Tomas Janonis. Elitinių medžiotojų tamsiosios paslaptys: valstybę pavertė nuolankia tarnaite

Elitinio medžiotojų būrelio paslaptys saugomos po devyniais užraktais. Ir tas paslaptis saugo ne kas kitas, o valstybinė institucija. Ji pasirengusi padaryti viską, kad tik visuomenė nesužinotų, kas tie išskirtiniai svečiai, kurie medžioja kartu su aukšto rango valstybės tarnautojais ir verslo elitu.

DELFI savo tyrimuose jau rašė, kad medžiotojų klubas „Girios” yra vienas įtakingiausių ir uždariausių klubų Lietuvoje. Pažvelgus į redakcijos paviešintą klubo narių sąrašą, matyti, kad jo branduolį sudaro esami ir buvę Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai. Daugiausia – iš miškų sektoriaus: ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės, Valstybinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Tačiau nemažiau įdomi detalė, kad tarp klubo narių – ir verslo atstovai. Yra ir medienos pramonės įtakingų žaidėjų, kuriuos kontroliuoti ir veiklos ribas brėžti turėtų būtent Aplinkos ministerijos tarnautojai. Panašu, kad tie klausimai gali būti sprendžiami ne ministerijos kabinetuose, bet medžioklėse, po pušim.

Vis dėlto aukščiausio rango aplinkosaugininkams, susibūrusiems draugėn, medžioklės taisyklės ne visada galioja.

Lapkričio pabaigoje DELFI aprašė garbės nedarančią istoriją, į kurią įsivėlė du elitinio klubo nariai – buvęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas, ir Seimo „valstiečių” frakcijos narės Virginijos Vingrienės visuomeninis padėjėjas Rolandas Masilevičius bei buvęs aplinkos, o paskui ir energetikos viceministras Aleksandras Spruogis. Pastarasis iki pavardės pakeitimo buvęs Prochorovas.

Vėlyvą lapkričio vakarą policijos pareigūnai prie Stakių, Jurbarko rajone, sustabdė įtarimų sukėlusį visureigį „Jeep Grand Cherokee”, kuriuo važiavo trys vyrai. Dviejų iš jų tapatybės paviešintos, trečiasis dar ir šiandien saugomas nuo žiniasklaidos dėmesio. Tyrimą atliekantys aplinkosaugininkai nieku gyvu nesutinka įvardyti likusio nežinomojo. Tačiau prie paslapčių skrynios, kurios raktą saugo pareigūnai, dar sugrįšime.

Tęskime pasakojimą apie tą lemtingą vakarą, nuo kurio ir kilo susidomėjimas šiuo medžiotojų klubu. Sustabdyto automobilio priekaboje policijos pareigūnai surado nušautą elnią ir du kiškius, o bagažinėje – stirnos jauniklį. Tačiau svarbiausia detalė – medžioklės lapas buvo tuščias. Dėl to galima daryti prielaidą, kad buvo brakonieriauta. Galiausiai sulaikyti vyrai perduoti aplinkosaugininkų žinion.

Gerai informuotų šaltinių žiniomis, A. Spruogis iš balos bando išlipti sausas: visą atsakomybę pasirengęs prisiimti buvęs Vilniaus aplinkosaugininkų vadas R. Masilevičius. Esą jis vienas sumedžiojo visus gyvūnus ir nežinojo apie pasikeitusias medžiokles taisykles, todėl medžioklės lapas ir liko tuščias.

Tačiau patyrę medžiotojai, išgirdę tokį pasiteisinimą, tik šypsosi į ūsą. Vienas žmogus per tokį trumpą laiko tarpą tiek žvėrių nebūtų sumedžiojęs. Antra, kas jau kas, bet aukščiausios prabos aplinkosaugininkas tikrai turėjo žinoti, kokių taisyklių privalo laikytis medžiotojai.

Kaip bebūtų, pasibaigus tyrimui, paaiškės, ar tyrimą atlikę pareigūnai patikėjo pričiuptų medžiotojų versija.

