Vis dėlto, tarp karjeros siekiančių politikų europarlamentaro kėdė yra itin geidžiama. To priežastis turbūt daugeliui nuspėjama. Tačiau analizuojant rinkimus naudinga pakalbėti ne tik apie finansinę naudą, bet ir apie nuostatas, kuriomis politikai vadovaujasi, užėmę EP postą.
Tai ypač svarbu žinant, kad europinės politikos darbotvarkėje greta ekonominių, aplinkosauginių ir kitų problemų ypač reikšmingi ir nuolat svarstomi vertybiniai, moraliniai klausimai, turintys įtakos tiek visos ES, tiek ir atskirų nacionalinių valstybių ateities vektoriams.
Todėl Laisvos visuomenės institute nusprendėme atlikti tyrimą: peržiūrėti 2019–2024 m. EP svarstytus klausimus, susijusius su žmogaus gyvybės ir orumo apsauga, šeimos samprata, lytiškumu, ir šių klausimų kontekste išanalizuoti kandidatų į EP nuostatas. Tyrimo pagrindinis tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie EP nario mandato siekiančių politikų nuostatas minėtais klausimais.
Analizę pradėti turbūt reiktų nuo dabartinių Lietuvoje išrinktų europarlamentarų, kurie artėjančiuose birželio 9 d. EP rinkimuose siekia dar kartą gauti tautos pasitikėjimą ir tęsti darbus Briuselyje bei Strasbūre. Iš viso tokių yra devyni: socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, Regionų partijos narys Stasys Jakeliūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) atstovas Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Waldemaras Tomaszewskis, liberalas Petras Auštrevičius ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Liudas Mažylis. Perrinkimo nebesiekti nusprendė tik Aušra Maldeikienė ir buvęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.
Dabartiniai europarlamentarai per paskutiniąją kadenciją turėjo ne vieną progą plenariniuose posėdžiuose išreikšti savo nuostatas vertybiniais klausimais. Šiuos klausimus galima suskirstyti į tris grupes: žmogaus gyvybės ir orumo klausimai; šeimos ir lyties sampratos bei LGBT klausimai; nacionalinių valstybių ir ES jurisdikcijos ribų šeimos ir LGBT teisių srityje klausimai.
Žmogaus gyvybės ir orumo klausimai
2020 m. EP svarstant Metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir ES politikos šioje srityje ataskaitą, grupė konservatyvių europarlamentarų pasiūlė į jos rezoliuciją įtraukti nuostatą dėl surogatinės motinystės kaip moters orumą žeminančios praktikos pasmerkimo bei kvietimo uždrausti gestacinę surogaciją (kai surogatinė motina tik išnešioja svetima sėkla ir kiaušialąste sukurtą vaisių). Visi europarlamentarai iš Lietuvos, išskyrus W. Tomaszewskį, tąkart balsavo prieš šį pasiūlymą.
Surogatinės motinystės klausimas EP dar kartą svarstytas 2022 m., kai grupė europarlamentarų pasiūlė į Metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir ES politikos šioje srityje ataskaitos rezoliuciją įtraukti nuostatą dėl komercinės surogatinės motinystės pasmerkimo bei paraginti sukurti europinę teisinę sistemą, pagal kurią būtų sprendžiama neigiamų komercinės surogatinės motinystės pasekmių problema. Šį kartą prieš iniciatyvą balsavo visi Lietuvos konservatorių europarlamentarai – R. Juknevičienė, A. Kubilius ir L. Mažylis; taip pat socialdemokratė V. Blinkevičiūtė bei LLRA-KŠS atstovas W. Tomaszewskis. Už komercinės surogacijos pasmerkimą balsavo vienintelis LVŽS atstovas B. Ropė. Kiti balsavime nedalyvavo.
