Tomas Janonis. Garsiojo Gulbinų kvartalo paslaptis: kodėl mūsų valstybėje tai galėjo įvykti?

Garsusis Gulbinų kvartalas daugelio sąmonėje jau turbūt tapo neaiškių susitarimų ir neskaidrumo simboliu. Važiuojant pro šalį taip ir kyla klausimas: kodėl mūsų valstybėje tai galėjo įvykti?

O tai įvyko dėl labai elementarių priežasčių. Visų pirma, šį kvartalą kūrė ir jame ištaigingas vilas įsigijo turtingiausi Lietuvos verslininkai. Antra, tamprūs verslo elito ryšiai su sprendimų priėmėjais (valstybės tarnautojais) ir politikais, kurių žodis visada paskutinis.

Nors Gulbinų kvartale turėjo išdygti viešam poilsiui skirti nameliai nuomai, čia išdygo Lietuvoje pats uždariausias privačių vilų kvartalas. Ir jokie poilsiautojai čia nelaukiami.

Dokumentuose – poilsio namai, realybėje – privačios vilos. Taip milijoninės vertės valstybinės žemės sklypas, turėjęs padėti sukurti viešojo poilsio infrastruktūrą, perėjo į turtingiausių Lietuvos verslininkų rankas.

Svarbu paminėti, kad vilų kompleksas – Verkių regioniniame parke, Gulbino ežero pakrantėje. Tai yra parko rekreacinė teritorija, kurioje visi turi teisę lankytis. Teoriškai! Bet praktiškai visus prisiartinusius pasitinka agresyviai nusiteikusi apsauga.

Vis dėlto teisėsauga nutarė ginti viešąjį interesą ir priversti valstybines institucijas bei politikus imtis veiksmų. Tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Generalinė prokuratūra tiesiai šviesiai įvardijo, kad situacija nenormali.

Abi šios institucijos konstatavo, kad visuomenei nepagrįstai užkirstas kelias lankytis regioninio parko rekreacinėje teritorijoje. Ir taip pat jos iškėlė esminį klausimą: kodėl šio didžiulio valstybinės žemės sklypo dokumentuose dingo miškas?

O dingo jis tuo metu, kai po aplinkosaugininkų vizito buvo nustatyta pažeidimų miške ir nori nenori juos reiktų šalinti. Tada Valstybinė miškų tarnyba nusprendė, kad miškas turtuoliams išnuomotame sklype nėra miškas ir tada jai nebeliko prievolės pyktis su verslo elitu reikalaujant pažeidimus pašalinti ir atverti mišką visuomenei.

Ir čia stabtelkime. Miško pašalinimas iš dokumentų sklypo nuomininkams buvo labai naudingas. Pagal Miškų įstatymą miškas turi būti atviras visiems. Ir tai labai nepatinka išskirtinio privatumo siekiantiems Lietuvoje puikiai žinomiems verslininkams.

Taigi, viešąjį interesą ginantys prokurorai pareikalavo kuo greičiau mišką sugrąžinti. Šią savaitę tai ir buvo padaryta. Tai yra labai svarbus sprendimas, nes dabar mišku pripažinta 3,4 ha UAB „Gulbinų turimas“ be aukciono išnuomoto sklypo dalis.

Bendras sklypo plotas – daugiau nei 14 ha, o miškas nuo šiol užima 3,4 ha. Taigi, šioje teritorijoje visuomenė gali lankytis be jokių išlygų.

Tačiau čia dar ne viskas atlikta. Po šio svarbaus sprendimo sugrąžinti mišką savo darbą dar turi atlikti Aplinkos apsaugos departamentas, kuris privalo įpareigoti sklypo nuomininkus pašalinti iš miško tvorą. Būtent ši Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga vykdo valstybinę aplinkosaugos kontrolę miškuose ir turi užtikrinti, kad miškuose nebūtų jų lankymą ribojančių tvorų.

Kad tai būtų padaryta, Aplinkos apsaugos departamentas UAB „Gulbinų turizmas“ turi įteikti privalomąjį nurodymą. Reikia tikėtis, kad aplinkosaugininkai į tai pažiūrės principingai ir nepabūgs priimti verslo elitui nemalonaus sprendimo.

Dabar atlikta pusė darbo, tačiau jei pusiaukelėje nebus sustota, jau labai greitai visuomenė galės patekti į uždraustąjį mišką.

Eikime toliau. Kitą labai svarbų sprendimą priėmė Nacionalinė žemės tarnyba. Ji nutarė nuo šių metų liepos nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Gulbinų turizmas“.

Toks sprendimas priimtas dėl to, kad, kaip nurodė STT ir prokuratūra, verslininkams išnuomotas per didelis sklypas. Sklype esantiems pastatams naudoti užtektų ir kur kas kuklesnės valdos.

Nustojus galioti nuomos sutarčiai turės būti sudaroma nauja. Ir čia vėlgi reikia tikėtis Nacionalinės žemės tarnybos principingumo. Būtų valstybiška, jei tarnyba išnuomotų tiek valstybinės žemės, kiek realiai būtina pastatams eksploatuoti, o ne tiek, kiek norėtų įtakingi verslininkai.

