Lietuvos užsienio politikoje lozungais atsakomybė perkeliama kitiems. Tariamai kažkas kažko nepadarė. Jeigu neįgyvendiname, gal ne mes tą ir sumanėme. Daug žodžių, lozungų ir raginimų sąjungininkams. Vakarai turi padaryti tą ir aną. Lozungų daug, bet trūksta darbų ir jų rezultatų. Kur pirštu nebesi, ten valstybėje negalia ir nekompetencija. Spėju, kad Lietuvos Vyriausybė bando prisišlieti prie skambių ir konjunktūrinių užsienio politikos iniciatyvų, kadangi jų rezultatas dažniausiai nepatikrinamas.
Tačiau ne visi užsienio politikos iniciatyvų rezultatai nepatikrinami. Lietuvos įsikišimas į Kinijos Liaudies Respublikos ir Kinijos Respublikos Taivane ginčą turėjo ekonomines ir reputacines pasekmes mūsų šaliai. Būtina paminėti ir Kinijos–Lietuvos 1991 m. dvišalių santykių deklaraciją, kurią Lietuvos Vyriausybė grubiai pažeidė ir pasidarė reputacinę žalą, nors visada deklaruojame teisės viršenybę.
Dėl Taivano atstovybės steigimo avantiūros prarasta daug ekonominių galimybių. Taivanas (tai neformalus Kinijos Respublikos pavadinimas), sprendžiantis savo taktines problemas, nebuvo pasiruošęs net simboliniams gestams. Tik kilus skandalui imta rūpintis Taivano įvaizdžiu Lietuvoje, bet pastangos buvo nepalyginamai mažesnės, nei padaryta žala. Lietuva ne pirmoji dėl Kinijos Liaudies Respublikos ir Kinijos Respublikos Taivane konflikto nukentėjusi šalis. Anksčiau nukentėjo Latvija, Makedonija. Neseniai Hondūras pasitraukė iš Kinijos ir Taivano meilės trikampio, o po to nutraukė diplomatinius santykius su juo. Lietuvoje šią istoriją pasistengta nutylėti ir neatskleisti Hondūro argumentų apie tai, kad santykiai su Taivanu neatliepė ekonominių šalies lūkesčių ir kur kas didesnės viltys dedamos į santykius su Kinija.
Pasibaigus Kinijos pilietiniam karui (1927–1949 m.), Kinijos teritorijoje liko dvi vyriausybės. Žemyninėje Kinijos dalyje yra Kinijos Liaudies Respublika, kuri laimėjo pilietinį karą, ir Kinijos Respublika – Taivano saloje. Tiek Kinijos Liaudies Respublika, tiek Kinijos Respublika (Taivanas) reiškė pretenzijas į Mongoliją, Tibetą, Pietų Kinijos salas. Abi vyriausybės kovojo tarptautinėje arenoje dėl diplomatinio pripažinimo ir norėjo atstovauti Kinijai. Abi laikėsi vienos Kinijos principo. Santykius buvo galima užmegzti tik su viena iš jų. Kinijos Respublika buvo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) steigėja, o jos vardas iki šiol yra steigimo chartijoje. Nežiūrint šių aplinkybių, 1971 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Kinijos Respublikos vieta buvo perduota Kinijos Liaudies Respublikai. Po kelerių metų Jungtinės Amerikos Valstijos 1979 m. pripažino Kinijos Liaudies Respubliką vienintele teisėta Kinijos atstove su sostine Pekine. Tokiu būdu Taivane reziduojanti Kinijos Respublika išnyko iš diplomatinio žemėlapio. Be to, JAV taip pat nutraukė gynybos sutartį su Kinijos Respublika. JAV su Taivanu neturi diplomatinių santykių, o tarpusavio santykius grindžia „Taiwan Relations Act“, priimtu 1979 m.
Dabar Taivanas ir Kinija žiūri vienas į kitą veidrodiniu principu, t. y. ir viena, ir kita laiko save nedaloma Kinija. Ankstesnis Taivano prezidentas Ma Ying-jeau pareiškė, kad „Kinijos Respublika Taivano saloje yra suvereni valstybė, o žemyninė Kinija yra mūsų teritorijos dalis pagal mūsų konstituciją. Tad mūsų santykiai su žemynine Kinija nėra tarptautiniai santykiai. Mūsų santykiai yra ypatingo pobūdžio.“ Abi pusės neieško trečiųjų pusių tarpininkavimo, kad išspręstų problemas diplomatiniu keliu.
Taivanas dažniausiai veikia už tarptautinių forumų durų. Diplomatinius santykius su juo palaiko tik 13 valstybių. Europos kontinente – tai tik Vatikanas (Šv. Sostas), kuris yra absoliutinė monarchija. Ši pastaba skirta tiems, kas propaguoja demokratijos ir autoritarizmo sisteminę skirtį tarptautiniuose santykiuose, kuri yra akivaizdžiai klaidinanti ir atstovauja vulgarų, neigiantį bet kokį realizmu grįstą požiūrį į tarptautinius santykius.