2023 m. gruodžio 13 d. EP vyko balsavimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos bendros sveikatos duomenų erdvės pataisų, viena iš kurių įteisinama atlygintinė spermos ir embrionų donorystė, taip faktiškai sukuriant sąlygas jų prekybai. Iš Lietuvos europarlamentarų už tokias pataisas balsavo P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, J. Olekas, A. Kubilius, R. Juknevičienė, susilaikė W. Tomaszewskis (kiti balsavime nedalyvavo, prieš nebalsavo nė vienas).
Galiausiai, žmogaus gyvybės ir orumo klausimų srityje svarbus šiais metais vykęs balsavimas dėl pasiūlymo įtraukti teisę į abortą į ES pagrindinių teisių chartiją. Tai, ko gero, viena labiausiai progresyvistinių teisėkūros iniciatyvų paskutinėje EP kadencijoje, dėl kurios Lietuvoje rinkti europarlamentarai balsavo palyginti konservatyviai. Abortą, kaip vieną iš pagrindinių ES piliečių teisių, norėtų matyti tik socialdemokratai V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas, Regionų partijos atstovas S. Jakeliūnas ir liberalas P. Auštrevičius. Prieš tokią iniciatyvą balsą atidavė konservatoriai A. Kubilius, R. Juknevičienė ir L. Mažylis (kurių konservatyvūs balsai šiuo klausimu EP buvo labiau išimtis iš įprastai progresyvistinių jų balsų kitais vertybiniais klausimais) bei lenkų atstovas W. Tomaszewskis. Balsuojant susilaikė LVŽS atstovas B. Ropė. Kiti EP nariai iš Lietuvos balsavime nedalyvavo.
Dauguma dabartinių Lietuvoje išrinktų europarlamentarų laikosi labiau progresyvistinių, o ne konservatyvių nuostatų žmogaus gyvybės ir orumo klausimais: pavyzdžiui, tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai nuosekliai atsisako pasmerkti įvairias surogatinės motinystės praktikas. Visi Lietuvos konservatoriai iš tiesų konservatyviai balsavo tik abortų klausimu.
Apibendrinant aptartus klausimus, peršasi išvada, jog dauguma dabartinių Lietuvoje išrinktų europarlamentarų laikosi labiau progresyvistinių, o ne konservatyvių nuostatų žmogaus gyvybės ir orumo klausimais: pavyzdžiui, tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai nuosekliai atsisako pasmerkti įvairias surogatinės motinystės praktikas. Visi Lietuvos konservatoriai iš tiesų konservatyviai balsavo tik abortų klausimu. Progresyviausiai aptartais klausimais balsavo socialdemokratai V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas bei liberalas P. Auštrevičius. Santykinai konservatyvios pozicijos laikosi Lietuvos lenkų atstovas W. Tomaszewskis ir LVŽS narys B. Ropė.
Šeimos ir lyties sampratos, LGBT klausimai
LGBT klausimai besibaigiančioje EP kadencijoje svarstyti keletą kartų. Nebuvo apsieita ir be dviprasmiškų pasiūlymų. Pavyzdžiui, 2019 m. svarstant „Rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų“, radikalių kairiųjų (GUE/NGL) ir žaliųjų (Greens/EFA) frakcijų atstovai pasiūlė įtraukti į rezoliuciją nuostatą, kuria tarp kitų aspektų smerkiama „tendencija pašalinti ir uždrausti su LGBTI asmenimis susijusį turinį socialiniuose tinkluose“. Gana paradoksaliai, tokį siūlymą palaikė ir progresyvistinių, ir konservatyvių nuostatų besilaikantys politikai: pirmieji gindami savo teisę skleisti LGBT bendruomenės nuostatas visuomenėje, antrieji – siekdami užsitikrinti teisę ją viešai kritikuoti. Atitinkamai balsavo ir lietuvių europarlamentarai – visi „už“ (net ir konservatyvusis W. Tomaszewskis), išskyrus susilaikiusią V. Blinkevičiūtę ir nedalyvavusią R. Juknevičienę.
