Nors apie COVID-19 skirtingos informacijos viešoje erdvėje yra begalybė ir dalis tos informacijos paneigia dalį kitos informacijos ta pačia tema, vis drąsiau galima teigti, kad Corona nėra naujasis maras. Ir panašu, šis virusas, kad ir koks šlykštus būtų, trečdalio Europos (ar pasaulio) neišžudys. Tad šitai atrodo gerai – nors tokia padėtis gali bet kada pasikeisti.
Kas atrodo vis liūdniau ir baisiau, tai potenciali viruso įtaka pasaulio ekonomikai bei finansų rinkoms. Šiandien mums Corona gali atrodyti kaip gana tolimas virusas, su Lietuva menkai tesusijęs. Tačiau jau gerą mėnesį vykstantys procesai realiai gali sukrėsti ir vietinius verslus, ekonomiką.
Įvairiais ekspertų vertinimais, jau dabar COVID virusas pasaulio verslui kainuos šimtus milijardų dolerių. Vertinant situaciją racionaliai, realu tikėtis, kad viruso kaina dar spės išaugti iki trilijonų dolerių. Bendrai viso pasaulio verslams trilijonas dolerių nėra tiek jau daug. Tokia suma sudaro nedidelę dalį prekybos ar visų pasaulio įmonių kapitalizacijos.
Tačiau pasaulinę prekybą, ekonomiką reikėtų įsivaizduoti kaip tinklą. Kuriame tam tikri mazgai yra žymiai didesni ir reikšmingesni už kitus bei palaiko aplink save esančių mažesnių mazgų tvirtumą. Nors pats tinklas stiprus ir gali atlaikyti didelį tolygiai paskirstytą krūvį, nukirtus keletą svarbiausių mazgų, pradėtų irti viskas.
Jei Coronos kaina būtų paskirstyta visam pasauliui tolygiai, finansinės įtakos nepajustų beveik niekas. Tačiau tolygus paskirstymas yra labai menkai tikėtinas. Žymiai realiau, kad bus paveikti tam tikri verslo subjektai, kurių veiklos apimčių lėtėjimas stipriau ar silpniau paveiks dešimtis tūkstančių mažesnių įmonių.
Vienas geresnių pavyzdžių yra „Apple“. Įmonė jau dabar pranešė, kad tikisi blogesnio pirmojo šių metų ketvirčio. Nes gamyklos Kinijoje stovi, patys šios šalies gyventojai perka (ir vidutiniu laikotarpiu pirks) mažiau „Apple“ produkcijos, tad tiek gamybos, tiek pardavimų apimtys bus nekokios.
Ši žinutė pirmiausia reiškia, kad „Apple“ uždirbs mažiau pinigų. Tai nebūtų blogai, nes įmonė yra tikrai turtinga ir galėtų 5 metus visai nieko neveikti, tačiau darbuotojams toliau mokėti atlyginimus. Kaip bebūtų, nuo „Apple“ priklauso šimtai ir tūkstančiai mažesnių įmonių. Kurios gamina įvairius komponentus, priedus, aksesuarus, programėles ir taip toliau. Lėtėjant „Apple“ veiklai, įmonė iš savo partnerių užsakys mažiau produkcijos. O kadangi smulkesnės šią gigantę aptarnaujančios įmonės nėra tokios turtingos, joms gali tekti atleisti darbuotojus ar net užsidaryti.
Būtent čia yra pirma didžiausia su COVID-19 susijusi ekonominė rizika. Jog dėl viruso bus paveiktos Kinijoje didelę dalį gamybos vykdančios didžiausios pasaulio įmonės, ko pasėkoje nukentės tūkstančiai jas aptarnaujančių mažesnių įmonėlių. O tai gali vesti prie sisteminės krizės.
Antra didžiausia problema yra Kinijos vartojimas. Esame įpratę manyti, kad Kinija tai pigios darbo jėgos šalis, kuri tik gamina bei į Vakarų pasaulį siunčia visokiausius žaisliukus. Tačiau toks įsivaizdavimas buvo netoli realybės nebent prieš kelis dešimtmečius. Šiandien Kinija yra labai turtinga ir itin daug pasaulyje sukuriamų prekių bei paslaugų vartojanti valstybė.
Skirtingais vertinimais (tikslių skaičių apie Kiniją gauti neįmanoma), Kinija importuoja 10–15 proc. viso pasaulio prekių. Maždaug dvigubai daugiau, nei Vokietija ir panašiai tiek, kiek JAV. Šios šalies BVP sudaro net 16 proc. viso pasaulio BVP. O bendrai per Kiniją vykdoma didžioji dalis pasaulio prekybos. Tad Kinija jau kuris laikas nebėra varganas fabrikas. Tai yra ekonomiškai stipri komunistinė valstybė, kuri nuolat siekia plėsti savo įtakos sferą.
Apie politines to implikacijas bei daugelio mūsų naivumą Kinijos atžvilgiu šį kartą nesiplėsim.
Tačiau COVID-19 įtakos pasaulinei ekonomikai kontekste, Kinijos ekonominė bei finansinė galia yra gąsdinanti. Nes neveikiantys fabrikai, uždaromi miestai ir priverstinis nedarbas reiškia ne tik tai, kad pasaulyje bus mažiau iPhone‘ų. Tai taip pat reiškia, kad Kinijos gyventojai kurį laiką negaus darbo užmokesčio ir turės susiveržti diržus.
O kadangi moderni ekonomika yra varoma paklausos, sumažėjusį norą pirkti dar ne vieną mėnesį po Coronos suvaldymo (kuris neaišku, kada ateis) jaus viso pasaulio įmonės. Pirmiausia prabangos prekių gamintojai. Na, o vėliau ir įprastų prekių bei paslaugų, ar žaliavų (pavyzdžiui naftos, anglies) tiekėjai.
Kaip bebūtų, realios grėsmės vis dar bandoma nematyti. Finansų rinkų dalyviai kol kas pasaulio pabaigos scenarijui nesiruošia, nes tam nėra realaus pagrindo. Įvairios spekuliacijos dėl itin didelės COVID-19 įtakos pasaulio ekonomikai vis dar tebėra spekuliacijos. Kol kas niekas nežino nei kiek, nei kam tiksliai virusas kainuos labiausiai. Todėl ir apie tikslias pasekmes kalbėti anksti.
Tačiau kiekvieną dieną tų spekuliacijų svoris auga. Nes dėl viruso Kinija jau pradėjo vykdyti skatinančią fiskalinę politiką bei sumažino palūkanų normas. Singapūras sumažino savo BVP augimo 2020 metams prognozes. Pietų Korėja paleido daugiau nei 300 mln. EUR vertės valstybinių paskolų programą verslo sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19. Europos valstybės netrukus turės padidinti subsidijas valstybinės aviakompanijoms, įvairios įrangos (pavyzdžiui, taip Kinijoje reikalingos statybų technikos) gamintojams ir kitiems su Kinija artimiau dirbantiems verslo subjektams.
Kol šios pagalbos priemonės iš valstybių veiks, tol didesnės krizės greičiausiai nebus. Tačiau jei didesni investuotojai kažkuriuo momentu nuspręs, kad valstybių pagalbos programos industrijoms nėra pakankamos, turėsim gerų fejerverkų. Pirmiausia finansų rinkose, o vėliau ir realiose ekonomikose.
Tad nenuvertinkit COVID-19 įtakos sau. Net visur vaikštant su kauke arba nekeliaujant toliau namų slenksčio, tikimybė būti nukirstam viruso išlieka.