Jūs klystate. Nieko nebus blogiau, bus tik geriau.
Apie Krivicką nieko nepasakysiu, nebent tiek, kad nemanau, kad jis turi kokį nors poveikį – žmogus darė laidas tam tikrame žanre, kiekvienoje šalyje yra savas kietas reporteris, kalbantis apie nusikalstamumą, tai tik vaidmuo, ir tiek.
Krivickas bandė eiti populizmo keliu ir tame dirvone nelabai paliko pėdsaką, nebent ten kažkokį šeimyninių vertybių renginį, kuris lyg ir buvo prieš gėjus ar jų eiseną, bet pagal poveikį buvo tolygus plėšomam močiutės kalendoriui: ar nuplėši laiku lapelius, ar ne, vis tiek ateis ruduo, o po jo bus žiema, ir Kalėdos bus tą pačią dieną, taip kad kalendorius su keistais vardadieniais vienoje lapelio pusėje ir moliūgų pyrago receptais kitoje išvis nelabai ką reiškia ir tikrai niekam nekenkia. Taip ir Krivickas.
Kitas reikalas yra Rūta Janutienė. Kai ji dirbo įvairiose televizijose, ir palaipsniui žygiavo iki vis siauresnės auditorijos, ji darė stiprų poveikį nedidelei daliai Lietuvos žmonių: jų procentas yra vienaženklis, bet jų vis tiek yra.
Tai auditorijos dalis, kurią turėtų saugoti įstatymai nuo neigiamo poveikio, tačiau, deja, Lietuvoje įstatymai saugo (kažkiek) tik nepilnamečius arba tuos, kas yra pripažinti neveiksniais. Nei vieniems, nei kitiems nėra leidžiama balsuoti arba teisėtai nešioti ginklo.
Tuo tarpu Rūtos Janutienės laidas gali žiūrėti bet kas, ir jos poveikis nėra laikomas pavojingu sveikatai, nors toks yra (mano vertinimu, nors aš ne medikas ir galiu klysti).
Pirma ji skelbė, kad mano pavardė tikrovėje yra ne Užkalnis ir po gimimo pakeista (pasiūlius patikrinti, kokia pavarde buvau gimęs užregistruotas Kauno klinikose, užsikimšo), o dar buvo į laidą pakvietusi patvorio istoriką, kuris neva padarė „tyrimą“ apie tai, kas buvo mano senelis – tyrimas susidėjo iš Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos straipsnio perskaitymo. Kokia laida, kokia vedėja, tokie ir istorikai. Tuos atradimus apie mano senelį galite perskaityti pasiieškoję internete, ten bus perpasakotas tas pats enciklopedijos straipsnis. Tai čia tiek to ir poveikio – apie kitus ji žymiai daugiau nesąmonių yra pripasakojusi ir prirašiusi.
Tai, kad Rūtą Janutienę gali išrinkti į Seimą, nėra savaime malonu, nes mes vis dar turime tą niekuo nepagrįstą tikėjimą, kad parlamentas yra mūsų garbė, protas ir sąžinė, nors jis toks niekada nebuvo.
Net Nepriklausomybės akto signatarų sąrašą pasižiūrėjęs, tokių kosmonautų ten gali rasti, kad šiandien net nejauku suprasti nemalonią tiesą: jeigu šitie tada teisingai nubalsavo, tai tikrai galėjo balsuoti bet kas.
Galėjai, po teisybei, surinkti artimiausios picerijos personalą, kurie nemoka dviejų picų ir dviejų kolų be klaidos atnešti, ir leisti jiems balsuoti Aukščiausiosios Tarybos, ir būtų buvęs tas pats rezultatas, bum ir nepriklausomybė. Mygtukams spaudyti ar rankoms kilnoti didelio proto nereikia (mano šuniukai irgi pagal komandą moka leteną pakelti ir duoti „labas“). Čia maždaug kaip vaikus daryti: kartais juk stebisi, apie kokį maušą kalbėdami: „ir iš kur pas jį vaikai?“ – tai žinokit, dar ne tokie vaikų pasidaro, čia vienas paprasčiausių darbų gyvenime.
