Lietuvoje, kaip žinoma, dėžutės kanapių (daugiau kaip 5 g) laikymas yra nusikaltimas, užtraukiantis iki 2 metų laisvės atėmimo. Turint vos pusę gramo kanapių (vienai suktinei) irgi gali tekti atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą. Lietuvoje niekada nebuvo bandoma legalizuoti kanapių turėjimo. Buvo siūloma tik sumažinti bausmes iki 300–1000 eurų už mažiau kaip 5 g kanapių laikymą – dekriminalizuoti šią veiką. Bet ir šie planai sulaukė beveik neįveikiamo politinio pasipriešinimo. Palyginti su Lietuva, vokiečiai žengė septynmylį žingsnį ir žengė jį iki galo – įstatymas priimtas.
Visi žino, įskaitant ir vokiečius, kad kanapes rūkyti nėra sveika. Retkarčiais rūkant švarias kanapes žala sveikatai kyla gal ir nedidelė, bet nuolatinis rūkymas, ir ypač jauname amžiuje, gali padaryti žalos psichinei sveikatai, taip pat turėti kitų šalutinių poveikių. Duodami interviu žurnalistams tai kiekvieną kartą pabrėžia ir Lietuvos toksikologai. Tai kokia gi buvo vokiečių logika panaikinant baudžiamąją atsakomybę už riziką sveikatai keliančios medžiagos turėjimą?
Vienas esminių Vokietijos vyriausybės argumentų – siekis apsaugoti vaikus ir jaunimą. Kaip? Juk ribotas legalizavimas vaikų lyg ir neliečia? Kad suprastume kaip, visų pirma turime išsiaiškinti, nuo kokių kanapių labiausiai siekiama apsaugoti vaikus. Kanapes galima suskirstyti į dvi grupes, kurias santykinai galime pavadinti nešvariomis („gatvinėmis“) ir švariomis (kontroliuojamomis). Nešvarios, arba „gatvinės“, kanapės kelia didžiausią pavojų jų vartotojams. Nelegalios „gatvinės“ kanapės vartotojas niekad nežino, ar ji nėra supurkšta nežinia kokios sudėties ir nuodingumo psichotropiniais chemikalais („chimke“). Tiesą sakant, platintojams pigiau ir lengviau supurkšti chemija pluoštinę kanapę ar nedaug THC turinčias kanapės dalis ir taip padidinti jų psichotropinį poveikį, nei pasiūlyti įprastos (apie 14 proc.) THC koncentracijos svaigiosios kanapės žiedų. Baisiausios istorijos apie liūdnas kanapės parūkymo pasekmes yra susijusios su „chimke“.
Ne paslaptis, kad dalis vaikų parūko kanapių nepaisant to, kad jos uždraustos baudžiamaisiais įstatymais. Lietuvoje 2019 metais atliktoje 15–16 metų vaikų apklausoje 18 proc. pasisakė bent kartą gyvenime pabandę kanapių dūmo. Vokietijoje per pastarąjį dešimtmetį dvigubai padaugėjo 12–17 metų vaikų, per paskutinius 12 mėnesių iki apklausos pavartojusių kanapių. Ir kaip manote, ką jie išbandė – švarią ar „gatvinę“ kanapę? Kai kanapė kriminalizuota, vaikams pasiekiama tik „gatvinė“. Kad ir koks griežtas baudžiamasis įstatymas būtų, dalis vaikų jos susiras ir dar gana lengvai. Jei šalyje yra legalių, kontroliuojamų ir atitinkamai – švarių kanapių, atsiranda tikimybė, kad smalsaujantys ir draudimų nepaisantys vaikai išbandys švarią, o ne nežinia kaip laikytą, pelėsiais užterštą ar net pavojingais chemikalais supurkštą kanapę. Nuo švarios kanapės dar niekas niekada nemirė (žinoma, ir sveikesnis nepasidarė). O „gatvinės“, galbūt chemikalais nupurkštos, kanapės rūkymas yra savotiška loterija, kurioje galima „išlošti“ labai kvailų ir liūdnų „prizų“. Tie vaikai, kurie niekad nebandys jokių kanapių, yra šaunuoliai. Bet atsakingai valstybiškai mąstantiems galvą skauda ne dėl jų, o dėl tų, kurie negali atsispirti norui išbandyti draudžiamą „vaisių“, šiuo atveju – žolę.
Teisinga būtų pastebėti, kad legalizavus kanapes padidėtų jų prieinamumas vaikams. Kažkiek padidėtų švarios kanapės prieinamumas ir tai būtų kaina už tai, kad vaikai mažiau dalyvautų „chimkės“ loterijoje. Kad vartojimas neaugtų, Vokietijos vyriausybė investuos milijonus į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, taip pat sustiprins gyvenimo įgūdžių programas. Kad visi, ir ypač vaikai, įsisąmonintų, kokias rizikas sveikatai kelia švarios kanapės, ir juo labiau – „gatvinės“.
