Balandžio pabaigoje Vyriausybė patvirtino pokarantininį priemonių paketą darbuotojams, darbo ieškantiems ir darbdaviams už 931 mln. eurų. Suma solidi, tik labai neaišku, prie ko tame priemonių pakete yra darbdaviai. Nes iš esmės pinigai skirstomi per pusę: darbuotojams ir bedarbiams, įvairias pašalpas gaunantiems.
Visuomenė pirmiausia susikoncentravo ir supyko dėl maždaug 200 milijonų skirtų vienkartinei paramai senyvo amžiaus, neįgaliems gyventojams. Kuri bus mokama rugpjūčio mėnesį. Nes rugpjūtis yra atostogų mėnesis ir važiuoti prie jūros juk reiks už kažką žmonėms.
Nors tame pakete yra daugiau nesuvokiamų ir keistų dalykų, bet pradėkime nuo šių 200 eurų.
Visas pasaulis suvokia, kad po karantino skatinti ekonomiką reikia per vartojimą ir verslo skatinimą. Gudresnis pasaulis taip pat suvokia, kad šiandien galima prigalvoti ir pradėti strategines programas, kurios leis išnaudoti karantiną ilguoju laikotarpiu bei sustiprinti valstybę. Kiekviena valstybė renkasi kaip pasiekti šiuos tikslus individualiai.
Mūsų 25 proc. suplanuotos paramos keliauja vienkartinėms išmokoms pensininkams. Toks stiprus strateginis ėjimas. Strateginė inovacija „Space X“ ir „Teslos“ lygio.
Iš ekonominės pusės tai turbūt nėra pati blogiausia idėja trumpuoju laikotarpiu. Nes tik dalis pensininkų įsidės šiuos pinigus į kojines, o kiti atiduos anūkėliams, išleis vaistams, parduotuvėse ar dar kur nors. Tad tikrai nemaža dalis pinigų pateks į vartojimą. Bet toks perdavimo kanalas tikrai nėra geriausias.
Norint geresnio efekto, žymiai racionaliau būtų pinigus rugpjūčio mėnesį skirti šeimoms, kurios turi mokyklinio amžiaus vaikų ir kurių pajamos vienam asmeniui yra mažesnės nei, pavyzdžiui, minimalus atlyginimas.
Tokios šeimos rugpjūčio mėnesį 200 eurų labai greitai išleistų mokyklinėms prekėms. Dėl ko valstybė turėtų tiek trumpalaikį teigiamą vartojimo efektą, tiek galimą ilgalaikį pliusą iš geresnio mokinių pasiruošimo naujiems mokslo metams.
Bet jaunos šeimos nėra įdomios politine prasme. Juk tie maži gnomai, kuriems už 200 kuprinės būtų perkamos, net balsuoti negali. Duh.
O būti žiauriu žvėrimi prieš rinkimus nėra optimalu.
Nors jei atmeti visas emocijas, per karantiną ne tik pensininkų, o realiai visos visuomenės išlaidos neaugo. Todėl aiškinti, kad kompensuoji padidėjusias išlaidas, yra tiesiog melas. O naujai formuluojamas argumentas apie mažas pensijas tėra amžinos diskusijos apie pensijų sistemą dalis. Kurią šiandien galima panaudoti politiniams tikslams ir balsams.
Bet šie 200 pinigų nėra kažkas naujo ar išskirtinio. Vis labiau akivaizdu, kad mūsų šalies kovai su krize skirti ekonominiai paketai yra viso dabartinių valdančiųjų 4 metų naratyvo tęstinumas – kuo daugiau pinigų sunkiai gyvenantiems, kuo mažiau dėmesio kapitalistinėms kiaulėms. Pinigai dalinami be jokio strateginio tikslo ar suvokimo, kas daroma ir kas iš to gausis. Tiesiog toliau vykdoma milijardo milijonui politika.
Tiek prasidėjus karantinui pristatytame, tiek naujame pokarantininiame pakete numatoma kompensuoti dirbančiųjų pajamas iki minimalaus atlyginimo (MMA). Nors dauguma valstybių išmokas moka atsižvelgiant į vidutines algas. Mūsų valdžios sprendimas rištis prie MMA nėra grįstas taupumu.
Tiesiog didžioji dalis valdantiesiems svarbių rinkėjų, na, ir visa jų politinė platforma yra orientuota į gaunančius mažas pajamas. Todėl jiems vidutinis atlyginimas nėra aktualus. Tai nėra jų rinkėjai, šie žmonės nepatenka į jų politinių tikslų dėžutę. Padėti vidutines pajamas gaunantiems nėra vienas iš KPIs, tad kam jį vykdyti?
