Tomas Dapkus. Seimo NSGK nutylėta „Rosatom“ „generolo“ veikla

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) buvo žadėjęs, kad atskleis „Rosatom“ įtakos tinklą Lietuvoje, kuris čia veikė jau dešimtmetį.

Deja, to nepadarė. Vėl minimi „leitenantai“, o „Rosatom“ „generolas“ Jonas Tamulis iš esmės nutylėtas.

Šiandien norėčiau atskleisti visą informaciją, kurią man pavyko surinkti apie Rusijos branduolinės energetikos koncerno „Rosatom“ veiklą Lietuvoje. Kodėl tai yra svarbu?

Nes „Rosatom“, mano įsitikinimu, dalyvavo ir tebedalyvauja vienoje didžiausių korupcijos istorijų, įsisavindama šimtus ir šimtus milijonų, o gal jau ir milijardą, eurų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo procese.

Tai buvo daroma be jokio tikro konkurso, o „žinojimu“, kad uždaryti IAE gali tik „Rosatom“. Tačiau Lietuvai tebesiderint dėl naujo dar vieno milijardo uždarymo lėšų, nėra jokios garantijos, kad tos lėšos vėl nepateks „Rosatom“. Kodėl esu įsitikinęs, kad taip įvyks?

Ypač svarbu nepamiršti, kad „Rosatom“ per savo statytinius dalyvavo organizuojant planuotos Visagino atominės elektrinės (VAE) referendumą, net jį organizavo, kad patys pasakytume „ne“ savo elektrinei ir tokiu būdu atvertume kelią „Rosatom“ statomai Astravo atominei elektrinei.

Projektas įgyvendintas idealiai. Šiandien atėjo laikas sužinoti kaip tai buvo padaryta. Bent jau iš manęs, jei Seimo NSGK neišdrįso tai padaryti.

Maskva sužinojo anksčiau nei Seimo pirmininkas

Dar trys dienos iki Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gaus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio pažymą, siūlančią neišduoti tuomečiam Seimo vicepirmininkui Mindaugui Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, „Rosatom“ būstinėje Maskvoje apie planuojamą skandalą buvo detaliai informuoti.

Rusai iš Vilniaus savo atstovų buvo nuraminti, kad tai priemonė, kuri niekaip nepakenks šio branduolinės energetikos koncerno tikslams Lietuvoje vykdant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbus.

„Rosatom“ tarpininkai Lietuvoje žinojo, iš VSD vidaus, kad tokia pažyma ruošiama. Nei „Rosatom“, nei jų tarpininkų tai niekaip negąsdino, nes M. Bastys, nors ir turėjo rusiškų pažinčių, iš tiesų tebuvo „smulki žuvis“, kuri „Rosatom“ milijardiniame versle Lietuvoje niekaip nedalyvavo, o tik turėjo norų įlįsti į nusistovėjusią tarpininkų sistemą Lietuvoje.

Jis nebuvo niekaip reikalingas, jo sureikšminimas ir vykę procesai tapo gera priedanga tam tinklui, kuris būtent dėl slaptų draugysčių su aukštais politikais ir pareigūnais ir veikė laisvai bei nebaudžiamai. Pagal mano patikimą informaciją, tai Maskvai perdavė J. Tamulis.

Prasidėjo M. Basčio procesas, vėliau dėl skirtingų politinių priežasčių atvedęs iki dabartinių, anot prezidentės Dalios Grybauskaitės, selektyvių, Vytauto Bako vadovaujamo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų.

Rusiški ryšiai VSD

Apie neskaidrius procesus ir galimą korupciją vykdant IAE uždarymo darbus pirmąkart sužinojau po saugumo pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno žūties ir sekusio parlamentinio tyrimo.

Tuometis Seimo NSGK nustatė, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ interesais VSD vadovybė nušalino V. Pociūną nuo Trečiosios valdybos vadovavimo ir išsiuntė į simbolinę tremtį Gardine, Baltarusijoje, vietoj jo paskirtas „Dujotekanai“ lojalus VSD Kauno apygardos skyriaus viršininkas Linas Jurgelaitis.