Įtikinėdamas riboto legalizavimo oponentus, Vokietijos sveikatos ministras visuomenės sveikatos profesorius Karlas Lauterbachas paskutiniojo svarstymo ir balsavimo Bundesrate posėdyje kalbėjo, kad narkotinių medžiagų vartojimas tarp jaunimo per kelerius metus stipriai išaugo. Bendrai mirčių nuo narkotikų taip pat yra padaugėję. Galime bandyti to nematyt, apie tai nekalbėti ir toliau tikėti griežtų draudimų efektyvumu. Arba galime pažvelgti į realybę ir keisti politiką.
Legalizavus kanapes, nuo „chimkės“ loterijos bus saugomi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tuomet, kai nėra galimybės legaliai užsiauginti kanapių ar jų įsigyti griežtai kontroliuojamame nekomerciniame kanapių augintojų klube, kur tuomet vartotojai įsigyja kanapių? Iš nelegalių šaltinių, kurie kanapių švaros anaiptol negarantuoja. Vokietijos vyriausybė tikisi, kad atsiradus griežtai kontroliuojamiems legaliems nekomerciniams kanapių šaltiniams, nelegalūs platintojai neteks daug klientų ir pajamų. Nieks nesitiki, kad nelegali rinka visiškai išnyks. Tik sovietiniuose lozunguose buvo kalbama apie visišką nusikaltimų išnaikinimą. Bet kad ji patirs finansinį smūgį, labai tikėtina.
Vokietijos vyriausybė įsipareigojo moksliniais tyrimais analizuoti situaciją. Po ketverių metų bus padarytos mokslinės išvados, ar vyriausybės lūkesčiai pasiteisino, ar dėl riboto legalizavimo Vokietijos visuomenės neištiko kanapinis armagedonas. Duomenys iš Kanados ir kai kurių JAV valstijų, jau anksčiau ribotai legalizavusių kanapių turėjimą, jokios nelaimės nepranašauja. Nyderlandai, kur niekad nebuvo legalizacijos, o tik pro pirštus žiūrima į kanapių platinimą ir vartojimą, pasak K. Lauterbacho, yra negatyvus pavyzdys, iš jo yra pasimokyta ir Vokietija eina kitu keliu.
Lietuvoje ir toliau tie, kas nepropaguoja sveiko gyvenimo būdo ir kartkartėmis ar nuolat užtraukia kanapės dūmą, bus nusikaltėliai. Nes sveiko gyvenimo būdo nesilaikymas yra nusikaltimas? Ar tikrai? Rūkyti tabaką ar vartoti alkoholį taip pat nėra sveiki įpročiai, bet baudžiamosios atsakomybės už cigarečių pakelio laikymą ar butelio degtinės įsigijimą blaiviai mąstantys žmonės lyg ir nereikalauja? Moksliniuose darbuose teigiama, kad nėra duomenų, kad švarios kanapės vartojimas (ypač retas, ne kasdienis) būtų žalingesnis už tabako rūkymą ar alkoholinių gėrimų vartojimą. Visi žinome, kad tabako rūkymas gali sukelti vėžį ir širdies ligas, nuo jo atsiranda priklausomybė. Kaip dažnas alkoholio vartojimas veikia bręstantį organizmą, kokias sukelia ne tik medicinines, bet ir socialines pasekmes (smurto šeimose problemas ir kt.), taip pat yra gerai žinoma. Baudžiamoji atsakomybė už cigarečių pakelį ar degtinės butelį namuose – nelogiška, bet už švarios kanapės suktinę – logiška? Visuomenėje, kurioje labai trūksta objektyvių žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas, žinoma, yra skirtingų nuomonių.
Lietuvoje populiarus argumentas, kad kanapių laikymas yra baustinas dėl to, kad jos įsigyjamos iš „juodosios rinkos“. Šiuo argumentu painiojama nelegalių platintojų ir vartotojų kaltė. Leidus užsiauginti trejetą kanapių namuose ar jų įsigyti griežtai kontroliuojamuose nekomerciniuose kanapių mėgėjų klubuose, kaip Vokietijoje leista, toks argumentas iš viso netektų prasmės.
Dabar turėsime galimybę iš šalies pasižiūrėti, kokių socialinių pasekmių turės Vokietijos sprendimas ribotai legalizuoti kanapių turėjimą ir auginimą. Pirmosios pasekmės jau visai netrukus – Vokietijoje bus peržiūrėta daugiau kaip 100 tūkstančių baudžiamųjų bylų, kuriose buvo nubausti kanapių vartotojai. Lietuvoje net ir solidaus amžiaus žmonės, sumanę atsipalaiduoti rūkydami kanapę, ir toliau bus baudžiami kaip nusikaltėliai. Nebent vietoj kanapės pasirinktų prisiliuobti degtinės ar sutraukti tabako. Tuomet mūsų teisingumo sistema jiems priekaištų neturėtų.