Šarūnas Legatas. LVI tyrimas: kokioms nuostatoms šią kadenciją Seime atstovavo Lietuvos politikai ir partijos?

Šios kadencijos pradžioje tuomet dar naujai paskirta premjerė Ingrida Šimonytė konservatorių vykdomos politikos kritikams tiesiai šviesiai atrėžė, kad „tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 m. išsirinkti tuos, kurie patiks“. Diena, kai rinkėjai pagaliau galės nubausti nepatikusius ir apdovanoti nusipelniusius politikus, beveik išaušo.

2020–2024 m. kadencijos metu buvo daug progų įsitikinti, kokių nuostatų ir kaip nuosekliai laikosi dabartiniai Seimo nariai ir jų atstovaujamos partijos. Tryliktasis Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina prietaringųjų žmonių įsitikinimus dėl velnio tuzinu vadinamo skaičiaus: tai buvo laikotarpis, kai Lietuvai teko išgyventi sunkiausius koronaviruso pandemijos metus ir tapti baisaus karo Lietuvos kaimynystėje liudininkais.

Taip pat tai buvo, ko gero, liberaliausias Seimas per visą Lietuvos istoriją. Jame bandyta įvairiausiomis formomis keisti konstitucinę prigimtinės šeimos sampratą, diskutuota dėl biologinių ir socialinių lyčių sampratos bei skaičiaus, svarstyti lytinio švietimo modeliai, kovota už ir prieš tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, iš esmės liberalizuota pagalbinio apvaisinimo sistema, įteisinant cheminį abortą, supaprastintas negimusios gyvybės žudymas.

Kad rinkėjams sprendimą dėl Lietuvos ateities būtų priimti lengviau, Laisvos visuomenės institute (toliau – LVI) atlikome kandidatų į Seimą nuostatų analizę. Atrinkome septynis šioje kadencijoje Seime svarstytus klausimus, susijusius su žmogaus gyvybės ir orumo, šeimos ir lytiškumo sritimis, ir atitinkamus balsavimus dėl jų, leidžiančius įvertinti politikų ir jų atstovaujamų partijų nuostatas bei nustatyti jų konservatyvumą ar progresyvumą. Analizės rezultatų apžvalgą pradėkime nuo svarbiausio šioje kadencijoje svarstyto – šeimos sampratos – klausimo.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas

2020–2024 m. Seime siūlyti net trys modeliai, kaip teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius. Šiuo metu aktualiausi yra progresyvistinis Civilinės sąjungos ir konservatyvusis „Artimojo ryšio“ įstatymų projektai (2021 m. buvo svarstytas ir Partnerystės įstatymo projektas bei 2017 m. Civilinio kodekso pataisos – susitarimas dėl bendro gyvenimo).

Daugiausia valdančiosios daugumos – konservatorių, liberalų ir laisviečių – balsais 2023 m. pavasario sesijoje svarstymo stadijoje minimalia balsų persvara buvo pritarta Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo faktiškai išplečiama Lietuvoje galiojanti prigimtinės – vyro ir moters – šeimos samprata, prilyginant vienalyčių porų partnerystę šeimos santykiams. Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas dar kartą turi balsuoti už jo priėmimą. Vis labiau panašu, kad dėl šio projekto diskusijos tęsis ir kitoje Seimo kadencijoje (nors yra nuomonių, kad valdantieji šį klausimą mėgins prastumti buldozeriu dar šioje kadencijoje).