Beje, pristatant naujausias Seimo NSGK išvadas šio komiteto amžinoji narė ir dabartinio pirmininko Vytauto Bako pavaduotoja Rasa Juknevičienė gyrėsi kaip pertvarkyta VSD ir kaip įgyvendintos išvados dėl „Dujotekanos“, gyrėsi skaitę ir slaptas pažymas, bet R. Juknevičienė nutyli ir užmerkia akis, kad prie dabartinės Dariaus Jauniškio ir Kęstučio Budrio vadovybės L. Jurgelaitis grįžęs ir klesti – koordinuoja visą kaip dabar madinga sakyti žvalgybinę (anksčiau – oepratyvinę) veiklą, vienas artimiausio K. Budrio bendražygių ir mentorių.

Tai tik vienas jų. Bet būtent L. Jurgelaičio prieštaringa asmenybė ir atvedė mane prie „Rosatom“ veiklos.

Besidomint korupcija VSD (tuo tuomet tuo itin domėjosi ir konservatoriai, iki atėjimo į valdžią, žinoma), iš aukšto VSD pareigūno, buvusio L. Jurgelaičio vieno viršininkų sužinojau įdomius faktus – be L. Jurgelaičio proteguotos „Dujotekanos“, Gedimino Žiemelio interesų atstovavimo, siūlė atkreipti dėmesį į jo ryšius su „Nukem“ ir jo atstovu, buvusiu KGB karininku Kęstučiu Puidoku.

Apie tai pasirodė publikacijos. Jau daug vėliau, vienas mano šaltinių, su kuriuo aptariau „Nukem“ veiklą ir neskaidrius ryšius VSD, pasiūlė susipažinti su K. Puidoku tiesiogiai, kuris paaiškintų ir savo pusės poziciją.

Dalis informacijos buvo tikrai įdomi ir naudinga, K. Puidokas daug žino ir supranta ne tik apie procesus IAE, bet ir nacionalinėje politikoje, tendencijas Kaune ir Visagine, dalis, kaip ir su daugeliu verslininku, tiesiog korporatyvinio pobūdžio ir dėl to nepasirodė įtikinama.

Kas atstovauja „Rosatom“?

K. Puidokas, buvęs Kauno KGB kadrinis karininkas, taikiai perleidęs Kauno skyrių Sąjūdžiui, 1993 metais įsteigtos verslo valdymo konsultacijų bendrovės „Lakona“ vadovas ir akcininkas, nuo 2008 metų techninių konsultacijų UAB „TECOS“ valdybos narys, jai vadovauja kartu su prieštaringai vertinamu Pavelu Berezuckiu, kuris kaip žinoma draugiškuose santykiuose su Gedimino Kirkilo žentu Jonu Basalyku.

Iš šaltinių tarnybose žinojau, kad jie gali turėti glaudžių ryšių su tuomete įtakinga socialdemokrate Milda Petrauskiene, Ūkio ministerijos tuomečiu sekretoriumi Artūru Dainiumi, kai kuriais mirusiais socialdemokratų patriarchais. K. Puidokas visada atstovavo „Nukem“, dar nuo to, kai jie priklausė tik vokiečiams.

Per visą domėjimasi šios kompanijos ir jos dabartinių akcininkų veikla Lietuvoje laikotarpį, galėjau identifikuoti tokią įtakos schemą: „Rosatom“, kurios dukterinei įmonių grupei „Atomstroyexport“ priklauso „Nukem Technologies“, kuriai savo ruožtu priklauso „Nukem Technologies Engineering Services“. „Rosatom“ kitai įmonių grupei „Rosatom Overseas“ priklauso „Nukem Sales International“.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šių įmonių ir jos atstovų vyksta nuolatinė konkurencinė kova dėl įtakos ir užsakymų. „Nukem Technologies Engineering Services“ Lietuvoje atstovauja minėtas K. Puidokas.

Palyginimui Seimo narys Mindaugas Bastys veikė išvien su Jevgenijumi Kostinu, kuris dirbo su “Rosatom Overseas“ viceprezidentu A. Mertinu.

Apie pastaruosius man teko rašyti pirmajam iš visų žurnalistų. Beje, šią informaciją pavyko gauti iš kito šaltinio, kuris artimas taip pat su Rusijos energetiniu (tik kitos šakos) sektoriumi. Informacija apie žemiškus dalykus dažniausiai yra ne pas vienuoles.

