Rusija sparčiai atsiklijuoja nuo civilizuoto pasaulio, Putinas jau užgrobė rusams nepriklausančius lėktuvus iš Vakarų lizingo bendrovių („perregistravo Rusijos Federacijoje“), greitai bus Vakarų kapitalo kompanijų nacionalizavimas, o šalies gyventojai švenčia ir laimingi šūkauja: štai kiek visko atspaudėme nuo Vakarų, viską gaminsime patys, mums nieko iš užsienio nereikia.
Tai gana jauni žmonės, kurie nematė, kaip atrodė Sovietų Sąjunga prieš tris dešimtmečius ir daugiau. Jie kalba lygiai taip, kaip propaganda tikėję kvailiai iš mano tėvų kartos, kurie aiškino, kad dar geriau, kai nėra importinių maisto produktų, nes ten Vakaruose viskas chemija ir sintetika, o mes tarybų šalyje maitinamės sveikiau ir geriau, tik mūsų saldainių popieriukai ne tokie gražūs (tie patys kvailiai ligi šiol kalba tą patį, ir vaikus išaugino tai kartojančius, visokie Feisbuko Jolantux Ne Tau ir Kieša Nesvarbu sėkmingai tą patį kalba ir galvoja). Šiandien Rusijoje daugelis patenkinti rėkauja, kad ir gerai, kad McDonald’s neliko, nereikia mums to nuodo, ir kolos nereikia.
Rusija be McDonald’s apsieiti tikrai gali (nors vien algoms amerikietiškas tinklas Rusijoje išmokėdavo 50 mln. dolerių per mėnesį, tie žmonės dabar taps bedarbiais), iš esmės ir be vandentiekio galima apsieiti, ir be vaistų, bet gyvenimo kokybė smuks į tokias gilumas, kurių jaunesni rusai neįsivaizduoja, nes tą reikia matyti.
Pati Rusija nesugeba nieko, ir šiandien situacija žymiai blogesnė negu prieš trisdešimt metų. Visos neva rusiškos technologijos yra surinktos iš Vakarų komplektavimo detalių: nėra nei grynai rusiško automobilio, nei grynai rusiško lėktuvo, ir net rusiška farmacijos pramonė 80% remiasi žaliavomis iš užsienio.
Sovietų Sąjunga, nugaišusi prieš tris dešimtmečius, buvo labai skurdi šalis, kuri per visą savo istoriją nemokėjo pasigaminti net kasečių garso įrašams ir krabų lazdelių, kur tualetinis popierius atsirado tik 1969 metais, praėjus aštuoneriems metams po žmogaus išsiuntimo į kosmosą, ir kur net aspirinas, bazinis vaistas, pradėtas masiškai gaminti XIX amžiuje (1899 metais), taip ir nebuvo pagamintas kokybiškai, ir visi norėjo to vaisto, gaminamo Vokietijoje. Dabar Rusija didžiuliu greičiu grįžta į tą būklę, nors jau atrodė, kad toks grįžimas neįmanomas.
Putinas norėjo atkurti Sovietų Sąjungą, turėdamas savo ligotoje galvoje jos teritorijas, didybę ir įtaką, o gavo tik tarptautinę izoliaciją ir nusiaubtą ekonomiką: kiekviena karo savaitė atmetė Rusijos ekonomiją dešimtmečiu atgal, kitaip tariant, šalyje per tris savaites sugriauta tiek, kiek buvo pasiekta per tris dešimtmečius.
Rusijos gyventojai to dar nesuprato, bent jau didžioji jų dalis, ir yra giliame neigime. „Patys pasigaminsim“, „importas bus pakeistas vietine gamyba“. Įdomu matyti, kad ir Lietuvoje yra žmonių, kurie dar prieš mėnesį kalbėjo apie tai, kaip Rusija sutvarkys Ukrainą per dvi paras, o šiandien kalba apie tai, kad didi šalis jokių sankcijų nebijo.
Nieko nuostabaus: juk Lietuvoje yra ir tokių (ačiū Dievui, nedaug), kurie kalba, kad Ukraina pati kalta, ir kad lakstė su šakėm prieš traukinį, o dabar užsispyrusi nevykdo Putino reikalavimų.
Tie žmonės Lietuvoje, kaip ir dauguma Rusijos gyventojų, yra paveikti Kremliaus propagandos, kuri puikiai veikia ne nepaisant jos cinizmo ir manipuliatyvumo, o būtent šių faktorių dėka. Todėl ir buvo labai teisingas sprendimas (tiesa, pavojingai pavėluotas – jo reikėjo prieš trisdešimt metų, bet Lietuvos politikai buvo naivūs ir lėti, kaip ir visi europiečiai iki karo) atriboti Lietuvos informacinę erdvę nuo priešo kanalų.
Dar ir dabar yra kvailų politologų, kurie kartoja, kad „žmonės turėtų patys atsirinkti“, nors akivaizdu, kad čia tas pats, kaip vaistinėse panaikinti receptus stipriai veikiantiems vaistams ir leisti žmonėms laisvai rinktis medikamentus, nepaisant pavojaus sveikatai.
„Draudimas informacijai reiškia nepasitikėjimą žmonėmis“, „tai silpnumo požymis“, sako akademiniai pliurpalai. Tai tada ir spyna duryse reiškia nepasitikėjimą žmonėmis, nes drąsus ir stiprus šeimininkas tiesiog laiko duris atlapas. Savigynos treniruotės, ginklai ir kariuomenė turbūt irgi yra silpnumo požymis. Policija juk irgi neprotingai tikrina automobilių greitį, nes nepasitiki žmonėmis, kurie jį turėtų galėti pasirinkti patys. Skiepai irgi, kiek prisimenu, buvo prievartos mechanizmo dalis –atsimenate visus tuos kliedinčiuosius su profilio rėmeliais, kurie pasitikėjo savo imunitetu?
Palaukite, ar čia visi ne tie patys žmonės? Taigi, kad taip. NATO skeptikai, lito grąžintojai, žemės pardavimo užsieniečiams draudėjai, Šeimų sąjūdis, antivakseriai, lukašenkininkai, „rusai puola“ ironizuotojai, o dabar Putino melą apie Ukrainą kartojantys, pasirodo, nieko bendra neturi ir neturėjo su žodžio laisve: tai tik užnuodytos smegenys, priešo paveikta sąmonė, o mes taip ilgai trypčiojome, mekenome apie supriešinimą ir teisę į kitą nuomonę, ir leidome į savo erdvę tą galingą hibridinio karo ginklą.
Gerai, kad pagaliau dalykai keičiasi. Blogai, kad reikėjo tokių baisių grėsmių, kad kai kas susiprotėtų. Naivumas ir apsileidęs abejingumas grėsmei tapo nebe klaidomis, o nusikalstama veika. Geriau dabar negu niekad.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.