Teodoras Medaiskis. Ko jums nesako Žygimantas Mauricas

Gražus noras duoti visiems - kad ir niekada nedirbusiems – po 230 eurų pensiją, kainuoja, o kainos ponas Mauricas skaičiuoti kažkodėl nenori. Nors kaip ekonomistas – privalėtų. Taigi paskaičiuokim.

Šiuo metu turim apie 800 tūkstančių pensininkų. Padauginę 800 000∙230∙12 gauname 2 milijardus 208 milijonus eurų per metus. 2019 metų valstybės biudžete numatyta apie 1,5 milijardo lėšų bendrajai pensijos daliai ir apie 1,4 milijardų eurų socialinio draudimo lėšų individualiajai daliai, iš viso – 2,9 milijardų eurų.

Taigi ponas Mauricas bendrajai nuo nieko nepriklausančiai pensijos daliai nori išdalinti apie 2,2 milijardo, o individualiai daliai palikti 0,7 milijardo vietoj dabartinių 1,4.

Tai reikštų, kad pensijos apskaitos vieneto vertę reiktų sumažinti nuo dabartinių apgailėtinų 3,27 euro iki visai katastrofiško 1,6 euro lygio.

O tai savo ruožtu reikštų, kad daug dirbę ir visą gyvenimą nemažas įmokas mokėję pensininkai gautų beveik tokias pat pensijas kaip niekada niekur nedirbę ir nieko socialiniam draudimui nemokėję!

Ką norima tuo pasakyti? Gal siekiama visiškai sukompromituoti socialinį draudimą ir vėl pasiųsti žinią – tik privatūs pensijų fondai jus išgelbės?

Universalios visuotinės pensijos idėja savaime nėra blogas dalykas. Tam tikra prasme mes ją ir turime – tai šalpos pensija, mokama tiems, kas negalėjo ar nesiteikė užsitikrinti didesnės socialinio draudimo pensijos.

Tačiau prieš keliant tokias idėjas vertėtų pagalvoti, ar galima beveik visas pensijoms skiriamas lėšas ištaškyti praktiškai visiems po lygiai.

Juk pensija pagal savo paskirtį turėtų bent iš dalies atitikti iki pensijos asmens turėtą pajamų lygį, t. y. kur kas labiau, negu dabar, priklausyti nuo buvusio uždarbio, o tiksliau – nuo per visą gyvenimą sumokėtų įmokų.

Ir visai nesvarbu, kiek laiko tos įmokos mokėtos, svarbu, kiek sumokėta, taigi tiek ir surinkta apskaitos vienetų. Čia sutinku su ponu Mauricu – individualiajai pensijos daliai jokio stažo (nei 15 metų kaip dabar, nei 5 metų, kaip siūlo p. Mauricas) skaičiuoti nereikėtų.

Tačiau negaliu to pasakyti apie bendrąją pensijos dalį, kurios dydis nepriklauso nuo įmokų.

Iš tikrųjų prieš formuluojant tokias idėjas reikėtų ištirti, kiek šalyje turime žmonių, neturinčių reikalaujamo 15 metų stažo nei Lietuvoje, nei kurioje nors ES šalyje (primenu, kad bet kurioje ES šalyje įgytas stažas įskaitomas Lietuvoje).

Ir kodėl jie to stažo neturi? Kur jie buvo, kai kiti dirbo ir savo pajamomis rėmė tuometinius pensininkus?

Manau, būtų didelė neteisybė sukčiui, šešėliniam veikėjui ir tinginiui, atsiritusiam į pensinį amžių, mokėti tokią pat bendrąją pensijos dalį kaip ilgus metus sąžiningai dirbusiam ir įmokas mokėjusiam.