Sekmadienio Evangelija. Šventyklos orumas

Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų.

Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus.

Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“

Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane“ (Jn 2, 13–17).

Biblija primena, kad mūsų širdyje yra Šventosios Dvasios šventykla, kupina jos džiaugsmo ir ramybės: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ (1 Kor 3, 16).

Deja, mūsų visuomenės gyvenime vis daugiau triukšmo ir skubėjimo, todėl labai nesunku pamiršti mumyse slypinčią gelmę – tylos erdvę. Ji gali būti išniekinta ir tapti panaši į turgaus aikštę ar prekybos centrą, kur klaidžioja paviršutiniški ir tušti poreikiai.

Susisukus iš virvučių rimbą, tai yra pasitelkus į pagalbą savistabą, vertėtų išprašyti iš širdies visa tai, kas tolina mus nuo tikrovės ir dabarties bei nuo nuoširdaus ir paprasto santykio su Dievu, artimu ir savimi.