Kaip ir minėta, aktyviausi Civilinės sąjungos įstatymo ir jame numatyto vienalyčių porų šeimos santykių įteisinimo šalininkai telkiasi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Laisvės partijos (LP) ir Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijose. TS-LKD gretose civilinės sąjungos įteisinimą palaikė 31 Seimo narys, tarp kurių ir dabartinio partijos kandidatų į Seimą sąrašo lyderė premjerė I. Šimonytė ir antrasis sąraše konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Vis dėlto, balsavime atskirąją nuomonę nesudvejojo išreikšti 9 TS-LKD frakcijos nariai: Algis Strelčiūnas, Antanas Čepanonis, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas (inicijavęs alternatyvųjį „Artimojo ryšio“ įstatymo projektą), Edmundas Pupinis, Angelė Jakavonytė, Justinas Urbanavičius bei Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Paminėtinas ir Laurynas Kasčiūnas – trečiąją vietą rinkimų sąraše užimantis konservatorių krašto apsaugos ministras, – kuris, nors ir nedalyvavo balsavime dėl civilinės sąjungos, tačiau jo nepritarimas šiam projektui nėra paslaptis. Valdančiųjų gretose balsais „prieš“ svarstant šį projektą išsiskyrė ir vadinamieji „agroliberalai“ Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, kai tuo tarpu 8 jų frakcijos kolegos bei LS ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen balsavo „už“. 11 LP frakcijos narių, Seime aktyviausiai pasisakančių už vienalyčių porų prilyginimą šeimai, vieningai balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Didžiausios sėkmės artėjančiuose rinkimuose besitikinčios socialdemokratų partijos rinkimų programoje nebeliko dar 2020 m. deklaruoto įsipareigojimo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Ar tai galėtų reikšti, kad progresyvioji pozicija šeimos klausimu socialdemokratų gretose silpnėja (ypač turint omeny konservatyvios pozicijos šiuo klausimu besilaikančio Respublikos Prezidento palaikymą partijai)? O gal tai tiesiog pragmatiškas prisitaikymas prie rinkimų konjunktūros ir akivaizdaus didžiosios dalies visuomenės nepritarimo vienalyčių šeimų įteisinimui?

Opozicijos dauguma balsavo prieš civilinės sąjungos įteisinimą. Stipriausiai projektui priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, kurios 14 narių balsavo „prieš“ (nė vieno „už“). Palaikymo civilinė sąjunga nesulaukė ir tuomet dar kuklioje, o dabar jau subyrėjusioje darbiečių frakcijoje, kurioje „prieš“ balsavo 6 politikai. Vis dėlto, atsirado ir valdančiųjų iniciatyvai pritariančių opozicijos balsų. Šioje kadencijoje nuo LVŽS atskilęs Saulius Skvernelis, nors pats balsavo prieš homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimą, trys jo vadovaujamos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kolegos – Lukas Savickas, Tomas Tomilinas ir Domas Griškevičius – balsavo „už“. Progresyviausi tarp opozicinių frakcijų buvo socialdemokratai. Jų gretose projektui palaikymo balsus atidavė Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Gintautas Paluckas, Algirdas Sysas, Linas Jonauskas bei Rasa Budbergytė.

Būtina pastebėti, kad didžiausios sėkmės artėjančiuose rinkimuose besitikinčios socialdemokratų partijos rinkimų programoje nebeliko dar 2020 m. deklaruoto įsipareigojimo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Ar tai galėtų reikšti, kad progresyvioji pozicija šeimos klausimu socialdemokratų gretose silpnėja (ypač turint omeny konservatyvios pozicijos šiuo klausimu besilaikančio Respublikos Prezidento palaikymą partijai)? O gal tai tiesiog pragmatiškas prisitaikymas prie rinkimų konjunktūros ir akivaizdaus didžiosios dalies visuomenės nepritarimo vienalyčių šeimų įteisinimui?

„Artimojo ryšio“ projektas

Šeimos samprata neabejotinai yra šiuo metu labiausiai intriguojantis ir visuomenę kaitinantis politinis klausimas Lietuvoje. Todėl nenuostabu, kad Seime buvo inicijuotas ir jam alternatyvus įstatymo projektas, kuriuo siekta papildyti civilinį kodeksą „artimojo ryšio“ institutu, taip sudarant galimybes teisiškai sureguliuoti vienalyčių porų santykius be analogijos santuokos pagrindu susiklostantiems šeimos santykiams.

Balsavimas dėl šio projekto Seime labai aiškiai atskleidė, kurie politikai palaiko prigimtinės šeimos sampratą ir kuriems svarbus ne tik netradicinių porų ūkinių santykių sureguliavimas, bet ir dabartinėje Lietuvos teisėje įtvirtinto šeimos instituto transformavimas.

„Artimojo ryšio“ projektą 2022 m. inicijavo valdančiųjų atstovas P. Saudargas, jį pasirašė ir kiti 7 Seimo konservatoriai: Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius, V. Rakutis, J. Urbanavičius, Kazys Starkevičius bei Antanas Čepononis, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Juška ir kiti Seimo nariai.

