Šių dienų trokštamiausia jaunimo profesija – „būt žinomu“ viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose. Šis troškimas nėra nei kažkuo naujas, nei išskirtinis – dar 1961 metais JAV istorikas Daniel Joseph Boorstin įvedė naują terminą celebrity, kuriuo apibūdino žmones, žinomus dėl savo žinomumo.
Be to, visais laikais buvo tų, kurie svajojo išgarsėti ir gyventi „žvaigždžių“ gyvenimą, tačiau anksčiau žmonės svajojo tapti žinomais dėl savo veiklos, pavyzdžiui, norėjo būti garsiais dainininkais, aktoriais ar rašytojais, kad žmonės žavėtųsi jų talentu visame pasaulyje, arba siekė mokslo aukštumų – kažką išrasti ar iš naujo atrasti, patobulinti jau esančias arba sukurti naujas technologijas, o gal užkariauti kosmosą ir būti žinomu astronautu arba įgyvendinti ambiciją, skraidinančią žmones į kosmosą apžiūrėti Žemės, o gal laimėti Nobelio premiją? Du kartus.
Ne. Dabar – socialinių tinklų amžiuje – žmonės nori būti žinomi dėl savo žinomumo. Jiems nebereikia talento, nereikia nė profesijos ar prakaitu aplaistytų pastangų tobulėti ir kasdienio įdirbio.
Šiais laikais dalykai daromi paprasčiau – užtenka išriesti užpakalį, papūsti lūpas arba bicepsus ir tricepsus, parodyti sikspeką, garsiai rėkti ir dar garsiau keiktis, įsivelti į skandalą, dar galima vadovautis pasauline praktika ir paviešinti sekso juostą arba elgtis lietuviškai kukliai ir kaip Jolanta paviešinti įrašą su erotiniu masažu. Tikslas pateisina priemones, gūžčioja pečiais žmonės, ir gyvenime siekia būti panašesni į Kim Kardashian ar Justiną Bieberį, nei svajoja apie Marie Sklodowska Curie ar Jono Meko karjerą.
Žmonės, trokštantys būti žinomais dėl žinomumo, yra paprasčiausi tinginiai. Įprastas talento kelias atrodo ilgas ir, o viešpatie, ten gi reikia dirbti, ten reikia įrodyti savo pastangomis ir rezultatais, kad sugebi, kad moki, kad esi geriausias.
Tam reikia laiko, žinių, studijų, praktikos ir galiausiai – kasdienio įdirbio, bet tinginys – būsimas selebritis – ne šiaip koks kvailelis be talentų, jis ne tik nori būti tiesiog fainu, bet, svarbiausia, jis turi strategiją, kaip pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tiesiausias kelias į selebričio sostą atrodo per sekėjų skaičių – kuo jų daugiau turi, tuo didesnę karūną matuojiesi. Nori šlovės, dėmesio ir pinigų, bet mainais nenori sunkiai dirbti. Turėti viską čia ir dabar, bet nedėti pastangų. Tai ima ir tų sekėjų nusiperka arba susirenka per tam skirtas platformas. Turint 10 tūkstančių nelabai kas ir pastebės, todėl perka keliais, o kartais keliolika kartų daugiau ir kas, kad visi sekėjai netikri ir socialinių tinklų žvaigžde esi tik savo vaizduotėje, dar tave žino mama, tėtė ir geriausias draugas, kuris yra šuo. Bet net įsivaizduojami sekėjai glosto ir šildo ego, nes paprasčiausiai daugiau dėl ko savimi didžiuotis neturi. Ar kas atsimena, ar žino Irmantą Motiejūną? Teisingai, niekas nieko nežino ir negirdėjo, o žmogus dar 2015 metais turėjo daugiausiai sekėjų feisbuke.
Čia tas pats, kas sau išrašyti milijono eurų čekį ir paskui visiems pasakoti, kad esi sėkmingas verslininkas milijonierius. Lygiai taip pat sėkmingai galima sau išsirašyti vairuotojo pažymėjimą, aukštojo mokslo diplomą, galite net pasiskelbti Lietuvos prezidentu arba planetos valdove. Tik dėl pastarųjų veiksmų gali laukti neplanuotos ir neapmokamos atostogos belangėje, bet net ir ten turite galimybių sužibėti – štai Henrikas Daktaras nevaržomas rašo feisbuke ir renka sekėjus. Gali būti, kad net tikrus.