2020 m. vasario 13 d. EP nariai balsavo dėl Rezoliucijos dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje. Rezoliucijoje keltas reikalavimas siekti moters padėties visuomenėje gerinimo, be kita ko sukuriant geresnes sąlygas šeimos planavimui, pripažįstant lytinės tapatybės teoriją ir užtikrinant LGBT organizacijų finansavimą. Už tokį pasiūlymą balsavo visi lietuviai europarlamentarai, išskyrus W. Tomaszewskį, kuris balsavo prieš.
Svarstant tą pačią rezoliuciją, grupė progresyvių ir liberalių frakcijų atstovų pateikė pasiūlymą įtraukti į teisės aktą tarp kitų aspektų ir nuostatą dėl švietimo sistemos kūrimo, kuri būtų pagrįsta „seksualine orientacija ir lytine tapatybe (angl. gender identity), lyties raiška, lyčių normomis“. Lietuvių tarpe už šią progresyvistinę nuostatą balsavo socialdemokratai V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas, liberalas P. Auštrevičius, konservatorius A. Kubilius, LVŽS atstovas B. Ropė. Prieš balsavo LLRA-KŠS atstovas W. Tomaszewskis, o konservatoriai L. Mažylis ir R. Juknevičienė – susilaikė.
Šiame klausimų segmente kaip aiškus vertybinis konservatorius išsiskyrė tik W. Tomaszevskis, o L. Mažylio ir R. Juknevičienės pozicijos svyravo tarp konservatyvių ir progresyvistinių. Kitų nuostatas galima vertinti kaip progresyvistines, nors, kita vertus, galima pasidžiaugti konservatyvių ir progresyvistinių politikų konsensusu ginant žodžio laisvę diskusijose dėl LGBT klausimų.
Nacionalinės ir ES jurisdikcijos klausimai (šeimos samprata, LGBT teisės)
Paskutinėje EP kadencijoje svarstyti ne tik su LGBT teisėmis, bet ir su ES bei nacionalinių jurisdikcijų ribomis susiję klausimai. 2019 m., reaguojant į lytinio švietimo kriminalizavimą nacionalinės valdžios lygiu ir „laisvų nuo LGBT erdvių“ steigimą vietos valdžios lygiu Lenkijoje, grupė EP narių parengė „Rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų“. Svarstyta, ar ES nacionalinės valstybės apskritai turi teisę nustatyti „erdves be LGBT įtakos“. Rezoliucijoje konservatyvi Lenkijos politika pasmerkta kaip pažeidžianti ES piliečių teises ir laisves. Už tokią poziciją tarp Lietuvos europarlamentarų balsavo P. Auštrevičius, S. Jakeliūnas, A. Kubilius, L. Mažylis, B. Ropė, o V. Blinkevičiūtė ir W. Tomaszewskis susilaikė.
Lietuvoje, kaip žinoma, nėra įteisinta nei vienalyčių porų partnerystė, nei santuoka (nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu), todėl tėvų teisės tokioms poroms nėra pripažįstamos. Už tai, kad šios teisės joms būtų pripažintos, balsavo P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, J. Olekas, A. Kubilius, prieš – W. Tomaszewskis, susilaikė R. Juknevičienė, L. Mažylis, B. Ropė.
LGBT asmenų europines teises į šeimą mėginta plėsti 2023 m. gruodžio 14 d. EP teisėkūros rezoliucija, kuria siekta įpareigoti vienalyčių santuokų nepripažįstančias ES šalis (tokias, kaip Lietuva) pripažinti tokių porų tėvų teises, jei santuoka sudaryta kitoje ES šalyje, kurioje tokios santuokos legalios. Lietuvoje, kaip žinoma, nėra įteisinta nei vienalyčių porų partnerystė, nei santuoka (nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu), todėl tėvų teisės tokioms poroms nėra pripažįstamos. Už tai, kad šios teisės joms būtų pripažintos, balsavo P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, J. Olekas, A. Kubilius, prieš – W. Tomaszewskis, susilaikė R. Juknevičienė, L. Mažylis, B. Ropė.
