Man, kaip tikriausiai daugeliui Lietuvoje, ilgą laiką atrodė, kad Lietuvos futbolas yra lavonas. Deja, turiu pripažinti, kad klydau. Klysti žmogui yra būdinga. Tačiau aš esu lenkas. Visada teisus homo sapiens, gal net homo correctus. Todėl man klysti yra neįprasta. Vis dėlto gali būti, kad senstu ir todėl pro mano akis pradeda praslysti tai, kas yra visiškai akivaizdu. O galbūt klydau dėl to, kad man tiesiog „gražusis žaidimas“ jau neberūpi ir apie populiariausios pasaulio sporto šakos likimą Lietuvoje išvis negalvoju.
Kad ir kokia būtų tikroji mano aklumo priežastis, visiškai akivaizdu, kad futbolas nėra šiaip eilinis lavonas. Juk tai, kas sugeba numirti keletą kartų, t. y. mirti ir vėl prisikelti bei apsimesti, jog gyvuoja ir tada vėl naujuoju būdu numirti, yra ne kas kita, o vaiduoklis. Būtent toks ir yra mūsų futbolas – vaiduoklis.