėtų būti. Kai nervai numarinti, bet koks implantas spindės taip pat gražiai, kaip ir nuosavas lizinginis premjeras.
Gerokai sunkiau būti Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų rinkėju. Paskelbusi, kad amerikietišku pavyzdžiu rengs pirminius savo kandidato rinkimus, partija jau nebegali jų atšaukti. Bet jei reikės rinktis, atsiprašant, tarp Žygio ir Vygio, kaip sako „Dviračio šou“ pelės, tai vargu ar bus panašu į visaliaudinę demokratijos šventę.
Nemažai dešiniųjų pažiūrų rinkėjų norėtų rinktis tarp G. Nausėdos ir Ingridos Šimonytės, bet pirmasis aiškiai sako, jog dalyvauti rinkimuose galėtų tik kaip nepartinis kandidatas. I. Šimonytės geidžia daugiausia konservatorių. Kažkada A. Maldeikienė yra sakiusi, kad dalyvaus prezidento rinkimuose tuo atveju, jei į tuos rinkimus neis jos suolo draugė Seime I. Šimonytė.
A. Maldeikienė kandidatuoja. Rinkėjams belieka tik spėlioti, ar tai reiškia, kad I. Šimonytės konservatoriams nepavyks įkalbėti?
Negana to, nei LVŽS, nei TS-LKD dar neapsisprendė, ką iškels tiesioginiuose didžiųjų miestų merų rinkimuose. Žaliavalstiečiai nuo šitos pareigos bando bėgti Kaune tiesiog paremdami dabartinį merą, o sostinėje – viliodami buvusį liberalą, europarlamentarą Antaną Guogą. Šis kol kas nepasirašo, bet suprask, kad gudrus, ar tai nuoširdus apsisprendimas, ar tik statymų kėlimas, tikintis išsiderėti iš Ramūno Karbauskio geresnes sąlygas.
Konservatorių negalia pasiūlyti po patrauklų lyderį miestuose, kur susitelkę dauguma jų rinkėjų, jau darosi panašus į kažkokį prakeiksmą. Jei TS-LKD iš tiesų norėtų atimti iš Remigijaus Šimašiaus sostinės sostą, jų kandidatas jau dabar turėjo būti nusiselfinęs su kas antra vilniečių šeima, pasiūlęs miestui svajonių, didingesnių už Artūro Zuoko. Na gerai, bent jau žinomas.
Kodėl čia niekur neminiu liberalų? Ar užtekis pasakyti, kad nuoširdžiai užjaučiu jų rinkėjus, ar dar reikės ir vainiką su juodu kaspinu užsakyti?
„Vienintelis dalykas, kuris gali kelti grėsmę valstiečių įsigalėjimui – naujos rimtos politinės jėgos atsiradimas“, – parašė į DELFI „Nuomonių ringą“ netikėtai sugrįžęs Andrius Tapinas. Pusė nesupratusių šių jo žodžių opozicijos politikų kuo rimčiausiai ėmė spėlioti, neva pats A. Tapinas kurs naują partiją. Kiti tai suprato kaip pavasarinio apsižodžiavimo su konservatoriais tęsinį.
Tačiau pabandykite įsivaizduoti, kad iki 2020 m. didelių pokyčių partijų populiarumo lentelėse taip ir nenutinka, konservatoriai laimi rinkimus, bet neturi Seime daugumos. Su kuo jie sudarys koaliciją – darbiečiais, tvarkiečiais ar G. Palucko socialdemokratais, jau dabar nenorinčiais dėtis prie partijų susitarimo toliau didinti finansavimą krašto gynybai?
MG „Baltic“ politinės korupcijos byla šalies partinę sistemą padarė panašią į vestuvėms pasipuošusios jaunosios šypseną be kelių priekinių dantų. Ir paliko šimtus tūkstančių pasimetusių rinkėjų, tarsi jaunikių, kurie tik ir laukia preteksto pasprukti iš seniai suplanuotos ceremonijos.