Išlindus į viešumą šiai gėdingai naktinei istorijai DELFI žurnalistai detaliau pasidomėjo šiuo klubu. Paaiškėjo, kad jo narius jungia bendras vardiklis: aukštos pareigos ir verslo interesai. Kad klubas, išskirtinis parodo tai, jog jam nusišypsojo sėkmė valdyti netgi tris medžioklės plotus. Lietuvoje tai išskirtinis atvejis.

Medžiotojų klubo „Girios“ medžioklės plotai yra Jurbarko (dydis – 17625 ha), Širvintų (dydis – 8807 ha) ir Panevėžio (dydis – 4479 ha) rajonuose.

Klubo branduolį sudaro esami ir buvę aplinkosaugos sistemos darbuotojai, tačiau tarp jų yra ir Lietuvoje gerai žinomų teisininkų, gydytojų, verslininkų. Štai klubo vadovas yra Valstybinės miškų urėdijos darbuotojas Aleksas Žebrauskas, iki praėjusių metų liepos dirbęs Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. Toje pačioje tarnyboje, kurios vadovas Albertas Stanislovaitis yra klubo valdybos pirmininkas. Pastarasis medžiotojams Vilniuje suteikė pastogę. Klubas registruotas jam priklausančiose patalpose.

DELFI taip pat aprašė situaciją, kai prieš palikdamas aplinkos ministro postą Kęstutis Navickas antrą kadenciją iš eilės be konkurso savo įsakymu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai paskyrė vadovauti A. Stanislovaitį.

Vis dėlto DELFI žurnalistus pasiekė informacija, kad šio klubo nariai savo medžioklėse sulaukia labai įtakingų kviestinių svečių, kurių pavardės Lietuvoje gerai žinomos. Medžioklėse, kuriose kartu su klubo nariais medžioja ir išskirtiniai svečiai, gali būti kalbama ne tik apie medžioklę, bet sprendžiami ir valstybės reikalai, ieškoma kandidatų užimti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Šaltinių teigimu, šiame medžiotojų klube, o ne ministerijoje sprendžiami svarbiausi klausimai.

Kad sužinotume, kas ir kada medžiojo kartu su klubo nariais, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydami pateikti medžioklės lapus. Neturint medžioklės lapų kitos galimybės sužinoti svečių pavardžių nėra galimybės. Todėl šiuo atveju jie yra gyvybiškai svarbūs.

Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas apie medžioklės lapų pateikimą žurnalistams nenorėjo nieko girdėti. Pirmą kartą iš AAD darbuotojos Dalios Černevičienės gautas atsakymas, kad medžioklės lapų žurnalistai negali gauti, nes esą juose yra asmens duomenys, saugomi įstatymo.

„Medžioklės lapuose yra nurodoma medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų vardų pirmosios raidės, pavardės, medžiotojo bilietų numeriai, o taip pat kiekvienas medžiotojas medžioklės lape pasirašo prie savo pavardės, kadangi šie duomenys priskiriami asmens duomenims, kuriems taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba negali Jums pateikti medžioklės lapų kopijų”, - nesutikusi atsiųsti medžioklės lapų teigė D. Černevičienė.

Gavę tokį atsakymą neatlyžome ir dar kartą kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu kuo skubiau pateikti medžiotojų klubo „Girios” 2018 metų medžioklės lapus. Papildomai motyvavome ir argumentavome savo prašymą tuo, kad Visuomenės informavimo įstatymas nurodo, kad institucijos privalo teikti informaciją ir dokumentus.

Taip pat aplinkosaugininkams teko priminti, kad Lietuvoje žurnalistikos tikslais įstatymu yra numatytos absoliučios išimtys iš Duomenų apsaugos reglamento. Laiške pacitavome Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnį „Asmens duomenų tvarkymas ir saviraiškos ir informacijos laisvė”: „Kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai.” Kitaip tariant, žurnalistikos tikslais yra padarytos išimtys.

