R.Valatka: Kas Lietuvoje dauginasi taip pat greitai, kaip katės?

Antras prezidentės kandidatas į generalinius prokurorus parėjo dirbti į teismą. Pailsėję senjorai iš kolektyvinių sodų parėjo žiemoti į poliklinikas. Biudžeto eilutėmis pareina ruduo. Ministrai, po metų pareisiantys ravėti šieno, pritarė paskutiniam savo biudžeto projektui.

Biudžetas bus socialiai orientuotas. Kaip visada. Tik pajamų kitąmet bus mažiau, o išlaidų – daugiau, pridūrė finansų ministras, kurio 55-ąjį gimtadienį ministerija švęs ketvirtadienį.

Viskas gerai? Neatrodo keista, kad pajamų bus 0,2 proc. mažiau, o išlaidų – 2 proc. daugiau, ir vis tiek premjeras teigia, kad biudžeto projektas parengtas „labai atsakingai“? Seniai nustojote domėtis tokiais mažmožiais, kaip tuo, kur valdžia deda iš mūsų surinktus ir iš ES gautus 9,3 mlrd. eurų ir dar kone 0,6 milijardo, kurie bus paskolinti mūsų vardu?

Net jei ir taip, vien dėl sportinio intereso – kur, žmonių skaičiui valstybėje mažėjant, o pinigų skaičiui po truputį augant, nueina mūsų pinigai?

„Biudžeto išlaidos auga tiek dėl pensininkams konservatorių nukirptų pensijų, kurias Konstitucinio Teismo esame įpareigoti grąžinti, tiek dėl didinamo biudžeto krašto apsaugai – kitąmet tam skirta 149 mln. eurų daugiau“, – ir guodžiasi, ir giriasi A.Butkevičius.

Užskaitome ir pensijas, ir krašto apsaugą. Net ir minimalios algos didinimą – jei jau tik ja gerovė bematuojama. Ir vis dėlto, premjere, pabandykite susikaupti, išlaikyti 15 sekundžių dėmesį ir atsakyti į paprastą klausimą: kaip taip gali būti, kad, gyventojų skaičiui kasmet stabiliai mažėjant, valdininkų skaičius ir valdinių valdymo išlaidos kasmet stabiliai didėja? Koncentruokimės į tris skaičius: 1) metų gimimai, 2) metų mirtys, 3) metų valdininkų skaičius.

Dabar kasmet gimsta maždaug 30 000, o miršta apie 41 000 lietuvių (2013 m. gimė 29,9 tūkst., 2012 m. – 30,4 tūkst., atitinkamai mirė 41,5 tūkst. ir 40,9 tūkst.; panašūs skaičiai – ir 2014 m.).

Kaip sau norite, bet mirtis palengvina valdininkų darbą – valdinių skaičius mažėja po 11 000 į metus. Nei jiems reikia infrastruktūros, nei skųstis ateis, nei pašalpos paprašys, nei valdžią puls. Rajonai tuštėja, greit valdininkas savivaldybėje pamatęs gyvą žmogų į kojas iš netikėtumo dės.

Bet ir mirtis – dar ne visa opera. Oficiali statistika, kuri gal ir netiksli, bet tebūnie taip, kaip skelbia, kad, tarkim, 2013 m. emigravo 16 700 žmonių daugiau nei imigravo. Panašūs skaičiai buvo ir prieš tai, ir pernai, ir, ko gero, bus šįmet. Taigi per metus nuo ano Biudžeto įstatymo projekto iki šio A.Butkevičiaus Vyriausybė su merais prarado apie 28 000 valdinių. Bendra trejų metų buvimo valdžioje netektis – 84 000 sielų. Išeina, kad, būdamas valdžioje, A.Butkevičius kasmet praranda po Ukmergę ir Širvintas kartu sudėjus, o kadencijos rezultatas pranoks Panevėžį.

Tai nėra kaltinimas, nors yra ir taip kalbančių. Šiuo atveju svarbesnis kitas klausimas. Kaip ši netektis atsispindi valstybės ir savivaldybių biudžetuose? Kaip faktas, kad šalis per metus prarado tiek žmonių, kiek gyvena Ukmergėje ir Širvintose, keičia biudžeto skaičius? Premjere, kiek dėl to sumažinate valdininkų, policininkų, kitų valdžios išlaikomų pareigūnų, pagaliau juk ir Seimo narių skaičių jau laikas būtų persvarstyti?

Tokių skaičių Vyriausybė nepateikė. Kodėl? Juk būtent toks požiūris į biudžetą leistų į jo svarstymą įtraukti ir visuomenę. Tai labiau nei agitacija padėtų žmonėms suvokti, kokia klaiki yra mūsų demografinė padėtis ir gal net leistų tautai kitaip prieiti prie pabėgėlių problemos.

Vyriausybei šie skaičiai skambėtų kaip nuosprendis. 2013 m. viešajame sektoriuje dirbo 366,9 tūkst. žmonių. Tai 838 daugiau nei 2012 m. Tokia ta valdžios formulė: žmonių skaičius kasmet mažėja po 28 000, o valdininkų skaičius išauga beveik tūkstančiu!