Slaptasis Kremliaus koncerno politinis patarėjas

Tačiau įtakingiausiu ir aukščiausius ryšius turintis „Rosatom“ koncerno politinis patarėjas Lietuvos Respublikoje yra „Bridge Capital“ partneris Jonas Tamulis.

„Bridge Capital“ partneriai Jonas Tamulis ir Rusijos Federacijos pilietis Gleb Basmanov. Atkreiptinas dėmesys, kad VNIPIET dirba atominės energetikos srityje, o 50 proc. akcijų priklauso Rusijos Federacijos piliečiui Gleb Basmanov.

J. Tamulis yra itin įtakinga figūra. Jį sieja glaudūs ryšiai su daugybe stambių verslo atstovų, jis valdo įtakingų multimilijonierių fondus, jo didelė įtaka reguliuojant milijoninius procesus Santariškių slėnyje, svarbi jo partnerystė su didžiausios advokatų kontoros seniūnu Rolandu Valiūnu.

Ryškiausi jo politiniai ryšiai tai buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis ir J.Tamulio bendramokslis buvęs premjeras bei buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Niekada nepamiršiu, kai Remigijaus Šimašiaus išrinkimo Vilniaus meru naktį „Neringos“ restorane apsupti stambiausių verslininkų, apsikabinę ir triumfuodami stovėjo J.Tamulis ir E. Masiulis. Tai buvo pirmoji pergalė, kita – Seimo rinkimai ir premjero postas.

J. Tamulis niekada ir niekur nebuvo minimas kaip „Rosatom“ atstovas Lietuvoje. Beje, V.Bako komitete tyčia arba dėl visiškos nekompetencijos painiojama „Nukem“ (nors ir valdoma „Rosatom“, bet veikianti pagal Vokietijos įstatymus ir prižiūrima atitinkamai) ir „Rosatom“.

J. Tamulis visada atstovavo tik „Rosatom“, o tiksliau Astravo AE statančią „Atomstroyexport“. Bet apie tai komitetas tyli. Jis tik „gavo duomenų, kad „Nukem“ dar konsultuoja J. Tamulis“. Viskas.

O keletas istorijų tikrai vertų dėmesio.

Dešimtys milijonų iš konservatorių rankų

Štai dar 2010 metais iškilo grėsmė, kad bus nutrauktos sutartys su „Nukem“ IAE, to itin siekė kai kurie tuomečiai Energetikos ministerijos vadovai, net tam nusamdę tarptautinę teisinę kompaniją.

Ir čia nutinka taip, kad J. Tamulis kreipiasi tiesiai į premjerą Andrių Kubilių ir nepaisant to, kad 2010 pradžioje buvo siekiama nutraukti sutartį su rangovu, o jau 2011 metų pabaigoje pasikeitus atsakingiems pareigūnams šiame sektoriuje, grįžtama prie derybų ir besąlygiškai sutinkama su „Nukem“ pretenzija dėl B2/3/4 ir nors nebuvo finansinio pagrindimo, o suma dvigubai didesnė nei patirti nuostoliai (55+17,9 mln eurų) ir nepaisant tarptautinės teisinės firmos, kurią samdo Energetikos ministerija, siūlymų nesutikti ir nemokėti, J. Tamulis išeina triumfuodamas ir su dešimtimis milijonų „Rosatom“ įmonei.

Be A. Kubiliaus, jei Seimo komitetas būtų buvęs nors kiek sąžiningas, vertėjo nuodugniai apsiklausti ir tuometį prezidentės vyriausiąjį patarėją Nerijų Udrėną apie jo asmeninius ryšius su „Rosatom“ atstovais ir su J. Tamulio partneriu įtakingu advokatu Rolandu Valiūnu, kaip ir J. Tamulis turinčiu tiesioginių ryšių su tuomečiu premjeru A. Kubiliumi, vėliau premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja ekonomikai Irina Urbonavičiūte.

