Šį kartą viskas bus kitaip yra brangiausiai kainuojantys žodžiai finansų pasaulyje. Todėl ir pavojingiausi. Bet tai netrukdo žmonėms dar ir dar kartą laipioti ant tų pačių grėblių.
Nors visuomenėje daugiausia dėmesio susilaukia stažo svarbos panaikinimas skaičiuojant bazinę pensiją, stažo išmetimas iš bazinės pensijos skaičiavimo nėra tokia jau didelė problema. Žinoma, sprendimas draudimo sistemą agresyviai keisti į bazines išmokas senatvėje galėjo būti ir plačiau diskutuotas su visuomene. Nes tai yra esminiai sistemos pokyčiai, kurie paveiks visus dalyvius.
Bet pats savaime jis nėra blogas. Daugiau socializmo ir tiek. Išdirbai reikiamą stažą, valstybė tau duos bazinę išmoką senatvėje. Taip veikia ne viena socialinio draudimo sistema pasaulyje. Iš dalies taip net paprasčiau ir tam tikra prasme sąžiningiau. Jei uždirbai daug, rūpinkis savo ateitimi pats. Jei uždirbai mažai, valstybė pasirūpins, kad nemirtum iš bado.
Blogoji šio pensijų sistemos pokyčio dalis yra reformos finansavimas. Norint duoti daugiau pinigų tiems, kurie dirbo trumpiau ir iki šiol gaudavo mažiau, reikia arba skolintis, arba atimti iš daugiau gaunančiųjų, arba naudoti rezervus. Na arba sumaišyti visus tris metodus tam, kad niekas nepastebėtų, jog reforma kainuos – net ir patys reformos organizatoriai.
Kaip sakė Japonijos centrinio banko vadovas, cituodamas Peter Pan: jei patikėsi, kad gali skristi, tai galėsi skristi. Arba perfrazuojant: jei patikėsi, kad pinigai atsiranda iš niekur, tai pinigų niekada nebus per mažai!
Siūlomiems pokyčiams pirmiausia bus naudojami valstybės biudžeto pinigai. Kadangi jie ten stebuklingai neatsiranda, arba bus karpomas finansavimas kitoms sritims, arba reikės papildomai skolintis. Greičiausiai bus skolinamasi.
Vėliau bus daroma magija pensijų sistemos viduje. Idant nereikėtų nuolat skolintis, bazinės pensijos augimas, ypač turintiems labai didelį stažą, bus slopinamas tam, kad būtų padengtos padidėjusios išmokos tiems, kurie didelio stažo neturi. Ilgainiui bazinė pensija taps lygi visiems ir vėl pradės augti organiškai. Tuomet valstybinė bazinė pensija taps tiesiog universaliomis bazinėmis pajamomis senatvėje.
Siekiant, kad pereinamuoju laikotarpiu, kuomet didesnį stažą turinčiųjų pensijų augimas bus karpomas tam, kad sistema neitų į vis didesnį deficitą, nuspręsta panaudoti ir socialinio draudimo sistemos rezervą. Įmokos į jį bus mažinamos daugiau pinigų skiriant individualios pensijos dalies didinimui. Taip daugiau išdirbusiųjų ir uždirbusių pensijos augs per individualią dalį, nors bazinės augimas ir bus perkeliamas mažiau dirbusiųjų pensijoms finansuoti.
Žodžiu – visi gaus daugiau pinigų ir visai ne magiškai. Tiesiog SADM turi Jėzų, kuris moka kelis duonos gabaliukus milijonui padalinti.
Apibendrinant reformą: skolinsimės pinigus ir mažinsime rezervo kaupimą tam, kad padidintumėme pensijas. Kuo ne 2007?
Realiai tai yra populizmas gryniausia forma. Prisidengiant skurdo mažinimu virpinamos širdys ir liepiama pamiršti apie tai, jog pinigai iš oro neatsiranda. Nutylint, kad remiantis ta pačia finansine logika, būtų galima pasiūlyti pastatyti visiems benamiams po namą. Tuomet Lietuvoje ir benamių neliktų. Iš kur pinigai ? Dalį pasiskolinsim, dalį iš rezervų paimsim ir tiek. Juk kiek čia tereikia, keli šimtai milijonų eurų ir Lietuva tampa šalimi be benamių.