Premjeras gali atrėžti, kad į šį skaičių įeina ir mokytojai, ir gydytojai. Ir bus teisus. Apskritai valdininkų statistikoje velnias ragus nusilaužtų. Seimo Audito komitetas kažkada bandė sužinoti, kiek tiksliai šalyje yra valdininkų, bet net jam tai nepavyko. Bandykime palengvinti darbą sau ir premjerui – imkime tik tuos, kurie turi valstybės tarnautojo statusą.

Prieš įstojant į ES tikrų biurokratų, be statutinių pareigūnų, turėjome 19 570. Per porą metų jų pasidaugino iki 24 790. Pirmaisiais A.Butkevičiaus valdymo metais jų jau buvo 29 035, o pernai – 29 839. Su statutiniais pareigūnais – per 53 000.

Bandome apibendrinti: prieš 11 metų Lietuva, kurioje gyveno 3,5 mln. žmonių, turėjo 10 000 valdininkų mažiau nei dabar, kai gyventojų liko mažiau kaip 3 milijonai. 2005 m. tūkstančiui lietuvių teko beveik 20, o šįmet jau kone 25 (be statutinių pareigūnų, 12 ir 17) valdininkų. Per 11 metų, skaičiuojant 1 000 gyventojų, valdininkų skaičius išaugo ketvirtadaliu, o, atmetus statutinius pareigūnus, tikrų biurokratų – net 38,5 procento.

Šalis per tą laiką prarado tiek žmonių, kiek neturi net Vilnius, o įdarbino tiek biurokratų papildomai, kiek žmonių gyvena Palangoje. Trigubai daugiau! Ką jie ten, po velnių, veikia, kai viską, pradedant vaiko gimimu, bendrovės steigimu ir mirties liudijimu, dabar galima susitvarkyti pačiam internetu?
Skaičiai dėl pačių valdininkų šmugeliavimo tikrai skiriasi, bet santykio tai nekeičia. Todėl štai jums, premjere, ir formulė, kurią derėtų naudoti sudarant atsakingą valstybės biudžetą.

Tačiau kitų metų biudžeto įstatymo projektas numato, kad savivaldybių biudžetai vien gyventojų pajamų mokesčio gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, nors žmonių skaičius nebus sumažėjęs tik Vilniuje ir dar poroje vietų, o 2011–2015 m. net 57 iš 60 savivaldybių 1 000 gyventojų tenkantis valdininkų skaičius gerokai išaugo.

Ukmergėje valdininkų skaičius 1 000 gyventojų augo 40, Klaipėdoje – 23, Skuode – 21, Tauragėje – 20 proc. Net ir Kaune, kur šis procentas ne taip bado akis, išlaidos valdymui, priešingai gyventojų skaičiui, lipo nuo 35,5 mln. Lt (2011 m.) iki 45,2 mln. Lt (2014 m.).

Šalis traukiasi – savivaldybės, ministerijos ir jų žinybos pučiasi. Bet vis tiek ir šįmet Seimas, kaip įprasta, biudžeto įstatymą svarstys gal kokį 100 kartų trumpiau nei, tarkim, „w“ klausimą kelių piliečių pasuose: „už“, „prieš“, „susilaikė“. Kokie klausimai liks už žodžio „priimta“?

Kiek žmonių per metus neteko šalis? Kiek dėl to mums mažiau reikės valdininkų ir policininkų? Kiek valdininkų ir parlamentarų skaičių dėl to mažins Seimas? Kiek ministrų ir viceministrų – Vyriausybė? Ministrai – ministerijose? Kiek būtina sumažinti valdininkų kiekvienoje savivaldybėje, kad jų skaičius 1 000 gyventojų sugrįžtų bent į 2003 m. lygį? Kiek kitąmet sumažės kaip usnys kerojančio valstybinio kapitalizmo – litgridų, jūrų laivininkysčių, šilumos ūkių?

Klausimai, į kuriuos būtų buvę gerai atsakyti bent jau 2008 metais. Klausimai, į kuriuos jums neatsakys ir šįmet. Tai klausimai, kurių labiau nei netgi premjeras ir jo finansų ministras vengiate jūs patys – kiekvienas iš tų 366,9 tūkstančio, dirbančių viešajame sektoriuje. Kiek bus su šeimų nariais? Taigi.

Kaip skelbia Oweno teorija, kiekviena organizacija turi nevykėliams skirtų darbo vietų. O koalicinių vyriausybių valdomoje Lietuvoje greit apskritai kitokių darbo vietų nebus. Taigi, premjere, mūsų biudžetas yra ir bus ne socialiai, o valdininkiškai orientuotas, iš čia ir jo stiprybė plaukia.

Su tokia orientacija – išpūstu, neefektyviu viešuoju sektoriumi Lietuva kaip kirvis eina į dugną, bet jau geriau aš pats su Lietuva – į dugną, nei leisiu, kad mane išmestų lauk iš kiauros geldos diena ankščiau. Šimtaprocenčio sudygimo sėkla. Štai ir dauginasi valdininkai kaip katės.