Žinomas prekeivis visuomenės nuomone dirba Maskvai

Dar viena nemažiau svarbi istorija, tai „Nukem“ viešinimo kampanija. Ar tiesa, kad „Nukem“ gavo primygtinį nurodymą būtent iš „Rosatom“ būstinės Maskvoje samdyti Mykolą Katkų?

Ar jį Maskvai rekomendavo J. Tamulis? Ar M. Katkus, organizuodamas Visagino atominės elektrinės referendumą tuo pačiu metu turėjo ir kontraktą su „Nukem“, kurį kaip jau klausta rekomendavo politinis patarėjas „Atomstroyexport“ patarėjas J. Tamulis, o ši Rusijos „Rosatom“ tarptautinė atšaka tuo metu vystė Astravo AE ir Kalingrado AE projektus, kaip alternatyvą VAE?

Kaip tai dera su nacionaliniu saugumu? Ar tiesa, kad žiniasklaidos priemonės, kurios bendradarbiavo su M. Katkaus VAE referendumo projektu, kurį beje valdžia nepaisant mestų milijonų (dėl to teismui perduota ir baudžiamoji byla, bet itin siauru aspektu, apsiribota tik tuomečio VAE direktoriaus atsakomybe) ir dėl to jau dygsta Astravo AE, gaudavo pasiūlymus apmokėtų pašnekovų paklausti ir apie premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nuopelnus vystant energetinį nepriklausomumą?

Ar VAE referendumo koncepcija sutapo su Tėvynės sąjungos (TS-LKD) rinkimų programa?

Ar VAE referendum pinigai ir TS-LKD rinkiminiai pinigai ėjo per tą patį M. Katkaus viešųjų ryšių įmonių klasterį? Tai nutyli ir VSD, kurio direktoriaus patarėja dirba M. Katkaus sutuoktinė Aurelija Katkuvienė ir su kurio pavaduotoju Kęstučiu Budriu, kuravusiu VSD pažymų teikimą Seimo komitetui, jis palaiko itin glaudžius asmeninius santykius.

Bet šitų klausimų Seimo NSGK ne tik nesiaiškina, bet ir leidžia suinteresuotiems asmenims VSD tai pridengti.

Gina ir Rusijos strateginius interesus

V. Bako komitetas nesiaiškina ir ar J. Tamulis, vykdydamas strateginius „Rosatom“ tikslus dėl įtakos Europos Sąjungoje, siekia, kad į „Rosatom“ kuriamą Atominių elektrinių uždarymo centrą, į kurį turi įeiti NIKIMT, Kurčiatovo institutas, „Nukem technologies“, VNIIPET (Sankt Peterburge) ir kiti subjektai įeitų ir Lietuvos IAE.

Nesiaškina ir ar Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (EBRD) Londone lankėsi tuometis IAE generalinis direktorius D. Janulevičius kartu su J. Tamuliu.

Nesiaiškina, ar J. Tamulis dalyvauja „Rosatom“ lobistinėse veiklose Europos Komisijoje ir EBRD siekdami dalyvauti IAE eksploatacijos nutraukimo programos projektuose, o taip pat Rusijos Federacijos Kaliningrado srities elektros jungčių su Lietuva galingumo didinimui.

Ir ar tos pagrindinės lobistinės įtakos kryptys yra Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas, EBRD Branduolinės energetikos saugos departamentas.

Tikėdamasi, kad tyrimas bus sąžiningas šią medžiagą perdaviau Seimo nariams, dalis klausimų buvo pasiūlyta, bet atsakymų nėra. Nesudomino. Apie tai asmeniškai jo kabinete ne kartą kalbėjausi ir su pačiu komiteto pirmininku V. Baku.

Kurlianskio planai IAE

O dabar dėl „MG Baltic“ ir „Nukem“ ryšių. Nurodoma apie itin svarbų T. Dapkaus vaidmenį šiuose santykiuose.

Tas vaidmuo tikrai „svarbus“: kaip ir ne vienas mano kontaktas, K. Puidokas kažkada paprašė R. Kurlianskio mobilaus telefono ir susitikimo. R. Kurlianskis be vadovavimo žiniasklaidos priemonei, atskirai nuo to kuravo ir kitus verslo ryšius.

