Na, aš šį klausimą uždaviau Šiaulių merui, kalbindamas jį apie sutartį su kompanija „Rail Skyway Systems Ltd.“. Ji ir jos idėjinis vadas Anatolijus Junickis, kaip paaiškėjo, Lietuvos bankui kelia rimtų įtarimų dėl sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veiklos. Meras Justinas Sartauskas ryžtingo „Ne“ mano pasiūlymui nepasakė. Bet čia kalbėsiu ne tik apie Šiaulių merą, jo politiką priimti bet kokius investuotojus ir mano planus tiesti metro liniją Vilnius-Paryžius.
Blogos, blogos, blogos tarnybos!
Vis dėlto pradėsiu nuo mero. Kai paklausiau, ar jis bei jo pavaldiniai nors kiek domėjosi, su kokia kompanija sudaroma sutartis, atleidžiant nuo mokesčių ir duodant 30 hektarų žemės prie NATO aviacijos bazės, pasijutau labai nesuprastas. Kas per klausimai? Nuo kada reikia domėtis, su kuo sudarai sutartis? Dedi parašą, ir valio.
„O kam man reikia domėtis?“ - visiškai nuoširdžiai nustebo Šiaulių meras.
Ką į tai atsako meras? Pirmiausiai – kad tai (ir vėl) ne jo reikalas. Ir kad „tam yra tarnybos“. Sužinojęs, kad A. Junickio veiklą narsto Lietuvos bankas, J. Sartauskas toliau atsikirtinėjo, kad Lietuviška kompanija „Rail Skyway Systems Ltd.“ yra „teisėtai įkurta“. Taip, teisėtai įregistruota Registrų centre – labai rimtas argumentas užsimerkti ir aklai dėti parašą ant sutarties.
A. Junickio „dangaus traukiniai“ jau tada skleidė labai neaiškų kvapą. Taigi paklausiau mero, ar jis ketina prisiimti atsakomybę, jei paaiškės, kad „investuotojas“ verčiasi neteisėta veikla. Atsakymas – jau girdėtas: „Mums nereikės prisiimti atsakomybės. Tam yra struktūros.“
Taigi „struktūros“ turi prisiimti atsakomybę už Šiaulių mero ir jo kolegų, balsavusių už sutartį, veiksmus. Labai solidus požiūris.
J. Sartausko nuomonę pakeitė tik premjeras Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį nuvykęs į Šiaulius ir, kaip suprantu, partiečiui akis į akį pasakęs, su kokiu „investuotoju“ jis turi reikalų. Meras pranešė apie sutarties nutraukimą, bet čia pat liejo tulžį ant „tarnybų“ ir „struktūrų“, kurios neva nenudirbo savo darbo. Ir, žinoma, dėl „tarnybų“ ir „struktūrų“ aplaidumo meras liko kvailio vietoje.
„Aš galvoju, kas procese Lietuvoje turi anksčiau įsijungti visos struktūros, o ne tada, kada kažkas padaro sprendimą, nes mes, kaip savivalda, tikrai negalime ir neturime išsiųsti jokio signalo investuotojui, kad mes juos sekame ar kažkokie tyrimai daromi“, - naujienų agentūrai BNS pareiškė J. Sartauskas.
Suprask, Lietuvos bankas, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir visos kitos struktūros turi zonduoti kiekvieną šviežiai įsteigiamą įmonę. Ir principinė nuostata, kad savivaldybė neturi domėtis (tiksliau, privalo nesidomėti) subjektais, kuriems dalija žemes ir mokestines lengvatas, lieka galioti tvirtai kaip uola.
Dar daugiau – tai, kad Lietuvos bankas laiku sureagavo į pavojaus signalus, merui yra blogybė. „Prastą signalą išsiuntėme kitiems investuotojams – kad dabar būsite tikrinami ir taip toliau. Turi būti nepolitikuojant tikrinama – darbo tvarka“, - postringavo J. Sartauskas. Su liūdesiu tenka konstatuoti, kad sąvokų „sukčiavimas“ ir „investavimas“ meras neskiria.