Gautame AAD atstovės Ievos Krikštopaitytės atsakyme dar kartą atsisakyta žurnalistams pateikti medžioklės lapus, tačiau šį kartą apie asmens duomenų apsaugą jau nekalbama. Plokštelė pakeista! I. Krikštopaitytės pateiktas atsakymas skiriasi nuo to, ką pirmiausia kalbėjo D. Černevičienė. Atsakyme teigiama, kad AAD medžiotojų klubo medžioklės lapų tiesiog neturi.

„Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas) informacijos apie medžioklėse dalyvaujančius asmenis neturi. Kai Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tikrina medžioklės klubus, būrelius, jie iš medžioklės lapų mato, ar jie
pildomi pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus, ar yra galiojantys, ar juose nurodomi visi reikalingi įrašai apie sumedžiotus gyvūnus ir pan., bet tuos lapus patikrinę, jie visada grąžina juos medžiotojų klubui ar būreliui, t. y. tiems, iš ko paimta buvo. Šių lapų kopijos nėra daromos”, - DELFI atsiųstame atsakyme teigė I. Krikštopaitytė.

Tačiau DELFI žurnalistų netenkino ir toks atsakymas. Parašėme dar vieną laišką, kuriame palyginome du skirtingus atsakymus, ir dar kartą reikalavome atsiųsti prašomus dokumentus, nes žinome, kad R. Masilevičiaus ir A. Spruogio atžvilgiu atliekami tyrimai, todėl bent jau šiuos lapus departamentas tikrai turi turėti.

Prieš tai pasikonsultavome su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kurios atstovai patikino, kad žurnalistų prašymas pagrįstas ir nėra pasiteisinimų, kodėl aplinkosaugininkai galėtų neteikti prašomų medžioklės lapų.

Keista, kad Aplinkos apsaugos departamentas, nors ir teigia, jog medžioklės lapų neturi, savo ruožtu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, klausdamas, ar žurnalistai gali reikalauti medžioklės lapų ir ar privalo juos atsiųsti. DELFI šaltinių teigimu, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovai aplinkosaugininkams pateikė tokį patį atsakymą kaip ir žurnalistams, kuriame teigiama, kad žurnalistų prašymas pagrįstas ir jį reikėtų tenkinti.

Tačiau panašu, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimas Aplinkos apsaugos departamento vadovui Vaidui Laukiui įspūdžio nepadarė. Jo pasirašytame atsakyme, priešingai nei ankstesniuose, kuriuose pateikti du skirtingi motyvai, užimta vidurio pozicija ir teigiama, kad medžioklės lapai nebus pateikti, nes, pirma, jų neturima, antra, lapuose pateikti asmens duomenys, trečia, asmens duomenų užtušavimas užimtų neproporcingai daug laiko.

Bravo! Aplinkos apsaugos departamento vadovas V. Laukys spjovė visuomenės teisei žinoti tiesiai į veidą. Nieko jums neduosime – ir taškas! Maža ko, tie žurnalistai nori – negalima ir viskas! Ir visai nesvarbu, ką sako įstatymai ir atsakingų institucijų pareigūnai. Informacija, kuri turėtų būti prieinama, tapo užrakinta devyniais užraktais.

Svarbiausia apsaugoti savo kolegų aplinkosaugininkų nesuteptą mundurą. Tikriausiai V. Laukio atsakymas dar kartą įrodo, kad medžiotojų klubas „Girios” tikrai nėra eilinis. Argi dėl eilinių medžiotojų būtų dedama ant įstatymų ir saugoma tai, ko visai nereikia saugoti?

Tiesa, su prašymu pateikti medžioklės lapus kreipėmės ir į klubo „Girios” vadovus, tačiau nieko netikėto – tyla. Kad jie tyli ir slapstosi – menka staigmena, jau ir taip daug nervų žurnalistai sugadino. Tačiau tai, kad pagal elitinio medžiotojų klubo dūdelę ima šokti ir valstybinė institucija, tai jau tikrų tikriausia staigmena. Nemaloni staigmena, parodanti tikrąją šio klubo įtaką.