Kad kovoti su žemgrobiais darosi per didelė našta, šiandien jau sutinka ir kontrolės funkciją vykdantys inspektoriai. Iš esmės jie teisūs. Valstybei nugriauti nelegalų tvoros metrą kainuoja lygiai tiek pat laiko ir pastangų, kiek ir šalinant nelegalų namą. Skamba absurdiškai, bet tai tiesa.
Kova su šiais pažeidėjais trunka pernelyg ilgai ir yra tikrai per sudėtinga. Žemgrobystės atvejus fiksuoja ir protokolus surašo Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai. Tačiau iš praktikos žinau, kad tik retas susireikšminęs tvoras valstybinėje žemėje statantis ponulis jų nurodymų paiso. Juk užgrobta žemė – jo laimė ir gyvenimo prasmė.
Kai NŽT nepavyksta įtikinti pašalinti nelegalią tvorą, jos darbuotojai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šios inspektoriai surašo privalomąjį nurodymą per 6 mėnesius pašalinti tvorą. Tačiau yra galimybė terminą pratęsti. Dažnai nutinka taip, kad ir pratęsus terminą tvora vis tiek lieka nepašalinta, nes kaip tik tada valstybinės žemės mėgėjas kreipiasi į teismą ir apskundžia Statybos inspekcijos sprendimą.
O tada Statybos inspekcijos darbuotojai priversti pasiraitoti rankoves: reguliariai vaikščioti į teismo posėdžius ir įnirtingai įrodinėti, kad tvorų valstybinėje žemėje būti negali. Būna ir taip, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neįtikina žemgrobių. Jie kreipiasi į aukštesnės instancijos teismą. Ir vėl inspektoriams tenka mindžioti teismo slenksčius.
Tačiau net ir sulaukus neskundžiamos nutarties, kuria žemgrobys įpareigojamas pašalinti tvorą valstybinėje žemėje, dar nereiškia, kad jis tai ir padarys. Tada turi įsijungti antstoliai, reikia surasti įmonę, kuri nugriaus nelegalų statinį. Ir galiausiai tenka išieškoti griovimo išlaidas iš pažeidėjo.
Ir štai po kelerių metų kovos pagaliau valstybinė žemė atlaisvinta! Bet per ilgai nesidžiaukite. Žemgrobys bet kada gali vėl padaryti tą patį, ką geriausiai moka – dar kartą užtverti valstybinę žemę. Tada vėl įsisuka ta pati procedūra. Ir vėl kelerių metų metų maratonas garantuotas.
Gal jau užteks žaisti? Jei norime išgydyti žemgrobystės opą ir priversti žemgrobius gerbti Lietuvos įstatymus, turime supaprastinti kovą su jais, padaryti taip, kad nelegali tvora būtų pašalinta ne per kelis metus, o per kelias savaites. Sakote, neįmanoma?
Keli įstatymų pakeitimai – ir įmanoma. Šiuo metu tvora valstybinėje žemėje laikoma statiniu. Tačiau kodėl nepakeitus įstatymo, kad ji taptų atlieka, teršianti estetinį vaizdą, darkanti kraštovaizdį, trukdanti praeiti žmonėms, stabdanti laukinių gyvūnų migraciją. Ir tuomet siūlau įteisinti daug paprastesnę procedūrą nei egzistuoja dabar. Nacionalinė žemės tarnyba įvertina tvoros teisėtumą ir jei nustato, kad ji patenka į valstybinę žemę, be jokių ceremonijų iš karto nusiunčia raštą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kad ši kuo greičiau pašalintų atlieką iš valstybinės žemės. O inspekcijos pareigūnai nė nesikreipdami į atliekos savininkus duoda pavedimą įmonei, su kuria sudaryta ilgalaikė sutartis, ir ši nieko nelaukdama surenka atlieką iš valstybinės žemės. Galiausiai už jos pašalinimą inspekcija atsiunčia sąskaitą atliekos savininkui – žemgrobiui.
Štai ir planas, ko reikia, kad tvorų valstybinėje žemėje kaip mat neliktų. Greita ir neskausminga. Keli įstatymų pakeitimai ir daugybę metų Lietuvą kamuojančios bėdos kaip nebūta. Manau, viena-dvi tvoros tokiu būdu būtų pašalintos – ir žemgrobiai tuoj pat susirankiotų savo atliekas patys. Juk ir kurčias suprastų, kad čia jau ne žaidimas ir iš savo kišenės teks padengti tvoros griovimo išlaidas.
O jei nori, tuomet, kai tvotos jau nebelieka, gali bylinėtis, įrodinėti savo teisybę teisme. Būtų identiška situacija, kai nutempiamas ne vietoje paliktas automobilis. Tuomet jo savininko policijos pareigūnai neieško – operatyviai pašalinama kliūtis kelyje, o tada pažeidėjas teisme jau gali „ieškoti teisybės“. Bet tokių teisuolių – vos vienas kitas.
Dabartinė kovos su žemgrobiais sistema labiau naudinga ir parankesnė valstybinės žemės grobstytojams nei valstybinio intereso sergėtojams. Ir atėjo metas metas ją keisti. Iš esmės keisti. Kaip tik dabar reikalingas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų susitelkimas ir, žinoma, kaipgi be valstiečių paramos Seime.
Ši valdančioji dauguma turi galimybę išspręsti daugybę metų Lietuvą smaugiančią problemą. Ar ji išdrįs ir ar pavyks, parodys laikas.
Tačiau vietoje esminių ir labai reikalingų pakeitimų šiuo metu Seime sklando kiek kitokios idėjos: panaikinti Nacionalinę žemės tarnybą ir jos funkcijas perleisti savivaldybėms. Nemanau, kad NŽT šiandien labai principingai ir atsakingai dirba, bet taip pat nemanau, kad tokios idėjos įgyvendinimas būtų geras sprendimas. Greičiau priešingai: NŽT funkcijų perleidimas savivaldybėms labiau žalingas nei naudingas.
Juk vieša paslaptis, kad Lietuvoje yra tokių savivaldybių merų, kurie net ir patys yra užėmę valstybinės žemės. Jie patys tikrai neatsiims iš savęs tai, ką yra pavogę. O kur dar mero ir savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos žmonės! Jie valstybinę žemę įsigaliojus naujai tvarkai būtų užėmę tol, kol nepasikeistų valdančioji dauguma ir meras. Tada valdžią perėmę politiniai oponentai, žinoma, atlaisvintų valstybinę žemę. Bet to gali tekti laukti labai ilgai, nes, kaip žinia, kai kuriose savivaldybėse valdančiosios daugumos sudėtis keičiasi labai retai.
Žinoma, yra savivaldybių, kurios tikrai jaučia alergiją žemgrobiams ir netoleruotų jų išsišokimų, tačiau ne visur toks požiūris ir ne visi laikytųsi principingos pozicijos. Kaip tik todėl reikalingos nuo savivaldos atskirtos tarnybos, kurios nepriklausomai įvertintų situaciją ir priimtų sprendimus.
Dėl to nesiūlau griauti dabartinės sistemos ir vietoje jos kurti naują. To tikrai nereikia. Reikia kur kas mažesnių pokyčių, kuriuos nėra sunku įgyvendinti ir kurie būtų tikrai veiksmingi. Aišku tik viena: dabartinė situacija netoleruotina. Todėl pasirinkimo nėra: arba valstybė turi įveikti žemgrobius, arba ji turi nusilenkti žemgrobiams.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.