Politikas su savigarba, atsidūręs nepavydėtinoje J. Sartausko padėtyje ir apsikvailinęs ne tik prieš savo miestelėnus, bet ir prieš visą Lietuvą, bent jau prisipažintų apsijuokęs ir atsiprašytų. Apie realų atsakomybės prisiėmimą nekalbu – tai Lietuvoje, deja, tebėra Raudonosios knygos vertas itin retas reiškinys. Bet J. Sartauskui ir iki žemiausios kartelės toli – kalti visi, tik ne jis. Tiesa, ir amerikiečiai kalti – juk FTB neabejotinai turėjo įspėti Šiaulių valdžią, ar ne?
Per daug garbės ponui Anatolijui
Bet gana apie Šiaulių merą. Ne ką prasčiau už jį sublizgėjo konservatoriai.
Rusas + NATO bazė + žemė = šnipas. Tokia formule vadovavosi Andrius Kubilius ir jo vadovaujami konservatoriai, plyšaudami apie pavojų nacionaliniam saugumui. Na, pavojų tikrai kelia Šiaulių mero logika, bet ponui Anatolijui iš Maskvos, manau, suteikta per didelė garbė, jį viešai tituluojant šnipu.
Kas dar keisčiau – kai visi duomenys apie pasakišką investicijų atsiperkamumą, Lietuvos banko tyrimą ir kosminius kapitalus buvo kaip ant delno, konservatoriai tai principingai ignoravo. Ir toliau vadovavosi vieninteliu savo sąmokslo teorijos argumentu – pono Anatolijaus tautybe. Žinoma, priedangos operacijos vykdytojas iš Maskvos nepraleis progos papildomai užsidirbti viliodamas „investuoti“ į savo pasakų pilis ir tai daryti taip akivaizdžiai, kad schemos įtartinumas būtų matomas plika akimi. Žinoma, negali būti taip, kad šnipinėjimas vykdomas per kokią nors, pavyzdžiui, itališko kapitalo įmonę (su tokia, beje, Šiauliai irgi yra sukirtę rankomis, o J. Sartauskas neslepia nesulaukiantis seniai žadėtų italų investicijų).
Bet yra ir tam tikras teigiamas rezultatas visoje šioje istorijoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Šiaulių mero dėka teikia įstatymo pataisas, kurios veiktų kaip saugiklis – ne tik nuo šnipų, bet ir nuo potencialių sukčių, norinčių įsikurti prie strategiškai svarbių objektų. Bet ir ji, mano galva, pernelyg pasidavė konservatorių isterijai dėl pono Anatolijaus. Ir nemanau, kad ponas Anatolijus trūks plyš siekė įsikurti prie NATO bazės. Kiek teko domėtis, jis mynė įvairiausių įstaigų slenksčius, o teritorija, tarkim, prie Kazokiškių sąvartyno jam būtų buvusi ne mažiau tinkama. Skirtumas tik tas, kad Šiaulių valdžią „styginio transporto“ vizija užbūrė, o J. Sartausko partietis, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius mandagiai nutylėjo savo nuomonę apie A. Junickio transporto revoliuciją. Nors galėjo ir netylėti, taip sutaupydamas nemažai laiko ir neleisdamas partiečiui J. Sartauskui užsimaukšlinti kvailio kepurės.
Būtų gerai, jei daiktus vadintume tikraisiais vardais, o kai kurie politikai galėtų ir pasigilinti į padėtį – ne tik prieš pasirašydami sutartis, bet ir prieš skalambindami apie Kremliaus diversijas, remiantis vien subjekto tautybe. Na, gerai bent jau tiek, kad iš vargiai pagrįstų prielaidų padarytos teisingos išvados. Na, ir dar būtų gerai, jei stambiausiems Lietuvos miestams vadovaujantys žmonės kitaip atsakinėtų į siūlymus tiesti metro Vilnius-Paryžius. Bet jeigu kartais sumanysite plėtoti šią mano idėją, kreipkitės į Šiaulių valdžią.
Ir štai jums iliustracija būsimam projektui. Tik nepamirškite apie vagonėlį nupiešti tunelio. Jei nepamiršite, to turėtų pakakti.