Ir čia yra du galimi sprendimai: pasirašant naują nuomos sutartį išnuomoti žymiai mažesnį vieną bendrą sklypą. Ir antras kelias – išnuomoti atskirus sklypus kiekvienam statiniui.

Mano vertinimu, racionaliausias būtų antrasis variantas. Tada visuomenė galėtų laisvai judėti tarp sklypų ir jai būtų visiškai atverta regioninio parko teritorija. Taip verslininkai netektų ilgus metus turėtos privilegijos. Tuomet šis kvartalas jau netektų savo išskirtinio privatumo ir šiems verslininkams, ko gero, jau nebūtų toks patrauklus kaip buvo iki šiol.

Tačiau dažnai pasigirsta klausimų, kodėl negriaunami statiniai, jei jie naudojami ne pagal paskirtį? Atsakymas paprastas: tam nėra nei politinės valios, nei pakankamų teisinių instrumentų. Labai tikėtina, kad priėmus sprendimą griauti, valstybė savininkams turėtų išmokėti kompensacijas. Iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, kišenės.

Ar sąžininga ir teisinga, kad poilsio namai tapo verslininkų vilomis? Žinoma, ne. Tačiau Lietuvoje nėra pakankamų teisinių instrumentų, kaip pastatų savininkus priversti pastatus naudoti pagal paskirtį. Ši spraga žinoma jau daugybę metų, bet nėra politinės valios jos užkišti. O kol spraga yra, tol dokumentuose viena pastato paskirtis, realybėje – visai kita. Ir už tai teisinės atsakomybės niekas netaiko.

Ir čia jau užduotis mūsų rinktiems politikams. Būtent jie turi padaryti įstatymo pakeitimus, kad galimybės piktnaudžiauti tiesiog neliktų.

Kai kam klausimų kyla ir dėl to, kodėl svarbus sklypo nuomos nutraukimas. Esą kas iš to, jei bus sudaryta nauja sutartis? Taip, nauja sutartis tikrai bus. Tai numato įstatymas. Tačiau už viską svarbiau, kad sklypo nuomininkai jau neturės tokio didelio sklypo kaip turėjo iki šiol.

Jei apie pastatų griovimą kalba neina, tai atviras rekreacinės teritorijos lankymas yra svarbiausia, ką turi užtikrinti valstybė.

Galimybė bet kuriuo metu lankytis šioje teritorijoje tiesiog siutina ir šiurpina šio kvartalo gyventojus. Ir teritorijos atvėrimas jiems bus didžiausia bausmė ir valstybės pergalė.

Regis, dabar verslininkai turi išskirtinį šansą. Jiems suteikta unikali proga parodyti savo mielaširdingumą geranoriškai atveriant mišką. Šis žingsnis būtų sutiktas palankiai ir džiugiai. Ir taip būtų visiems laikams užbaigtas ilgai besitęsiantis konfliktas.

Tačiau nesu naivus ir nesitikiu, kad tai bus padaryta. Net neabejoju, kad šie verslininkai skųs kiekvieną valstybinių institucijų sprendimą, taip bandydami išsaugoti savo valstybę valstybėje.

Teritorijos atvėrimą jie supranta kaip savo orumo ir įtakos praradimą. Todėl nekyla abejonių, kad išnaudos viską, kas tik įmanoma, kad būtų apgintas kiekvienas uždaro kvartalo metras.

Ir čia valstybė turėtų parodyti savo principingumą. Štai čia ir pamatysime, kiek mūsų valstybė stipri. Jau netrukus paaiškės, kas valstybei svarbiau: viešasis interesas ar verslo elito užgaidos.

Tiesa, pamatysime ir tuos, kas viešojo intereso, o kas turtuolių pusėje.

Ir pirmieji turtuolių gynėjai jau išryškėjo. Juos Seime įvardijo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Dalia Kindurė.

Prokurorė tiesiai šviesiai pasakė, kad tai – Vilniaus miesto savivaldybė. Anot prokurorės, savivaldybė pademonstravo nenorą ką nors keisti ir visišką abejingumą: „Paantrinčiau Generalinės prokuratūros prokurorei, kad šiuo atveju susidūrėme su kitos institucijos nepakankamu bendradarbiavimu. Būtent su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasyvumu šioje situacijoje. Neaktyvumas susijęs su statinių naudojimu ne pagal paskirtį. Savivaldybė turėtų imtis poilsio namų intensyvesnės kontrolės.“

Jei savivaldybė šiuo atveju neturi noro ginti viešąjį interesą, tai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos laikėsi kur kas valstybiškiau. Jos žengė labai svarbius pirmuosius žingsnius. Bet nueita dar tik pusė kelio.

To valstybiškumo dar tikrai reikės. Ir tikrai stebėsiu, kas gina viešąjį interesą, o kas linkęs nusilenkti verslininkams. Apie tai, žinoma, Delfi skaitytojai sužinos pirmieji.

Visuomenė turi teisę žinoti garsiųjų Gulbinų kvartalo savininkų pavardes. Jas galite rasti Delfi tyrime paspaudę čia.

Autorių galite sekti ir Feisbuke paspaudę čia.