V. Putino kaip aukščiausio Rusijos Federacijos vadovo teisinis statusas iki šiol buvo visiškai aiškus. 2018 m. jis buvo išrinktas pirmajame prezidento rinkimų ture ir, nepaisant daugybės viešai paskelbtų rinkimų tvarkos pažeidimų, tarptautinė bendruomenė pripažino rinkimų rezultatus. Su V. Putinu kaip Rusijos vadovu susitikinėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai Donaldas Trumpas ir Joe Bidenas, jam ranką spaudė ir telefonu skambinėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Net ir įsigaliojus Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje išduotam orderiui suimti V. Putiną dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos, jo statusas kaip visuotiniu sutarimu pripažįstamo Rusijos vadovo nepasikeitė.
2024 m. Rusijos prezidento rinkimai skirsis nuo vykusių anksčiau pirmiausia tuo, kad bus rengiami ir okupuotoje Ukrainos teritorijos dalyje. Rusija 2022 m. rugsėjo 30 d. per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis Ukrainos regionus: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nors rusų pajėgos niekada jų iki galo nekontroliavo. Rinkėjų sąrašuose atsidūrė milijonai iki karo ten gyvenusių Ukrainos piliečių. Žinoma, jokių Rusijos prezidento rinkimų apylinkių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvaduotame Chersone ar niekada rusų neužimtame Melitopolyje negali būti ir nebus, tačiau Rusijos Federacijos Centrinė Rinkimų Komisija tvarkingai priskaičiuos milijonus suklastotų balsų už V. Putiną.
Ukrainos teritorijos aneksijos nepripažįstančios laisvojo pasaulio šalys dabar jau niekaip negalės pripažinti ir ten rengiamų Rusijos prezidento rinkimų rezultatų. O tai reiškia, kad V. Putinas nustos būti legitimiu Rusijos vadovu. Galima pasiginčyti, ar tai nutiks iškart po rinkimų spektaklio, pirmadienį, ar tuomet, kai pasibaigs V. Putino kadencija ir jis prisieks kaip Rusijos prezidentas iš naujo.
Savo statusu V. Putinas susilygins su artimiausiu savo sąjungininku Aliaksandru Lukašenka, suklastojusiu Baltarusijos prezidento rinkimus 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų prezidento rinkimų“ teigiama, kad 2020 m. rugpjūčio 9 dieną kaimyninėje šalyje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, o jų rezultatų Lietuva nepripažino ir ragino jos pavyzdžiu pasekti kitas šalis.
Valdžios uzurpatoriaus statusas visame Vakarų pasaulyje tapo oficialiu A. Lukašenkos titulu, o dabar toks likimas laukia ir V. Putino. Tačiau dėl to nė vienas iš jų neprarado faktinės valdžios savo šalyse.
Pirmą kartą per beveik ketvirtį amžiaus trunkantį V. Putino valdymą Rusijos opozicija sugebėjo susitarti dėl bendro veiksmų rinkimų dienomis plano. Visi Rusijos piliečiai, kuriems įkyrėjo V. Putino režimas, kviečiami ateiti į rinkimų apylinkes kovo 17 d., sekmadienį, lygiai 12 val. ir atsistoti į eiles. Akcijos sumanytojas Maksimas Reznikas įsitikinęs, kad svarbiausia yra „vietos ir laiko vienybė“, o susirinkę žmonės patys pasirinks, kaip jiems balsuoti prieš V. Putiną.
„Svarbiausi bus ne skaičiai, o pirmas įspūdis. Įspūdingiausiai „Vidurdienis prieš Putiną“ turėtų atrodyti didžiuosiuose Rusijos miestuose, pirmiausia Maskvoje ir Sankt Peterburge, todėl labai daug priklausys nuo jų gyventojų“, – radijui „Svoboda“ sakė M. Reznikas.
„Vidurdienį prieš Putiną“ organizuoja kalėjime nužudyto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkai, bet jam pritaria ir dauguma kitų emigracijoje veikiančių Rusijos politikų. Tačiau jiems nepavyko susitarti, kaip pakviestiems į rinkimų apylinkes žmonėms geriausia būtų elgtis toliau: gadinti biuletenius užrašant Navalno pavardę, šūkį „Ne karui“, pažymėti visus biuletenyje įrašytus kandidatus, išskyrus V. Putiną, ar kažkurį vieną iš jų.
Opozicijos politiko ir populiaraus videoblogerio Maksimo Kaco komanda agituoja savo šalininkus balsuoti už vienintelį, jų teigimu, už taiką pasisakantį sisteminį kandidatą – Vladislavą Davankovą. M. Kacas pripažįsta, kad Rusijos valstybės dūmos vicepirmininkas ir partijos „Nauji žmonės“ kandidatas į Rusijos prezidentus V. Davankovas yra Kremliaus projektas, tačiau tikisi balsavimą už jį paversti protesto veiksmu.
„Net jeigu mums nepasiseks, mes nieko neprarasime ir bandysime ieškoti naujo galimybių lango įveikti Putiną kitą kartą, vos tik pasitaikys proga“, – kalbėjo M. Kacas savo „YouTube“ kanale.
Anksčiau šiais metais jam jau pavyko išjudinti prieš V. Putino režimą nusiteikusius rusus ateiti pasirašyti už kitą prieš karą pasisakiusį politiką – Borisą Nadeždiną. Parašų rinkimo vietose nutįso įspūdingos žmonių eilės, tačiau rinkimų komisija neįregistravo B. Nadeždino kandidatu, neva radusi daug klaidų parašų lapuose, o Rusijos teismai atmetė visus jo skundus.
Dar nė neprasidėjus rinkimams Rusijos valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai gavo nurodymus užtikrinti, kad rinkėjų aktyvumas viršytų 70 proc., o mažiausiai 80 proc. balsų surinktų V. Putinas. Vargu, ar kas galėtų abejoti, kad tokius skaičius Kremliaus kontroliuojami rinkimų organizatoriai būtinai nupaišys, net jei balsuoti neateitų nė vienas rusas. Tačiau po šių rinkimų V. Putinas vis tiek daugiau nebebus teisėtai išrinktu Rusijos Federacijos prezidentu.