Paprašė R. Kurlianskio, nes tai jau buvo verslo pasiūlymas, o ne žurnalisto reikalas. Tai VSD vadina „tarpininkavimu“. Vėliau viešai paskelbta, kad STT atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad R. Kurlianskis kalbėjosi su Seimo nariu V. Gapšiu ir jam minėjo, kad jį domins stambūs B19-2 ir B25 uždarymo projektai IAE.

Tiesa, B19-2 projektą „Mitnija“ pralošė, laimėjo kitos bendrovės. Jos, beje, irgi turėjo tapti komiteto tyrimu, jei jis būtų ne selektyvus, dėl tiesioginių ryšių su asmenimis, kurie vadovauja Astravo AE. Bet ar tai domina V. Baką. Žinoma, kad ne. Nedomina ir VSD.

Mano liudijime Seimo komitetui buvo paminėta, kad 2017 metų balandžio 10-13 dienomis Visagine lankėsi „Rosatom“ įtakoje esančios VNIPIET, Sosnovy Bor vykdantysis direktorius Rusijos Federacijos pilietis Michail Sorokin.

„Jonas labai įtakingas žmogus“

K. Puidokas niekada nenorėjo kalbėti apie J. Tamulį. Jį ištikdavo baimė. Jis man tik vieną kartą pasakė: „Jonas labai įtakingas žmogus“. Ir daugiau niekada nieko šia tema neprabilo, kiek beklaustum.

Manęs tai nestabdė. Aš toliau domėjausi „Rosatom“. Bet koks domėjimasis ir turbūt tik viena mano laida apie jų įtaką iškart sukeldavo J. Tamulio įniršį. Jis iškart eidavo pas R. Kurlianskį ir kitus su reikalavimais ir siūlymais nurodyti jo kuruojamai žiniasklaidai mane atleisti. J. Tamulio spaudimas ėjo ir kitais kanalais.

Kiek ir kokių susitikimų buvo su K. Puidoku, mano pokalbiai su juo tik ir apsiribojo pokalbiais, informacijos tikrinimu, domėjimusi jų planais.

Niekada niekur jų neatstovavau. Tai buvo įmonės, kuri turėjo ir turi stambius užsakymus strateginėje Lietuvos įmonėje ir jų atstovu Lietuvos piliečiu, o ne su rusų veikėjais iš Maskvos. Man siūlė susitikti su „Nukem“ vadovais, kurie kelis kartus buvo atvykę, aš pasiūlymus atmečiau, nemaniau, kad man to reikia.

Jei jau V. Bako komitetas pasiduodamas VSD bando mane sieti su mano šaltiniais, tai gali žengti toliau – aš per savo karjerą esu bendravęs ir su kitais su Rusija siejamais verslininkais kaip Gediminu Žiemeliu, „Dujotekanos“ susipykusiais akcininkais, Garbaravičių šeima. Būtų įdomu susitikti ir su Vladimiru Putinu.

Bet žurnalistui susitikimas tai yra tik viena iš galimybių kažką patikslinti, pasidomėti, išprovokuoti papasakoti vieniems apie kitus ir tai vėliau patikrinti, o ne tik laukti ką tau numes VSD. Nes ir VSD pažyma gali būti tik vienu iš šaltinių, kurį būtina tikrinti. Dabar jų pažymos priimamos kaip Šventasis Raštas.

Beje, po R. Kurlianskio arešto ir bylos aš niekada netapau jokiu santykių tarp „Nukem“ ir „MG Baltic“ kuratoriumi, kaip bando įteigti VSD pažymos rašytojai ir jos perrašinėtojai Seimo NSGK. Tai blefas ir melas. Iš tiesų priešingai – R. Kurlianskis (kol dar dirbo „MG Baltic“) įspėjo, kad T. Dapkus apie tai neturi žinoti.

Mano turima informacija apie „Rosatom“ tinklą Lietuvoje ir sąsajas su aukštais politikais bei saugumo pareigūnais ir buvo viena iš priežasčių, siekiant mane kompromituoti kaip žurnalistą ir informacijos turėtoją. Ir to priežastis taip pat veda tiesiai į Valstybės saugumo departamentą. Šiandien tiek. Tęsinyje – apie paskutinių mėnesių „Rosatom“ planus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai asmeninė autoriaus nuomonė.