Paminėtina, kad 2022 m. vasario 23 d. EP nariai balsavo dėl Pranešimo dėl vaiko teisių apsaugos civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose, kuriame, išdėstytos nuostatos, susijusios su europinės ir nacionalinės kompetencijų paskirstymu vaiko teisių ir šeimos reguliavimo srityje. Nors tai privalomos galios neturintis dokumentas, kurio turinyje nėra ideologinių postulatų, jame siūlyta didinti Europos Parlamento galią nacionalinių valstybių kompetencijai priklausančioje srityje. Už tokį siūlymą tarp Lietuvos europarlamentarų balsavo P. Auštrevičius, V. Blinkevičiūtė, S. Jakeliūnas, R. Juknevičienė, W. Tomaszewskis, prieš balsavo B. Ropė, susilaikė – J. Olekas.
Aptartais trimis klausimais progresyviausiai balsavo liberalas P. Auštrevičius, nuo jo nedaug atsiliko socialdemokratė V. Blinkevičiūtė, konservatorius A. Kubilius, LVŽS sąraše išrinktas, bet dabar su Regionų partija politinę ateitį susiejęs S. Jakeliūnas. Konservatyvesni ir vėl buvo LLRA-KŠS lyderis W. Tomaszewskis ir LVŽS atstovas B. Ropė.
Apibendrinę visų lietuvių europarlamentarų balsus aptartais klausimais skalėje nuo 0 iki 10, įvertinome jų nuostatų bendrą progresyvumą ar konservatyvumą (0 – labai progresyvistinės, 10 – labai konservatyvios). Politiko pozicija skalėje apskaičiuota pagal jo balsavimą „už“, „prieš“ arba susilaikymą balsuojant. Pavyzdžiui, balsuojant už konservatyvų teisės akto projektą arba prieš progresyvistinį projektą, politikui skirtas plius 1 balas. Balsuojant prieš konservatyvų teisės akto projektą (arba susilaikant balsavime dėl jo) arba už progresyvistinį projektą, skirta 0 balų. Galutinė balų suma atsispindi skalėje politikui priskirtame skaičiuje.
Kokias nuostatas politikai deklaruoja viešojoje erdvėje?
Išanalizavus, kaip perrinkimo siekiantys Lietuvos europarlamentarai balsavo įvairiais vertybiniais klausimais, žinoma, būtina apžvelgti ir jų viešojoje erdvėje deklaruojamas vertybes. Pavyzdžiui, buvęs TS-LKD pirmininkas A. Kubilius, kadaise sakęs, kad „konservatoriai tikrai nepritars siūlymui įteisinti homoseksualų partnerystę“ (2011 m.), dabar, akivaizdu, laikosi kitokios pozicijos. Tą pagrindžia ne tik jau apžvelgti jo balsai EP, bet ir Manobalsas.lt anketoje nurodyti atsakymai: vertindamas teiginį „Bet kurioje valstybėje narėje sudarytos tos pačios lyties santuokos turi būti pripažintos visoje Europos Sąjungoje“, jis nurodė, kad „greičiau sutinka“. Kita vertus, A. Kubilius nurodė, jog visiškai nesutinka su nuostata, kad „ES turėtų rekomenduoti valstybėms narėms į pasus įtraukti trečiąją lyties kategoriją“, ir tuo pat metu visiškai sutinka, kad „ES turi pripažinti savo krikščioniškąją tapatybę“. Taigi, nors dauguma svarbiausių vertybinių klausimų paskutinėje EP kadencijoje A. Kubilius balsavo liberaliai, rinkimų kampanijoje jis prisistato kaip santykinai konservatyvus politikas. Panašią poziciją užima ir jo kolegos R. Juknevičienė ir L. Mažylis: progresyviai balsuoja EP, deklaruoja nepritarimą trečiajai lyties kategorijai pasuose ir visiškai sutinka su krikščioniškosios ES tapatybės pripažinimu. Tiesa, L. Mažylis Manobalsas.lt apklausoje nurodė nepalaikantis idėjos visoje ES pripažinti bet kurioje iš jos valstybių sudarytas vienalytes santuokas. Kita vertus, L. Mažylis išsakė pritarimą ES direktyvai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdyme, kai tuo tarpu R. Juknevičienė ir A. Kubilius vienareikšmiško vertinimo nepateikė.