Balsuojant dėl projekto pateikimo 2022 m. pavasario sesijoje, didžiausia Seimo TS-LKD frakcija buvo itin susiskaldžiusi: jį palaikė net 19 konservatorių, o nepalaikymą (balsais „prieš“ arba „susilaikant“) išreiškė 24 šios frakcijos politikai, įskaitant ir premjerę I. Šimonytę bei partijos lyderį G. Landsbergį. Tarp nepalaikančiųjų buvo ir dauguma socialdemokratų, LS frakcijos narių, visa LP frakcija.

Aktyviausiai „artimojo ryšio“ projektą palaikė tradiciškai konservatyvi LVŽS frakcija (17 balsų „už“) ir ne visuomet konservatyvūs Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų frakcijos parlamentarai (14 balsų „už“) – projektą palaikė net ir vienalyčių porų civilinei sąjungai pritariantys L. Savickas bei Rūta Miliūtė.

Civilinės sąjungos konservatyviąją alternatyvą palaikė ir tuomet dar gyvavusios, vėliau subyrėjusios Regionų frakcijos parlamentarai (nepainioti su dabartine Seimo Regionų partijos frakcija), kurių atstovai šiandien rengiasi rinkimams po skirtingų partijų vėliavomis. Galiausiai, „artimojo ryšio“ įteisinimą palaikė ir dauguma Darbo partijos parlamentarų.

Išnagrinėjus skirtingų frakcijų Seimo narių balsavimus dėl progresyvistinio Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir konservatyviojo „artimojo ryšio“ projekto galima konstatuoti, jog labiausiai prigimtinės šeimos sampratą teisėkūros procese gynė LVŽS parlamentarai. Gana nuoseklų konservatyvumą demonstravo ir skandalų blaškoma Darbo partija, įskaitant ir ankstesnįjį lyderį, jau nebepriklausantį šiai partijai, Andrių Mazuronį. Tuo tarpu konservatorių partija (TS-LKD) šiuo klausimu kaip visuomet demonstravo nuoseklų susiskaldymą (I. Šimonytės žodžiais, šiuo klausimu partijoje „sutariama nesutarti“), nors didesnė frakcijos Seime dalis, įskaitant ir du ryškiausius partijos lyderius, aiškiai pasisako už civilinės sąjungos įteisinimą. Labiau konservatyvūs nei progresyvūs šiuo klausimu buvo ir S. Skvernelio demokratai. Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai labiau linkę pritarti šeimai prilygintinam vienalyčių porų santykių sureguliavimui. Laisvės partija, žinoma, yra didžiausi ir nuosekliausi šios idėjos šalininkai.

Gyvenimo įgūdžiai ir lytinis ugdymas

Trečiasis LVI analizuotas klausimas – taipogi nemažą susirūpinimą visuomenėje sukėlusi ir 2023 m. Lietuvos mokyklose startavusi Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa (toliau – GĮUP). Diskutuota, ar šios programos įgyvendinimas Lietuvos švietimo sistemoje neįtvirtina privaloma tvarka mokiniams dėstomo progresyvistinio lytinio švietimo modelio, įskaitant ir LGBT tematiką. Reaguodami į tai, praeitų metų rudenį dalis Seimo narių pasiūlė su lytiškumo ugdymu susijusią programos dalį perkelti į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) pamokas, taip sudarant sąlygas tėvams pasirinkti jų įsitikinimus atitinkantį vaikų lytiškumo ugdymą. Projektui pritarta nebuvo, daugiausia dėl valdančiųjų TS-LKD, LP ir LS balsų.

TS-LKD gretose projekto nepalaikė („prieš“ arba susilaikymo balsais) 39 parlamentarai, o balsus „už“ drįso atiduoti tik 4 politikai: P. Saudargas, A. Ažubalis, V. Aleknaitė-Abramikienė ir Mindaugas Skritulskas. Panašiai balsavo ir Aušrinės Armonaitės vadovaujama LP: 9 „prieš“, 1 „susilaikė“ ir, kiek netikėtai, 1 „už“ – tėvų teisę apsispręsti dėl vaikų lytinio ugdymo palaikė šiaip jau nuosekliai liberalus ir progresyvus Seimo švietimo ir mokslo komiteto vadovas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. Nors prieš tai žiniasklaidoje bandymą lytinį ugdymą įtraukti į tikybos ir etikos pamokas jis vadino „politiniu spektakliu“, o pačią GĮUP gynė kaip nepažeidžiančią „jokių sakralinių vertybių“.

