Banalu būtų pradėti nuo politikų, juolab, kad rinkiminiais metais jie patys vieni kitiems primins netesėtus pažadus ir nusišnekėjimus. Melas mus lydi nuo ankstyvos vaikystės, vos pradedame suprasti žmonių kalbą, iki pat mirties patalo. Retai kas vaikystėje nebuvo įtikinėjamas, kad dovanas neša Kalėdų senelis ir Velykų bobutė, o naujagimiai surandami kopūstuose arba juos atneša gandras.
Nenorėdami traumuoti gležnos vaikų psichikos, vis dažniau vengiame ne tik rodyti jiems žiaurius vaizdus ar smurtą vaizduojančius meno kūrinius. Apsupame juos kone vien iš melo nulipdytu iliuziniu saugiu pasaulėliu, kuriame nėra skausmo, mirties, konkurencijos ir pavojingų daiktų, visi žmonės nepavydūs ir vien gera linkintys. Riba, kada tos iliuzijos išsisklaido, susidūrę su rūsčia realybe, neišvengiamai irgi traumuoja, todėl ją stengiamės kuo labiau atitolinti. Pirmiausiai bet kokio vaikų pasiekimų vertinimo ir lyginimo buvo atsisakyta ikimokyklinio ugdymo įstaigose, paskui tai nukeliavo į pradines mokyklas, kur jau daug metų nerašomi pažymai, o dabar vis dažniau pasigirsta raginimai vertinimo atsisakyti iki pat gimnazijos.
Sulaukę pilnametystės, melą paverčiame, net ne antrąja, o pirmąja savo religija. Nes juk katalikiškai tuokiasi ir krikštija vaikus absoliuti dauguma tų, kurie, atviriau pasikalbėjus, ne tik nėra praktikuojantys katalikai, bet ir neslepia paniekos giliai religingai mažumai. Kas nėra melavęs, pirkdamas ar parduodamas automobilį arba nekilnojamąjį turtą ir pirkimo-pardavimo sutartyje įrašęs kelis kartus mažesnę kainą? O kai už tokį sukčiavimą pričiumpa FNTT, kiekvienas teisinamės, kad visi taip daro.
Melas taip persunkia mūsų kasdienybę, kad atsisakęs meluoti keistuolis aplinkiniams kelia rimtų abejonių dėl savo psichinės sveikatos. O apie sveikatos apsaugą ir melą net ir kalbėti banalu. Jau net nevadiname kyšiais neoficialiai mokamų gydytojams pinigų, o specialiosios tarnybos seniai numojo į tai ranka ir apsimeta, jog Baudžiamasis Kodeksas čia netaikomas. Bala nematė to melo mirtinai sergančiam žmogui, kai nuo jo slepiama tikroji diagnozė, nors pats ir tokiu atveju turbūt norėčiau žinoti tiesą ir pasirengti susitikimui su Amžinybe. Liūdniau, kai susirgęs vaikas negauna tikros medicininės pagalbos, nes jo tėvai įtikėję netradicinės medicinos šamanais ir raganomis.
Ne vienas medicininį ar farmacinį išsilavinimą turintis žmogus neoficialiai prasitaria, kad teisingiausia būtų išvis panaikinti netradicinės medicinos teisinį statusą, bet nenori būti dėl to viešai užsipulti, todėl toleruoja melą. Kas išdrįs pareikalauti, kad raganos ir šamanai įrodytų savo gydymo metodų veiksmingumą, arba už pinigų ėmimą iš klientų turi būti baudžiami kaip už sukčiavimą? Jei kažkas mano, kad turi antgamtinių gydymo galių ir labai nori padėti žmonėms, visada gali daryti tai nemokamai. Jėzus neėmė pinigų iš išgydytų žmonių.