Pamoka I: kaip atrodyti geru vadovu
Naujosios Vilnios Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų Instituto (NVTSMI) apklausų duomenimis, Lietuvos politikas, kuriuo pasitikėjimas šoktelėjo daugiausia per pastarąją Seimo kadenciją, yra susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Apie šią pažangą diskutavome su NVTSMI vyriausiuoju analitiku Andžejumi Zablockevičiumi:
– Pone Zablockevičiau, kaip paaiškintumėte Roko Masiulio šuolį reitinguose?
– Vienas žodis – auditas.
– Auditas?
– Taip. Auditas.
– Gal galėtumėt pakomentuoti plačiau?
– R. Masiulis yra audito karalius dabartinėje vyriausybėje. Per visą spalvingą politologo karjerą man neteko matyti ministro, kuris būtų inicijavęs tiek auditų. Net tapęs laikinuoju švietimo ministru jis ir ten spėjo inicijuoti patikrinimą.
– Ar tai blogai?
– Man sunku vertinti, ar tai gerai, ar blogai, ar naudinga, ar ne. Bet reitingai rodo, jog žmonėms patikrinimai patinka, ypač, kai randama „labai negerų dalykų“. O jų rasti, matyt, nėra labai sunku.
– Kitaip sakant, jei politikas nori atrodyti gerai, pirmiausia turi inicijuoti auditą ir viešai skelbti neigiamus rezultatus bei taip parodyti, jog jo laukia sunkus, alinantis ir tikriausiai neįmanomas darbas stengiantis sutvarkyti kitų paliktą netvarką?
– Aš nenoriu užsiimti patarimais politikams. Aš esu mokslo darbuotojas ir vertinu tik tai, ką stebiu visuomenėje, viešojoje erdvėje ir kaip tai galimai daro įtaką politikų populiarumui.
– Ačiū.
Visi mes žinome, ką norėjo pasakyti prof. A. Zablockevičius. Ar žinote jūs? Parašykite komentaruose.
Pamoka II: kaip uždirbti pinigų
Vakarų Europoje vidutinio amžiaus žmonės netaupo dviem dalykams: namams ir išsilavinimui. Ypač dažnai panašius teiginius tenka girdėti Jungtinėje Karalystėje. „Turiu maksimaliai patogiai gyventi ir suteikti vaikams galimybę įgyti kuo geresnį išsilavinimą“, – sako mano pažįstamas Jonathanas.
Norime būti kaip europiečiai? Gerai. Namus visi jau nusipirkome už švediškus pinigus. Laikas išleisti vaikučius į mokyklą.
Vaikučius galima išleisti į valstybinę mokyklą arba – turint pinigėlių – į privačią, greičiausiai p. Landsbergienės mokyklą.
Šioje vietoje, žinoma, mes negalime neprisiminti p. Širinskienės kryžiaus žygio prieš Landsbergių, pavadinkime taip, klaną. Man, beje, tas kryžiaus žygis nepatinka, nes jis beprasmis. Paaiškinsiu kodėl.
Paklauskite, p. Agne, savo draugių. Jos jums papasakos... Todėl aš nebijau privataus švietimo imperijos. Ji plėsis tik tol, kol p. Gabrielius netaps premjeru. O kai taps, jis ją sunaikins, nes taip elgiasi tikrieji Lietuvos vyrai. Todėl – paradoksalu – vienas būdas laimėti prieš Landsbergienę yra leisti laimėti... Landsbergiui! Neblogai užvarčiau? Tęskime.
Buvo įvairių bandymų atkreipti visuomenės dėmesį į didelius pelnus, sklypus už vieną eurą ir t. t. Taip pat buvo bandymas pakelti atlyginimus valstybinių mokyklų mokytojams, kas turėtų sukelti spaudimą kelti algas taip pat privačiose institucijose. Už šitą logiką aš p. Širinskienei rašau stiprų devynetą. Tai neblogas bandymas bent jau vienai žmonių grupei – mokytojams – šiek tiek padėti. Ir jie to nusipelno.
Tačiau vien algų kėlimas problemos neišspręs. Galiausiai Landsbergiai padidins mokestį už mokslą ir tiek žinių.
Jei p. Širinskienė nori sunaikinti Landsbergių klano švietimo verslo imperiją ir kartu neleisti p. Gabrieliui tapti premjeru, ji turi pasistengti pakelti švietimo kokybę valstybinėse mokyklose ir atitinkamai visa tai komunikuoti. Tai, kad p. Masiulis atliko ŠMM auditą ir atrado „negerų dalykų“, yra kaip tik ta komunikacija, kuri p. Širinskienei nepadeda kovoti su klanu. Net neabejoju, kad p. Agnė apie tai jau pasiskundė p. Rokui ir gal net p. Ramūnui.
Žinoma, tikėtis, kad p. Širinskienė iškomunikuos valstybinio švietimo pranašumą prieš privatų švietimą, yra tiek pat naivu, kiek tikėtis, kad p. Gabrielius sunaikins žmonos verslą tapęs premjeru.
Todėl mes – jaunieji entrepreneriai – turime galvoti apie save ir apie tai, kaip tapti tuo trečiuoju, kuris laimės, kol dvi pešasi.
Aš matau tik vieną būdą: moksleivių paskolos.
Atsiminkime, kam netaupo tėveliai: namučiams ir mokyklėlei. Namučius prafinansavo kandidato į prezidentus buvusi darbovietė ir kiti bankeliai. Kas prafinansuos mokyklėlę? Tie patys bankeliai galėtų. O kur dar sutelktinio finansavimo galimybės, kurias palaimins visam fintechui atviras Lietuvos bankas?
Tai yra mintis, kuri yra win-win-win-win-win. Landsbergiai laimi – daugiau moksleivių, daugiau šaibų. Lietuvos bankas laimi – inovacija.
Politikai laimi – priima atitinkamas įstatymo pataisas ir leidžia ne tik turtingiems, bet ir daugmaž vidutines pajamas uždirbantiems išleisti vaikučius į supermokyklėlę. Tėveliai laimi – psichologinė būsena pagerėja, vaikučių laukia šviesi ateitis. Vaikučiai laimi – nežinau ką tiksliai, bet laimi.
Kas manimi netiki, tegul prisimena, ką labiausiai mėgsta lietuvis: krepšinį, česnakinę duoną ir paskolą. Jei bijote arba abejojate, nebijokite ir neabejokite. Vieną dieną ateis premjeras ir – it kokia Elizabeth Warren – paims ir nurašys visas jūsų skolas. Į sveikatą!