Liberalų sąjūdyje netikėtumų nebuvo – beveik visi frakcijos nariai nepalaikė GĮUP reformos, išskyrus konservatyviuosius vienmandatininkus J. Varkalį (taip pat prieštaravusį progresyvistiniam Civilinės sąjungos projektui) ir Juozą Baublį (taip pat palaikiusį konservatyvųjį „artimojo ryšio“ projektą).

Opozicinių frakcijų gretose aktyviausiai ir nuosekliausiai tėvų teisę pasirinkti jų vertybes atitinkantį lytinio ugdymo modelį palaikė LVŽS ir demokratų frakcijos – atitinkamai, 19 ir 14 balsų „už“, nė vieno, balsavusio „prieš“ ar „susilaikiusio“.

Tuo tarpu Darbo partijos ir socialdemokratų frakcijos buvo susiskaldžiusios: iš darbiečių už projektą balsavo 3 tuo metu dar jos gretose buvę parlamentarai (A. Mazuronis, Viktoras Fiodorovas ir Valentinas Bukauskas), prieš 1 (Valdemaras Valkiūnas), susilaikė 1 (Vigilijus Jukna), 3 iš viso balsavime nedalyvavo (Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Vytautas Gapšys). Įdomus faktas – vienintelis iš paminėtųjų politikų, vis dar atstovaujančių Darbo partijai parlamente (teoriškai vis dar Seimo narys, nors faktiškai jo veikloje nedalyvaujantis), yra laisvės atėmimo bausmę atliekantis V. Gapšys. Socialdemokratų gretose konservatyviai dėl GĮUP reformos („už“) balsavo 4 parlamentarai (Tomas Bičiūnas, Liudas Jonaitis, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas), progresyviai („prieš“ / „susilaikė“) balsavo 5 Seimo nariai (L. Jonauskas, Vidmantas Kanopa, Orinta Leiputė, J. Sabatauskas ir D. Šakalienė).

Nepilnamečių apsauga nuo neigiamos viešosios informacijos

Balsavimas dėl GĮUP pokyčių nebuvo vienintelis šią kadenciją svarstytas vertybinis klausimas, susijęs su švietimu ir tėvų teise auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Panašiu metu, kaip ir GĮUP, Seimas svarstė ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, parengtas Laisvės partijos atstovės Ewelinos Dobrowolskos vadovaujamoje Teisingumo ministerijoje ir konservatorių premjerės vadovaujamos Vyriausybės pateiktas svarstyti Seimui. Siūlyta pašalinti įstatyme įtvirtintą nuostatą, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

Šį kartą valdančiųjų balsų, kad Seimas Vyriausybės pasiūlymui pritartų, nepakako. Vieningai „už“ balsavo tik laisviečių frakcija. Liberalų sąjūdžio parlamentarai pasidalijo į dvi stovyklas: 8 „už“ (V. Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Edita Rudelienė). Kita vertus, nuomonės, kad nepilnamečių akyse šeimos vertybių vis dėlto nederėtų niekinti, laikėsi J. Baublys, R. Juška, J. Varkalys (balsavę „prieš“); šiai nuomonei kiek atsargiau pritarė („susilaikė“) ir Viktoras Pranckietis bei Romualdas Vaitkus. Skilo ir TS-LKD balsai: „už“ balsavo 28 parlamentarai, įskaitant ir rinkimų sąrašo lyderę I. Šimonytę (partijos lyderis G. Landsbergis balsavime nedalyvavo), „prieš“ – 5 (L. Kasčiūnas, A. Ažubalis, V. Aleknaitė-Abramikienė, V. Rakutis), dar 13 „susilaikė“ nuo pritarimo siūlomoms pataisoms.

Opozicijos gretose, kaip visuomet, vieningiausią opoziciją valdančiųjų progresyvizmui pademonstravo LVŽS frakcija (17 balsų „prieš“), nuo jų nedaug atsiliko S. Skvernelio demokratai (11 „prieš“, 3 „susilaikė“) ir Darbo partija (6 „prieš“, 1 „susilaikė“). Socialdemokratų frakcija šiuo klausimu vieninga nebuvo: 4 jos nariai palaikė idėją, jog šeimos vertybių niekinimas neturėtų būti priskirtinas prie neigiamos informacijos (L. Jonauskas, O. Leiputė, G. Paluckas, A. Sysas), o 6 tokios nuostatos nepalaikė, balsuodami „prieš“ arba susilaikydami (T. Bičiūnas, L. Jonaitis, V. Kanopa, E. Sabutis, Kęstutis Vilkauskas, M. Skamarakas).

