Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai.“
O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt.“ Jie taip padarė ir visus susodino.
Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai.
Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nulikusių kąsnelių. (Lk 9, 11–17)
Duonos padauginimas penkiems tūkstančiams vyrų, neskaitant moterų ir vaikų, yra vienintelis Jėzaus stebuklas, kurį aprašo visos keturios evangelijos.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios šis įvykis minimas visose evangelijose, kreipia į būsimą Eucharistiją ir galutinę Dievo Karalystės puotą (Mt 8, 11; 26, 29).
Be to, žvelgiama ir atgal – į praeitį: Izraelis maitinamas mana dykumoje išėjimo iš Egipto metu (Iš 16). Judėjai tikėjosi, kad tas stebuklas bus pakartotas Mesijo amžiuje.
Šiame duonos padauginimo įvykyje į akis krinta du skirtingi dalykai, galbūt atskleidžiantys žmogaus vidinės moralės negalią.
Viena vertus, prisimenamas duonos ir gyvenimo poreikis, kuris yra daugybės žmonių minioje: „penki tūkstančiai“ – gyvenimo alkstančios žmonijos simbolis.
Kita vertus, penki duonos kepaliukai ir dvi žuvys yra visiškas menkniekis, palyginti su poreikiu. Juk paėmę penkis duonos kepaliukus ir dvi žuvis ir juos išdaliję žmonėms, rezultatą vis dėlto gausime ne kokį: visi liktų alkani.
Evangelija numato kitą kelią. Penki duonos kepaliukai ir dvi žuvys, užuot kad būtų nešami žmonėms, yra atnešami Jėzui, ir iš Jėzaus keliauja žmonių link.
Šis kelias pasiekia tikslą: penkiais duonos kepaliukais ir dviem žuvimis pamaitinama minia ir net lieka regimas pertekliaus ženklas – dvylika pintinių duonos gabaliukų.
Mes negebame patenkinti gyvenimo, vilties, meilės, teisingumo alkio, kuris yra žmogaus širdyje. Mums nepavyksta, nes tai, ką turime, kuo disponuojame, yra labai nedaug.
Tačiau, kaip sako Evangelija, jei tą truputį, kurį turime, nešame dėkingai Viešpačiui ir po to dalijamės vieni su kitais, tada šis truputis, kurį turime, tampa pakankamas, ir jo netgi dar lieka.