Tokiu pačiu principu galima išspręsti ir visas kitas skurdo bei nepritekliaus problemas. Ištaškykim visus rezervus, užsiskolinkim iki 100-150%, ai koks skirtumas, iki 300% BVP ir garantuokim visiems ne mažesnį nei vidutinį atlyginimą, nepaisant to, ar žmogus dirba, ar ne ! Viva la revoliucion!
Pastarieji pavyzdžiai aštresni ir labiau absurdiški nei pensijų reforma. Tačiau logika visų jų identiška. Tikima, kad sutaupytus ir pasiskolintus pinigus išleidžiant, galima sukurti turtą ir gerovę. Kas iš esmės reiškia, kad pasiskolinus begalybę, būtų sukurta begalinė gerovė. Bet taip nėra. Pasaulis, deja, taip neveikia ir kiekvienas sprendimas turi savo kainą.
Reforma kainuos visos SoDros finansinį stabilumą. Vietoj to, kad būtų išlaukiama iki pensijos užaugs organiškai, nors tai daliai visuomenės skausminga, ieškoma greitesnių kelių ir ilguoju laikotarpiu kenksmingų sprendimų. Kaip jaunieji analitikai su 800 eurų alga skolinasi pinigus kelionei į Maldyvus, kad galėtų į Instagram nuotraukų gražių įkelti, SADM skolinasi pinigų, kad galėtų greitai neišsprendžiamas problemas iki šio vakaro išspręsti. Puikybė.
Todėl nieko keisto, jog Lietuvos bankas prieštarauja reformai ir bado pirštais į jos keliamas grėsmes šalies finansiniam stabilumui. Bankas moka modeliuoti galimas krizes ir jų įtaką sistemai bei puikiai supranta, net aiškiai prisimena, kuo tokios finansinės nesąmonės baigiasi. Na ir kiekvieną dieną Lietuvos bankas gauna skundus iš žmonių, kurie nukenčia nuo greito praturtėjimo schemų. Tad ir iš ministerijos tokio tipo schemą gavę puikiai suvokia, jog magijos nebūna. Finansų pasaulyje viskas, kas veikia, veikia lėtai ir nuobodžiai.
Dabar sukauptas SoDros rezervas, atėjus rimtesnei krizei ir vidutiniam atlyginimui kritus ~30%, būtų išnaudotas per maždaug metus. Įvertinus reformos įtaką turbūt greičiau. Po to tektų arba mažinti socialines išmokas (tame tarpe ir pensijas), arba skolintis per reformą padidintų išmokų palaikymui. Krizės metu pigiai nepasiskolinsi, ką neblogai turėtų žinoti su paskolomis 2008 metus pragyvenę. Todėl palūkanų už paskolas įmokos dar labiau apribotų galimybes palaikyti išmokas. Šis ratas suktųsi tol, kol kažkas nepriimtų sprendimo apkarpyti socialines išmokas.
Atrodo, jog reformą siūlantys žmonės gyvenime nėra valdę finansų. Todėl, matydami milijardą, galvoja, kad tas milijardas yra baisingai didelis pinigas, kurio užteks viskam. Maždaug kaip palikimą gavę arba loterijoje laimėję bėdžiai, kurie netyčia gautus pinigus ištaško visokioms nesąmonėms, o po kelių metų sėdi vėl skurde.
Įvertinus socialinio draudimo išmokas, SoDros rezervas nėra net arti to, ką būtų galima laikyti saugiu rezervu. Jį auginti reikėtų dar bent 4-5 kartus. Tuomet jau galima būtų galvoti apie įmokų į rezervą karpymus.
Juo labiau Lietuva nuo 2016 metų išgyveno ypatingai gerą laikotarpį. Atlyginimai didėjo daugiau nei 50%. Migracija, pirmą kartą nuo Nepriklausomybės, tapo teigiama. Turėjome tiek daugybę užsienio įmonių atėjimų, tiek vietinių įmonių stiprių išėjimų į tarptautinę rinką. Per tokius istoriškai beprecedenčius metus sukauptus lašinius pradėti valgyti, tikintis, kad viskas judės taip pat ar net geriau, yra vaikiškai nebrandu. Tiesiog vaikiška.
Norite socializmo? Tuomet ir darykite. Be finansinės magijos, paslėptų kėslų ir vaikiškų sprendimų. Sulyginkit visiems bazines pensijas nuo kitų metų, o tuomet leiskit joms augti organiškai. Toks sprendimas bent jau būtų sąžiningas ir nekeliantis grėsmės visai sistemai.