Formali JAV pozicija nesikeičia iki šių dienų – Kinijos Liaudies Respublika ir Taivane esanti Kinijos Respublika tarpusavio santykius turėtų išspręsti taikiai, su Taivano gyventojų pritarimu. O ką apie tai mano patys Taivano salos gyventojai? Paskutinės gyventojų nuomonių apklausos Taivano saloje iliustruoja, kad salos pasiskelbimą nepriklausoma, t. y. ne Kinijos dalimi, palaiko tik 6,4 proc. gyventojų. Dar 22 proc. mano, kad reikia išlaukti ir tik tada siekti nepriklausomybės. Tačiau didžioji dalis – 60,4 proc. – pasisako už dabartinio statuso išlaikymą, o 7,1 proc. palaiko susivienijimą su Kinija. Kita vertus, didžioji dalis Taivano gyventojų netiki, kad JAV ateitų į pagalbą kilus karinei krizei ir Kinijai nusprendus įgyvendinti savo suverenitetą Taivane jėga.
Lietuvai dirgikliu kištis į vieną sudėtingiausių tarptautinės teisės ir istorijos ginčų tapo 2021 m. Vašingtone nuskambėję baimingi balsai, kviečiantys ruoštis Kinijos invazijai į Taivaną. Iš tiesų ne galima invazija išgąsdino JAV, o suvokimas apie augančias dėl globalizacijos ir gausių Vakarų investicijų Kinijos ekonomines galias.
2021 m. Lietuvoje kilęs skandalas dėl Taivano atstovybės atidarymo pademonstravo dalykinę Lietuvos Vyriausybės nekompetenciją, kurios negali sau leisti, pavyzdžiui, JAV. Neatsižvelgdamas į skleistus gandus, Vašingtonas taip ir nepervadino Taipėjaus atstovybės į Taivano atstovybę. Kita vertus, Singapūras, kuriame Lietuva 2022 m. atidarė ambasadą kaip vieną iš atsvarų Kinijai, rengia bendrus jūrų laivyno mokymus su Kinijos Liaudies Respublika ir yra didžiausias investuotojas į Kinijos ekonomiką.
Nors politiniai santykiai tarp Taivano ir Kinijos yra įtempti, ekonominiai santykiai pastaruoju metu tik stiprėjo. Taivano eksportas į Kiniją 2022 m. sudarė 25,3 proc. Taivano prekybos, į Kinijos kontroliuojamą Honkongą – 13,5 proc. Tuo tarpu į JAV Taivano eksportas sudaro tik 15,7 proc. Būtina paminėti ir naujas Taivano investicijas: 2022 m. naujos Taivano investicijos į Kinijos ekonomiką sudarė daugiau kaip 5 milijardus JAV dolerių. Į kitas šalis Taivanas 2022 m. investavo beveik 9,5 milijardo JAV dolerių. Šiame investicijų fone Taivano dėmesys ir kelių milijonų finansiniai srautai Lietuvai yra niekingai maži.
Būtina paminėti JAV investicijas į Kinijos ekonomiką, kurios 2021 m. pasiekė 118 milijardų. Kinijos investicijos į JAV ekonomiką 2022 m. taip pat pasiekė apie 120 milijardų JAV dolerių. Europos Sąjungos (ES) investicijos į Kinijos ekonomiką 2022 m. išaugo 92 proc.
Dėl Lietuvos žingsnių „kovojant už Taivano laisvę“ nepablogėjo nei JAV–Kinijos, nei Taivano–Kinijos ekonominiai santykiai, o ES valstybių ir Kinijos ekonominiai santykiai net pagerėjo. Iš Lietuvos nuo 2021 m. pasitraukė 1,817 milijardo Kinijos valdomo Honkongo investicijų. Vienintelė pralaimėtoja liko Lietuvos valstybė (už ką tuomet galvojama pirkti dronus sau ir Ukrainai? O ar Lietuvos Vyriausybė aptarė su Volodymyru Zelenskiu jo pokalbį su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu?)
JAV investicijos į Lietuvos ekonomiką ir toliau yra žemoje 15-toje vietoje. Elonas Muskas stato gamyklas Kinijoje ir Vokietijoje, bet ne Lietuvoje. Tad kas išlošė šioje istorijoje? Visi, išskyrus mus. Bet gal ši istorija mums buvo pamokanti? Greičiausiai ne. Tam reikia prisiimti atsakomybę, turėti drąsos pripažinti klaidas ir dar turėti valios jas ištaisyti.
Lietuva net nepastebėjo įsivėlusi į vidinį politinį kinų ginčą ir į aštrią vidinę politinę kovą Taivane. Ar Lietuvos politikai ir diplomatai palaiko kontaktus ir kalbasi su visais politinio proceso dalyviais Taivane, ar aptarnauja tiktai dabartinės valdančiosios Demokratinės progresyvios partijos interesus Taivane?
Kol Lietuvos aukščiausių pareigūnų galvose vyraus japonų anime personažo Astro-boy (liet. žvaigždžių berniuko) ir Chunibyo (aštuntos klasės mokinio) mentalitetas, Lietuva kitoms šalims tebus patogus pėstininkas Go (kinų mėgstamo stalo žaidimo) lentoje be savo interesų ir siekių. Kinai tradiciškai šachmatais nesidomi ir nežaidžia, todėl Lietuvos politikams ir pareigūnams reikėtų pradėti mokytis kitų žaidimų.