Tai pagrįsti labai lengva duomenimis. Pažiūrėjus į „Sodros“ atvirus duomenis lengva suskaičiuoti, kad beveik 20 proc. dirbančiųjų gauna iki MMA siekiančias pajamas. Iki 600 eurų į rankas gauna 46 proc. dirbančiųjų. O net 64 proc. dirbančiųjų į rankas gauna iki 800 eurų. Tad jokios logikos mokėti tik iki MMA nėra.
Pirmiausia į prastovas bus išsiųsti daugiausia tie darbuotojai, kurie uždirba iki 600¬–800 eurų. Antra, įvertinus tokį pajamų pasiskirstymą valstybėje ir pirmąjį faktą, finansine prasme esminio skirtumo tarp išmokų tik iki MMA ir išmokų visiems iki vidutinio atlyginimo realiai nėra. Todėl sprendimas ar mokėti subsidijas susijusias su vidutiniu atlyginimu, ar MMA yra tik politinis ir mentaliteto nulemtas sprendimas. Su finansais jis turi mažai ką bendro.
Kitas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, tai pokarantininiame pakete numatytos įvairios išmokos žmonėms. Verslui, ir tai tik pačiam smulkiausiam, visame plane skirtas vienas punktas – vienkartinė 18,8 tūkstančių eurų parama. Kas nėra blogai, tačiau tai viskas, kas skiriama verslui, verslumui ir ilgalaikiams strateginiams tikslams.
Visi likę punktai yra apie trumpalaikius tikslus be jokios strateginės paskirties.
Didžioji dalis 931 milijono skiriami MMA subsidijoms, bedarbių pašalpoms, senatvės pensijoms, pašalpoms socialiai remtiniems asmenims. Kas su CoViD-19 turi labai mažai ką bendro. Atmetus subsidijas darbuotojams, toks priemonių paketas visiškai savo esme nesiskiria nuo to, ką valdantieji darė nuo to momento, kai buvo išrinkti. Tik šiandien tai daroma po CoViD-19 vėliava.
Esi verslininkas ir praradai visas pajamas? Prašau užpildyk šias formas, nurodyk, kad turi pakankamai rezervų, pasirašyk dokumentus, jog išlaikysi visus darbuotojus ir tada mes per mėnesį nuspręsime, ar esi vertas pagalbos (hint: greičiausiai ne). Jei nuspręsime, kad esi vertas, per kelias savaites nuo pagalbos išmokėjimo tave aplankys FNTT pareigūnai ir įvertins, ar tikrai nesi vagis.
Esi bedarbis, kuris ilgą laiką neranda darbo arba gauni mažas pajamas? Jokių problemų, imk du šimtu. Viskas gerai, nesuk galvos, pirk ką nori. Šimtas milijonų čia ar čia juk nieko nereiškia. Tik prisimink, kas tau pinigus davė *mirkt mirkt*.
Toks naratyvas, žvelgiant į praeitį, yra akivaizdžiai tęstinis. Mokesčiai bankams ir prekybos tinklams, kurie realiai virstų mokesčiais mažiausias pajamas uždirbantiems (jokios strategijos, tik demagogija). Nuolatinė kova su verslu, pastovūs bandymai kuo didesnę dalį biudžeto alokuoti socialiai jautriausiems asmenims – ne strategiškai, per ilgalaikes save finansuojančias programas, o tiesiog panaudojant ekonominį ciklą (vėl tik demagogija).
Tad nereikia stebėtis, jog ir kova su karantinu vyksta taip pat. Skolinamės pinigus ir juos skiriame ne ilgalaikiam atsigavimui ir strateginėms investicijoms, o tiesiog duodame momentiniam vartojimui. Kuris pagerins šių metų makroekonominius rodiklius ir sušvelnins trumpalaikį krizės efektą socialiai jautriausiai visuomenės daliai.
Tačiau ilguoju laikotarpiu lems didesnius biudžeto deficitus ir ves arba prie mokesčių didinimo, arba tų pačių pašalpų ir išmokų karpymo. Nes jei tvariam augimui kurti užtektų pinigus tiesiog skolintis bei išdalinti, visos pasaulio valstybės būtų turtingiausios pasaulyje.
Valstybę šiuo metu valdo tarsi geraširdis dėdė. Kuriam ten investicijos, strategijos yra nelabai gerai sukramtomi dalykai. Tačiau pamačius nuskriaustą vaiką ar vargetą gatvėje, neduoti jam pinigų širdis neleidžia. Jei reiks, geraširdis dėdė ir iš draugų pasiskolins, tik kad kokį nelaimėlį paremtų. Bet jei anūkas dėdei sakys, kad gal tu biudžetą pasidaryk, va į kokias akcijas investuok, ar verslą tiems savo vargetoms remiamiems sukurk, tai dėdė trenks kumščiu per stalą ir užriks – ką tie vagys kapitalistai banksteriai visokie visus mano pinigus atims, tik prasidėk su jais. Aš geriau nieko neturėsiu pats, viską vargšams padalinsiu!