„O tai kaip mergaitė Monika iš pasakos arba teta Agnė iš realybės?“ – sako jaunimas pirštais besdami į žinomus socialinių tinklų veidus.
„Žiūrėk, viena yra šokėja, bet išgarsėjo rodydama užpakalį ir papus, kita – jau seniai žinoma stilistė, bet socialiniuose tinkluose auditoriją surinko skandalingais pasisakymais ir gatvine kultūra“, sako jie.
Arba kaimietis Vaidotas, išgarsėjęs daina „Šėtone, prašau“. Bet taip kalbantys nesupranta, kad šie žmonės dirbo ir dėjo pastangas. Net kaimiečio Vaidoto primityviam turiniui kurti reikia ir darbo, ir laiko, ir pastangų. Galiausiai reikia dar sunkiau dirbti norint pasiektą žinomumą išlaikyti, nes gauti savo 5 minutes šlovės galima tiesiog nuogam prasiėjus Gedimino prospektu, tačiau paskui reikės išmonės tą žinomumą ir susidomėjimą savimi išlaikyti.
Be to, yra ir kita medalio pusė. Marketingo specialistai sako, kad daugumą kontroversiškų selebričių žmonės seka ne iš meilės, o iš neapykantos jiems. Pavyzdžiui, pasaulinio dėmesio sulaukusi Kim Kardashian turi susitaikyti, kad dauguma ją seka vien tik tam, kad patys pasijaustų protingesni, intelektualesni, stilingesni ir visaip kitaip geresni. Taip pat selebričiai visada tampa atpirkimo ožiais blogai nuotaikai išlieti.
Lietuvoje santykis su žinomais žmonėmis taip pat dvilypis – viena vertus žmonės itin domisi žvaigždžių gyvenimu, seka, spaudžia patinka ir gausiai komentuoja, bet kita vertus, tie patys žmonės taiko dvejopus standartus žinomiems žmonėms, ypač iš pramogų pasaulio. Čia aiškiai į lentynėles sudėliota, ką gali ir ko negali žinomas žmogus.
Visuomenė tarsi nusprendžia, kad štai, kol tu esi mus linksminantis klounas, kol duodi pramogų – mes tau plojam ir tavimi žavimės, bet tau suklupus lygiai su tokiu pačiu užsidegimu ėdam ir niekada neleidžiam pamiršti klaidos, be to, sprendžiam, kur gali dalyvauti, o kur ne tavo nosiai. Ar atsimenate, kaip žmonės pyko į laidą „Pinigų karta“ pakvietus Moniką Šalčiūtę? O paskui laidos reitingai aiškiai parodė, kad visi tie patys pykstantys, nors pykdami, bet vis tiek tūkstančiais sužiūrėjo laidą.
Ta pati visuomenė, puikiai suprasdama, kad Lietuvos 100-metį turi teisę švęsti ir apie tai kalbėti kiekvienas Lietuvos pilietis, nesvarbu ar tai Vilniaus Rožytė, ar Kauno Šustauskas, galvoja, kad Agnė Jagelavičiūtė per prasta ir to neverta. Arba dar blogiau – jei išgarsėjai nuoga fotografuodamasi prie kilimo ant sienos, kaip Oksana Pikul, o dabar šeimoje vyras galimai pradėjo smurtauti ir iškvietei policiją – visuomenės nuomone, esi pati kalta ir nesi verta, kad tave gintų įstatymai, kurie šiaip vienodai galioja visiems piliečiams. Šiaip, iš principo, visuomenė dar ir garsiai sako, kad tokias kaip tu mušti yra teisinga.
Kartais žmonės kalba, kad nesvarbu, kaip ir kokiu keliu, – svarbu išgarsėti, o paskui, būdamas žinomas, jau galėsi daryti dalykus ir kalbėti apie tai, kas tikrai tau svarbu ir įdomu.
Bet praktikoje tai dažniausiai nepasitvirtina, nes žmogus, paspaudęs mygtuką sekti dėl pikantiškų nuotraukų ar skandalingų pasisakymų, nustos sekti ir tavim domėtis nustojus publikuoti būtent tokį turinį.
Nes niekas eidamas į žaislų parduotuvę nesitiki ten nusipirkti alaus ir prezervatyvų, o gėlių turgelyje neieško pieno su sviestu.