Žinoma, viskas gali apsiversti dar anksčiau. Bet tikriausiai neapsivers, nes kas gi norėtų vadovauti įmonei pavadinimu Lietuva šiuo metu? Niekas. Na, nebent Nida.
Tai, kad Lietuvoje iki 2024-ųjų Seimo rinkimų atsiras daugybė naujų partijų, visiems turėtų būti aišku. Sudarytos puikios sąlygos politinių startuolių steigimuisi. Partijų rinka yra tokia prasta, kad naujoms politinėms įmonėms turėtų būti lengva pasiūlyti tą patį produktą gražesnėje pakuotėje ir laimėti ne vieną mandatą. Todėl naujosios Skvernelio partijos laukia didelė sėkmė. Net politologai šansus vertina rimtai.
Anot pono Girniaus, Skvernelio šansai yra geri, nes „Lietuvoje kairė yra labai plati, […] apie 60-65 proc. rinkėjų labiau linkę į kairę“. Šioje vietoje reikia pabrėžti, kad visiškai neaišku, kas iš tikrųjų yra toji lietuviškoji kairė. Taip pat reikia pažymėti, kad kairė tikrai nėra tik 60-65 proc. Sprendžiant pagal tai, kas vyksta dabar, kaip yra dalinami pinigai – į kairę, į dešinę ir per vidurį – panašu, kad Lietuvoje kairė yra 100 proc. Čia aš kalbu ne apie rinkėjus, o apie partijas. Rinkėjai, kurių 73 proc. gauna žemesnį nei vidutinį darbo užmokestį, o penktadalis gyvena skurde, negali nebūti kairiųjų pažiūrų.
Be pinigų dalybų, taip vadinama dešinioji koalicija dar ir už žmogaus teises kovoja. Kuo čia ne kairė? Tokios kairiosios valdžios Lietuva neturėjo per visą istoriją. Ir jei Covid-19 nepasitrauks dar metus, mes nueisime taip toli į kairę, kad gali būti, jog ir negrįšime. Trūksta tik profsąjungų sustiprėjimo ir streikų. Ir gyvensime kaip prancūzai.
Saulius Skvernelis rodo kelią kitiems. Lietuva persikraus. Lietuva pavargsta nuo vyriausybės ir Seimo taip pat greitai, kaip Vilniaus hipsteris pavargsta nuo naujai atsidariusios girdyklos. Vos tik balionų girlianda papuošia kažkokio naujo baro įėjimą, jis kaip mat lekia į naują vietą.
Barmenai tie patys, perbėgę iš nusibodusio baro, meniu tas pats, pagirios irgi lygiai tokios pačios. Bet. „Vis kažkas naujo“, – meluoja sau hipsteris. Tas pats vyksta su rinkėjais. Girdys tie patys politikai, tik smuklės pavadinimai bus kitokie.
Niekas taip nėra įvaldęs rebrandingo kaip Lietuvos politikai. Tačiau prekės ženklo pakeitimas ar logotipo atnaujinimas nėra viskas. Kaip reaguoti kitiems? Ką daryti dabartiniams rinkos lyderiams? Kokių veiksmų imtis, kad galima būtų užkirsti kelią Skvernelio ir Karbauskio koalicijai, dėl kurios neabejotinai bus sutarta 2024-ais?
Laikas kurti satelitines partijas, kurios atvirai pyksis su jau egzistuojančiomis partijomis ir vėliau netikėtai jungsis su jomis į koaliciją. Tie, ką Girnius vadina kaire, inovacijas, t. y. naujus popierėlius seniems saldainiams, siūlo nuolat. Jie neturi pasirinkimo. Jų daug ir jie mėgsta prisidirbt. Tą patį turi daryti kiti. Kito kelio nėra.
„Jaunųjų ūkininkų sąjunga“ (JŪS) turi būti įkurta tam, kad gintų nuskriaustų smulkiųjų ir jaunųjų ūkininkų interesus. Jie, žinoma, negalės jungtis prie valstiečių, kurių vedliui jie rūpi mažiausiai, bet netikėtai prisijungs prie konservatorių (kurie ir turėtų paskatinti tokios politinės jėgos atsiradimą). Tie patys konservatoriai turi už akių paleisti kokį nors „Jaunųjų Lenkų Frontą“ (arba „Naujųjų Lenkų Frontą“) su kokiu nors žinomu lenku priešaky. Jei dar jo vardas būtų Tomaš…
Turi atsirasti ultralaisviečiai, kurie žengtų keliais žingsniais toliau nei LP. Jų programa turėtų gąsdinti visus – nuo katalikų bažnyčios iki pirmosios ponios. Net ponią Armonaitę turėtų gąsdinti. Kad maža nepasirodytų, šios partijos lyderė turėtų būti tvirto sudėjimo lesbietė arba gėjus, o dar geriau – jų pora. Arba tiesiog viena Nida (tik geriau tokia, kuriai bus galima priminti, kodėl ir kam ji čia yra).
Tik pasitelkę tokias inovacijas dabartiniai valdantieji gali tikėtis sėkmės po trejų metų. Jei netikite, kad tai veikia, pažvelkite į situaciją mažmeninėje prekyboje. Nueini į septynias skirtingas drabužių parduotuves, bet kiekvienoje sumoki Dariui Mockui. Nusiperki penkias poras batų iš penkių skirtingų parduotuvių, bet visus pinigus surenka Jurgitos Jurkutės vyras. Visi keliai veda į Romą.
Taip turi veikti nuobodžios ir nuvalkiotos politinės jėgos, jei nori laimėti.