Rūtos Janutienės auditorija (kuri, manau, ir yra jos rinkėjai) yra žmonės, kurių liūdnas pasaulis yra nesibaigiančios sąmokslo teorijos, Akropoliuose grobiami vaikai, lėktuvų purškiami chemikalai iš dangaus, genetinis programavimas per maistą iš prekybcentrių, Landsbergio išgrobti kolūkiai, Grybauskaitės iššvaistyti pensininkų pinigai, už kuriuos prezidentė pirko šarvuočius, kreidutės, violetinės pasakos ir kiti dalykai, kuriais tiki lėčiausia ir keisčiausia mūsų šalies gyventojų dalis. Jie irgi žmonės, irgi piliečiai, ir pagal galiojančius įstatymus jie gali rinkti savo atstovus, ir šiuo metu tvarka yra tokia – man ji neatrodo gera, bet ji yra galiojanti ir veikianti.
Galėčiau parašyti, kad netrukus sužinosime, kokiam skaičiui žmonių Lietuvoje reikėtų įstatymo numatyta tvarka atimti balso teisę: pasižiūri, kiek Rūta Janutienė surinks biuletenių ir viskas, žinai tikslų skaičių tų, kam nereikia balsuoti.
Bet nerašysiu taip. Pasiūlysiu pagalvoti apie štai ką: kaip manote, kodėl į Rūtos Janutienės laidas jos televizinės karjeros saulėlydyje eidavo filmuotis tik tie patys keli žmonės, kurių savo ruožtu jau nebekvietė jokios kitos televizijos (net ir į tas laidas, kur atrankos slenkstis žemesnis už grindis)?
Taip buvo todėl, kad išgalvotas pasaulis, kaip ir Klonio gatvės patvorys, tinka tik siauram ratui žmonių, kurie realiame pasaulyje gyventi nebegali, ir kuriems įprastinė visuomenė nėra tinkama terpė. Tai uždaras organizmas: naujų narių į save nebepriima, senų laukan nebeišleidžia.
Seimas savotiškai nukenksmina ir izoliuoja. Piktybiniams veikėjams tai toks karantinas. Kai atsiduri Seime, nustoji kam nors būti įdomus, išskyrus tai, kad daug kam būna smalsu, kiek algos gauni. Būtent todėl veikiantys žurnalistai, turintys kokią nors ateitį ir perspektyvą, šiais laikais beveik niekada neina į Seimą: žmogui, kuris gyvena iš viešumo, tai yra ištrynimas iš apyvartos. Bitė įgelia ir numiršta, taip pat ir žurnalistas: gauna mandatą ir kabinetą, ir jis nebe žurnalistas.
Be to, šiais laikais nė vienas normalus, paklausus, visuomenėje pastebimas žurnalistas neuždirba taip blogai, kad galėtų eiti dirbti už apgailėtiną Seimo nario algą – du su puse tūkstančio eurų, nuo kurių dar ir mokesčius nuskaičiuoja.
Arba jau reikia būti tiek uždirbus, kad pinigų visai nebereikėtų gyvenime. Televizijose ne tai, kad laidų vedėjai, bet montuotojai daugiau gauna, ir jie dažniausiai dirba neišeidami iš savo kambario, keliasi, kada panorėję ir gali darbo metu gerti alų ir valgyti mėsainius, kuriuos užsisako iš pristatymo tarnybos: nė vienas Seimo narys to daryti negali.
Todėl balsuodami už Janutienę, niekam blogiau nepadarysite. Atvirkščiai, Lietuva bus geresnė. Galvokite apie tai šitaip: kol teta Neringa ilsis Čikagos daugiaaukščiame kalėjime, mes galime Seime turėti geriausią įmanomą alternatyvą.