Lietuvos socialdemokratai, beveik be išimties progresyviai balsuojantys EP, beveik be išimčių atitinkamas vertybines nuostatas deklaruoja ir artėjančių rinkimų kontekste. Pavyzdžiui, V. Blinkevičiūtė teigia sutinkanti, kad bet kurioje ES valstybėje sudaryta vienalytė santuoka privalo būti pripažinta visoje ES, ir nesutinkanti, kad krikščioniškoji tapatybė yra ES pamatas, bei pritarianti ES direktyvai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdyme.
Lietuvos socialdemokratai, beveik be išimties progresyviai balsuojantys EP, beveik be išimčių atitinkamas vertybines nuostatas deklaruoja ir artėjančių rinkimų kontekste. Pavyzdžiui, V. Blinkevičiūtė teigia sutinkanti, kad bet kurioje ES valstybėje sudaryta vienalytė santuoka privalo būti pripažinta visoje ES, ir nesutinkanti, kad krikščioniškoji tapatybė yra ES pamatas, bei pritarianti ES direktyvai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdyme. Tiesa, ji nurodė nepritarianti trečiosios lyties kategorijos įtraukimui į ES pasus.
Nuosekliai progresyvistines vertybes deklaruoja ir atitinkamai balsuojantis liberalas P. Auštrevičius: pritaria vienalyčių santuokų pripažinimui visoje ES, sutinka, kad reiktų įtraukti trečiosios lyties kategoriją į ES pasus (tiesa, priduria, kad šis klausimas turėtų būti paliktas valstybių narių kompetencijai), palaiko lyčių kvotas įmonių valdymo organuose įtvirtinančią ES direktyvą. Tiesa, jis nurodo sutinkantis su teiginiu, kad ES turi pripažinti savo krikščioniškąją tapatybę.
Bendras vaizdas
LVI analizuotais vertybiniais klausimais konservatyviausią poziciją tarp perrinkimo siekiančių Lietuvos europarlamentarų užima W. Tomaszewskis, kai kuriais klausimais konservatyviu, ko gero, galima laikyti ir B. Ropę. Tiesa, būtina nepamiršti, jog LVŽS sąrašą į EP šiuose rinkimuose veda tikrai konservatyvus politikas Aurelijus Veryga, o B. Ropė yra antroje vietoje. Todėl artėjančioje EP kadencijoje turbūt galima būtų prognozuoti, jog LVŽS užims konservatyvesnę poziciją. Panaši situacija ir TS-LKD rinkimų sąraše: pirmą ir antrą vietą jame užima politikai progresyvistai A. Kubilius ir R. Juknevičienė, o trečioje vietoje – konservatyvusis Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Saudargas, kuris, panašu, turi didesnius šansus tapti naujuoju EP nariu negu ketvirtoje sąrašo pozicijoje esantis ir perrinkimo siekiantis L. Mažylis. Galima būtų prognozuoti, kad P. Saudargas išsiskirtų kaip vienintelis konservatyvus konservatorius tarp progresyvistinių savo kolegų iš Lietuvos. Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai – bent jau EP politiniame kontekste – yra nuosekliai progresyvistinės politinės jėgos, kurios vargu, ar gali pateikti kokių nors staigmenų. Didesnių staigmenų galima tikėtis nebent tik birželio 9 d. rinkimų rezultatuose.
Kitame straipsnyje apžvelgsime naujų kandidatų į EP ir naujųjų politinių jėgų atstovaujamas vertybines nuostatas.
***
Šarūnas Legatas yra Laisvos visuomenės instituto tyrėjas.
