Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: „Einu, viešpatie“, bet nenuėjo. Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis.“
Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo Karalystę. Nes Jonas atėjo pas jus teisybės keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo.“ (Mt 21, 28–32)
Sykį gyveno du broliai. Vienas jų garsėjo gerais darbais bei gražiu gyvenimo, o antrasis – nusikaltimais.
Prieš pat pastarojo teismą, jį apsupę žurnalistai paklausė:
– Kaip nutiko, kad tapote nusikaltėliu?
– Aš turėjau sunkią vaikystę. Mano tėvas gėrė, nuolatos mušė mamą ir mane. Tad kuo gi aš dar galėjau tapti?
Šalia buvo ir kitas brolis. Vienas žurnalistas jo paklausė:
– Esate sėkmingas žmogus, žinomas tiek savo labdaringa veikla, tiek ir nepriekaištingu gyvenimo būdu. Kaip jums pavyko visa tai pasiekti?
– Aš turėjau sunkią vaikystę. Mano tėvas gėrė, nuolatos mušė mamą ir mane. Tad kuo gi aš dar galėjau tapti?