O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį.
Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. (1 Jn 4, 7–10)
Gyveno kartą išmintingas vienuolis, kuris priimdavo į savo mokyklą visus kilniaširdžius ir idealų kupinus jaunuolius, siekiančius išminties.
Norėdamas perprasti mokinių esybę, išminčius sugalvojo įdomią gudrybę. Priešais kiekvieno mokinio būstą jis pastatė statinę lietaus vandeniui surinkti ir į kiekvieną įmetė skruzdėlę.
Vieną dieną atvyko trys mokiniai.
Pirmasis pamatęs statinėje skruzdėlę sumurmėjo: „Ką veiki mano statinėje?“, ir sutraiškė skruzdėlę. Tai – egoizmas.
Antrasis pamatęs skruzdėlę tarė: „Žinai, labai karšta, net ir skruzdėlėms. Nieko bloga nedarai, gali pasilikti mano statinėje.“ Tai – tolerancija.
Trečiasis mokinys nė nedvejojo būti tolerantiškam ar pykti. Pamatęs skruzdėlę, jis nevalingai davė jai truputį cukraus. Tai yra meilė.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.