Tokia garbė ir laimė teko ir Vilniaus apygardos teismui, liepos 12 d. priėmusiam sprendimą Darbo partijos byloje. Kokią ypatingą teisinę problemą teismas sprendė Darbo partijos byloje?
Painioji teisinė problema buvo ir yra tokia – įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę juridiniams asmenims (taigi ir partijoms), tačiau nieko nepasisakė, ką reiktų daryti, jei juridinis asmuo (partija) proceso metu reorganizuojasi, pvz., susijungia su kita partija. Nutraukti bylą, ar ją pabaigti ir priimti nuosprendį?
Kai įstatymas aiškaus atsakymo nepateikia, paprastai yra taikoma įstatymo analogija – problema sprendžiama taip, kaip yra sureguliuoti panašūs dalykai. Teismui tik reikia teisingai nuspręsti, kuris iš sureguliuotų dalykų yra panašiausias į probleminį atvejį.
Į partijos reorganizaciją baudžiamajame procese panašūs du dalykai. Vienas yra kaltinamojo mirtis. Jeigu kaltinamasis proceso metu miršta, procesas yra nutraukiamas. Kitas panašus dalykas yra kaltinamojo vestuvės, kuriose jis pasikeičia pavardę. Tokiu atveju procesas vyksta kaip vykęs ir asmens pavardės ar šukuosenos pasikeitimas nuosprendžio priimti netrukdo.
Žinoma, reorganizacija reorganizacijai nelygi. Susijungęs su lygiaverčiu ar galingesniu dariniu, juridinis asmuo iš esmės praranda savo buvusią tapatybę. Kitu atveju, prisijungęs nykštukinę ar satelitinę organizaciją, juridinis asmuo lieka praktiškai nepakitęs. Abu atvejai skirtingi ir leidžia daryti skirtingas analogijas.
Darbo partija - velionė ar nuotaka?
Taigi, į ką panašesnė Darbo partijos reorganizacija – į Darbo partijos mirtį ar vestuves, kuriose pakeičiama pavardė? Galima ir kitaip paklausti – ar prisidengiant formaliais manevrais galima spjauti į teisingumo principu pagrįstą teisinę tvarką Lietuvos Respublikoje?
Vilniaus apygardos teismas minėtame nuosprendyje nusprendė, kad Darbo partijos reorganizacija yra panašesnė į asmens mirtį, ir nutraukė procesą Darbo partijos atžvilgiu pagal analogiją su Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio 7 punktu, numatančiu, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam. Teismas pažymėjo, kad „nagrinėjamu atveju juridinis asmuo Darbo partija pasibaigė, ją reorganizavus. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo (t.178, b.l.108-118), juridinis asmuo Darbo partija, kurios teisinė forma politinė partija, buvo įregistruota 2003 11 25, juridinio asmens kodas 195725423, būtent šiam juridiniam asmeniui ir buvo pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje. 2013 05 14 šis juridinis asmuo pasibaigė po reorganizavimo ir tą pačią dieną buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Be to, tą pačią 2013 05 14 dieną buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo – Darbo partija (leiboristai), kodas – 303063133“.
Politinė realybė ir realūs teisiniai sprendimai
Akimirkai pakelkime akis nuo Juridinių asmenų registro kodų – Darbo partijos politiniame gyvenime nebėra? Jos naudai padarytos veikos nebepavojingos? V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos? Valdantieji surado kitus koalicijos partnerius ir į aukštus politinius postus atėjo kiti žmonės? Atsakymai akivaizdūs.
Siekiant visiškos precizikos, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas šioje byloje, būtų galima svarstyti, ar nereiktų nurodyti, kad nuosprendis neliečia jaunųjų leiboristų, kuriems užteko „proto“ prisijungti prie teisiamos partijos. Tik ar jiems prisijungus prie motininės daug galingesnės partijos jų tapatybė neišnyko? Ar liko jų bent pėdsakas partijos dokumentuose, išskyrus pavadinimą skliausteliuose? Regis, ne. Taigi, kas tie jaunieji leiboristai dabar? Jų nėra, jie eiliniai plėnys partijos pelenų krūvoj. Tad, mano nuomone, nėra net dėl ko svarstyti.
Vokiškos teisinės precizikos šalies patirtis
Jeigu Lietuvoje partijų teisinės manipuliacijos yra naujas dalykas, tai gilių teisinių tradicijų Vakarų Europoje anaiptol. Ir netgi vokiškos teisinės precizikos šalyje (Vokietijoje) fiktyvūs partijų pasikeitimai ar „atgimimai“ nepadeda joms išvengti atsakomybės. Pavyzdžiui, šioje šalyje Konstitucinis Teismas ir Federalinis administracinis teismas turi galią uždrausti antikonstitucines partijas. Ir kas aktualu mūsų atveju, šis draudimas galioja ne tik partijai, dėl kurios procesas vyko, bet ir jos „pakaitalams“ (vok. Ersatzorganisationen). Naują darinį pripažinti uždraustosios partijos „pakaitalu“ pagal Vokietijos Federalinio administracinio teismo praktiką (o jos pradžią randame dar 1958 metų gegužės 16 d. sprendime) visiškai pakanka to, kad naujosios partijos rinkimų kandidatų sąraše daugumą sudarytų uždraustosios partijos buvę nariai, o partijos tikslai ir vertybės būtų tos pačios. Kiek „buvusios“ Darbo partijos vadovų ir kitų narių yra Darbo partijos (leiboristų) partijoje ir jai priklausančiuose politiniuose postuose?
Kaip matote, teisinėje valstybėje, kokia siekia būti Lietuva, ne tik asmens vardas, pavadinimas ar registro kodas nulemia jo tapatybę ir atsakomybę. Stipri ir drąsi teisinė valstybė gali neleisti, kad iš jos būtų tyčiojamasi prisidengus juridine kauke. Kaip bus Darbo partijos byloje, ateitis parodys. Procesas persikelia į apeliacinės instancijos teismą.
Autorius yra Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas, www.teise.org
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.