Tėvų teisių užtikrinimas švietimo sistemoje

Galiausiai, tėvų teisių srityje, nors simbolinės reikšmės, tačiau ne ką blogiau atskleidžiantis Seimo narių nuostatas buvo 2021 m. rudenį vykęs balsavimas dėl Astos Kubilienės pasiūlytos rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“. Tarp rezoliucijos nuostatų buvo pažymima, kad tėvai ir jų atstovai turi būti įtraukiami į ugdymo programų rengimo darbo grupes – 2023 m. tai tapo viena svarbiausių kritikos strėlių Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai.

Rezoliucijos vieningai nepalaikė beveik visi valdantieji (balsavo „prieš“ arba „susilaikė“): 41 balsavime dalyvavęs TS-LKD narys, 11 LP frakcijos narių ir 8 LS narių (vienintelis J. Baublys balsavo „už“ tėvų teisių švietimo sistemoje stiprinimą). Opozicija, balsuodama dėl rezoliucijos, taip pat buvo neįprastai vieninga: 17 „už“ LVŽS, 10 „už“ Darbo partijoje, 8 „už“ LSDP, 7 „už“ Lietuvos regionų frakcijoje (netapati dabartinei Regionų partijai ir jos frakcijai Seime), 5 „už“ Demokratų frakcijoje.

Apibendrinant švietimo srities vertybinius klausimus, galima aiškiai matyti, kad nuosekliausiai konservatyvios pozicijos, akcentuojančios tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, laikosi Seimo LVŽS ir Demokratų frakcijos. Nuosekliausiai priešingos pozicijos – už kuo didesnį valstybės vaidmenį vaikų auklėjime – laikosi Laisvės partija.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas

2021 m. rudens sesijoje Seimas svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siekta atsisakyti neterminuoto nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Šis liberaliųjų valdančiųjų parlamentarų pasiūlytas įstatymo projektas Seime buvo priimtas stipria balsų persvara, o opozicinių jėgų pasipriešinimas buvo itin menkas. Projektą nuosekliausiai palaikė Laisvės partija (11 „už“), Liberalų sąjūdis (10 „už“) ir TS-LKD, nors pastarojoje pozicijos šiuo klausimus išsiskyrė: 30 balsavo „už“ (įskaitant I. Šimonytę ir G. Landsbergį), 10 „prieš“ arba „susilaikė“ (V. Aleknaitė-Abramikienė, L. Kasčiūnas, P. Saudargas ir kt.).

Opozicijoje pagalbinio apvaisinimo sistemos liberalizavimą palaikė neįprastai daug balsų. Darbo partijos frakcija atidavė 7 balsus „už“, 2 „prieš“ / „susilaikė“ (Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas). LSDP frakcijoje valdančiųjų iniciatyvą palaikė 5 politikai. Demokratų frakcijoje taip pat buvo 5 balsai „už“, tačiau didesnė dalis frakcijos, įskaitant ir ankstesnįjį premjerą S. Skvernelį, projekto nepalaikė (7 „prieš“ / „susilaikė“). Nuosekliausiai projekto nepalaikė LVŽS frakcija – 15 balsavo „prieš“ arba „susilaikė“.

„Smurtas lyties pagrindu“

Paskutinis į LVI tyrimo lauką patekęs klausimas – 2022 m. pradžioje svarstyta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisa, pasiūlyta konservatyviųjų konservatorių V. Aleknaitės-Abramikienės ir A. Ažubalio, kuria siekta atsisakyti įstatyme vartojamos progresyvistinės sąvokos „smurtas lyties pagrindu“. Nors pasiūlymą pateikė valdančiosios TS-LKD frakcijos nariai, jam buvo pritarta daugiausia konservatyvios opozicijos balsais. Aktyviausiai jį palaikė LVŽS frakcija (20 balsų „už“), Demokratų frakcija (11 „už“), Lietuvos regionų frakcija (8 „už“), Darbo partija (5 „už“). Tuo tarpu socialdemokratai kategoriškai gynė sąvoką „smurtas lyties pagrindu“ – 7 balsavo „prieš“ projektą.

Iš valdančiųjų savo kolegų iniciatyvai pritarė tik mažuma TS-LKD narių (9 balsai „už“), o dauguma prieštaravo arba susilaikė nuo palaikymo (25 „prieš“ / „susilaikė“). Kategorišką nepritarimą išreiškė Laisvės frakcija (10 „prieš“), o iš Liberalų sąjūdžio pusės sulaukta tik vieno „už“ – iš ankstesniojo parlamento pirmininko V. Pranckiečio.

Apibendrinimas

Atlikta analizė leidžia nupiešti tam tikrus parlamentinių partijų nuostatų portretus. Aiškiausias vaizdas dviejų partijų paveiksluose. LVŽS – nuosekliai konservatyvi politinė jėga, kurią artėjančiuose rinkimuose greičiausiai pasirinks krikščioniškų pažiūrų ir visi kiti rinkėjai, pritariantys prigimtinei šeimai, tėvų teisei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, negimusios gyvybės apsaugai. Kita vertus, nuosekliausiai progresyvistinė parlamentinė partija be konkurencijos yra Laisvės partija, nepritarianti prigimtinės šeimos sampratai, siekianti imperatyvaus valstybės ir jos ekspertų (o ne tėvų) vaidmens vaikų ugdyme, pasisakanti už negimusios gyvybės apsaugos mažinimą.

Su kitomis partijomis situacija sudėtingesnė. Labiau link konservatyvumo nei progresyvumo linksta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, nors šios partijos Seimo frakcijoje veikia keletas gana progresyviai balsuojančių parlamentarų ir apskritai nepanašu, kad ši politinė jėga itin pabrėžtų LVI analizuotus pasaulėžiūros klausimus.

Visuomet galima imti pavyzdį iš TS-LKD, kuri atvirai deklaruoja, jog jos viduje nėra sutarimo dėl to, kas Lietuvoje laikytina šeima. Viena vertus, LVI analizuotų klausimų kontekste akivaizdu, kad progresyviųjų parlamentarų konservatorių gretose yra aiškiai daugiau nei konservatyviųjų. Kita vertus, pastarųjų skaičiaus šią kadenciją pakako, kad bent kol kas nebūtų priimti Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymai. Klausimas: ar jų pakaks praūžus Seimo rinkimams?

Apie Darbo partiją kalbėti dar sunkiau: nors šioje kadencijoje ji balsavo gana konservatyviai, beveik visi jai atstovavę parlamentarai jau spėjo išsivaikščioti po kitas partijas, o jos naujasis-senasis pirmininkas Viktoras Uspaskichas, būdamas Europos Parlamento nariu, konservatyvumu tikrai nepasižymėjo (žr. ankstesnį straipsnį apie tai). Kokį vertybinį vektorių ji pasirinks ateityje, kol kas galima tik spėlioti.

LSDP, nors visuomet deklaruodavo progresyvistines nuostatas, kaip atskleidė ši analizė, būdama progresyvistinės valdančiosios daugumos opozicijoje, neretai viduje nesutaria. Tai patvirtina ir šios partijos pastarųjų mėnesių flirtavimas su gana konservatyvių pažiūrų besilaikančiu, valdančiųjų kritikuoti nevengiančiu Prezidentu. Šiai partijai apklausos prognozuoja didžiausią sėkmę rinkimuose ir, jeigu jos nemeluoja, greitai pamatysime ją valdančiojoje daugumoje, kurioje esant nebeišeis nuslėpti savo tikrosios pozicijos civilinės sąjungos ir kitais Lietuvai rūpimais vertybiniais klausimais.

Žinoma, visuomet galima imti pavyzdį iš TS-LKD, kuri atvirai deklaruoja, jog jos viduje nėra sutarimo dėl to, kas Lietuvoje laikytina šeima. Viena vertus, LVI analizuotų klausimų kontekste akivaizdu, kad progresyviųjų parlamentarų konservatorių gretose yra aiškiai daugiau nei konservatyviųjų. Kita vertus, pastarųjų skaičiaus šią kadenciją pakako, kad bent kol kas nebūtų priimti Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymai. Klausimas: ar jų pakaks praūžus Seimo rinkimams?

Ir galiausiai, Liberalų sąjūdis – panašiai, kaip ir TS-LKD, suskilusi, progresyvistų dominuojama, bet keletą tvirtų vertybinių konservatorių (vadinamųjų „agroliberalų“) turinti politinė jėga, kurių būrys labai negausus, bet vis dėlto, kartais būtinas „nulaužiant“ persvarą svarbiausiuose balsavimuose.