Kai Rusija užpuolė visą Ukrainą, kai lavonus, sužeistuosius, išžagintus pradėjo skaičiuoti tūkstančiais, o pabėgėlius – milijonais, pagaliau Vakarai, nervingai gniaužydami rankas, pasakė (net nedrąsiai pripažindami savo klaidas): turbūt, gal, o bet tačiau, kaip čia pasakius, jūs buvote visai teisūs apie Rusijos grėsmę.
Žinoma, mūsų niekas neatsiprašė už pasityčiojamus ir patronizuojamus, tėviškai atlaidžius paaiškinimus, esą čia jums, vargeliai jūs iš nuskriaustų kraštų, suprantate, paranoja, baubai vaidenasi, vis jums sovietai po lova, rusai puola.
Žinoma, turėjome ir savų šviesulių: ne vien Juozas Erlickas šaipėsi iš išgalvotų grėsmių (beje, kažkodėl tik dabar visi pastebėjo jo vatinę bravūrą, po to, kai gyvasis klasikas praleido dešimtmečius įgarsindamas tamsiausios posovietinės pelkės ksenofobinį, kolūkietišką ir provincialų tamsybės sentimentą), ne vien Rimas Tuminas juokėsi iš to, kam Lietuvai reikia tankų, ir ne vien kairuoliai dėstytojai ir tarptautinių fondų penimi žmogaus teisių gynėjai visaip saugojo Lietuvą nuo „militarizavimo“.
Atsimenate? „Ginklai niekada nėra geras atsakymas.“ „Reikia tartis, o ne grūmoti.“ „Kare nugalėtojų nebūna“, kaip sakė Ingeborga Dapkūnaitė. Visko būta ir pas mus, neverta vien Vakarų kaltinti ir juose prisiveisusių kairuolių.
Dažniau juos vadina „leftistais“, nuo angliško „left“ (kairė), tačiau taisyklingai vadinkime juos kairuoliais, nes taip yra lietuviškiau ir jie yra politinė kairė.
Pradžiamokslis: kas yra politinė kairė? Tai tie žmonės, kurie mano, kad reikia iš vienų atimti ir kitiems padalyti, ir tada bus teisingesnis pasaulis. Jie niekada nesiruošia dalytis savuoju geru – tik parodys pirštu, iš ko reikėtų atimti, nes tie kažkas turi per daug (patys kairuoliai visada turi tiksliai tiek, kiek reikia).
Kažkada, dirbdamas Britanijos nacionaliniam transliuotojui, tų kairuolių pamačiau daugiau, negu man buvo sveika. Traumuotas ligi šiol. Visi tie socialistai su vilomis Toskanoje, siunčiantys vaikus į brangiausias privačias mokyklas ir kruopščiai tai slepiantys.
Tie patys BBC kairuoliai, puikiausius mokslus baigę turtingų tėvų (aristokratų, fabrikantų ir dvarininkų) palikuonys ir jautriai kalbantys antisemitai sklaidosi visuose televizijos ekranuose. Izraelio kariai nešioja žuvusiųjų kūnus, o jautrus britų korespondentas jų klausia, kaip jie užtikrins civilių saugumą Gazos ruože, iš kur „Hamas“ teroristai pylė raketomis ir dronais?
Kairuoliai paprastai viską mato aiškiai: problema yra Izraelio valstybė, nes jie daug turi, sugeba gintis ir šiaip yra žydai. Vakarų kairieji niekada pernelyg neslėpė savo antisemitinių nuotaikų, kurios visada sutapo su prorusišku nusistatymu. Puikus pavyzdys (nors norėčiau tą žmogų pavadinti kitaip) yra Rogeris Watersas, buvęs „Pink Floyd“ bosistas, kurio ilgametis viešas palaikymas Palestinos teroristams buvo nustelbtas tik jo maniakiško palaikymo Kremliui per agresiją Ukrainoje.
Šie dalykai dažniausiai sutampa: jeigu prieš Ameriką, tai ir prieš žydus, jei prieš kapitalizmą, tai už Palestiną.
Visiškai panašu, kaip pas mus, Lietuvoje. Jei „Ševron – von“, tai „NATO – ne“, jei „kas mus puls“, tai „grąžinkit litą“, jei „Europos Sąjunga – nauja vergovė“, tai „mūsų žemės neparduosim užsieniečiams“, jei „atominei – ne“, tai „nepainiokime meno ir politikos“.
Tai tie patys žmonės, kurie prieš skiepus, prieš vaivorykštinę perėją, prieš vaikų apsaugą nuo smurto, prieš kailinių žvėrelių fermų draudimą ir jiems vietoje ševrono yra šaranas su įsmeigta vėliavėle ir tiesus kelias į šeimų maršą. Jie niekada nenukrypsta nuo ideologinės linijos, galbūt čia toks „Orlausko / Janutienės genas“, bet kol kas medicina dar nepatvirtino šių spėjimų, nes besikamuojantieji minėtomis negaliomis nepasitiki daktarais ir negali būti atitinkamai patikrinti ir čipuoti.
Grįžkime į Izraelio įvykius. Šioje skiltyje sunku viską paaiškinti apie Artimųjų Rytų pragaro istoriją, tik pastebėsiu, kad kaip čia pasakius apie tuos vargšus nekaltai kenčiančius palestiniečius civilius.
Ten, pas palestiniečius, ne kokie Rusijos rinkimai iš vieno Putino – ten buvo normalus, Vakarų prižiūrimas balsavimas su teisinga agitacija (tiesa, ne tokia, kokią jūs įsivaizduojate). Už ką balsavo civiliai Gazos ruože? Iš esmės, už tuos, kas aršiausiai žadėjo Izraelio sunaikinimą ir žydų žudymą.
Kodėl? Dėl dešimtmečiais kurstomos zoologinės neapykantos (Kremliaus pasakos apie kraugerius ukrainiečius – palyginti tik juokas), kai arabų vaikams leidžiamos knygelės apie tai, kaip reikia susidoroti su žydukais. Už tas „lipo žydas kopėčiom“ knygeles arabų kalba, beje, irgi moka Jungtinės Tautos.
Ir dar dėl vienos priežasties jie sau tokią valdžią išsirinko: kuo baisesni piktadariai grūmoja Izraeliui, tuo daugiau pinigų moka tiems piktadariams Jungtinės Tautos – apgailėtina, kairuoliška, pinigus švaistanti ir viso pasaulio tironus atstovaujanti organizacija, kurioje dar taip neseniai Libija vadovavo žmogaus teisių priežiūrai. Jungtinėms Tautoms vadovauja portugalų socialistas Antonio Gutteresas (šiam plepalų ir korumpuotų buvusių politikų forumui kartais sunkiai pavyksta atsirinkti sau vadovus: 1972–1981 m. ten generalinis sekretorius buvo austrų nacis Kurtas Waldheimas, karo metu tarnavęs Vermachto žvalgyboje), ir dabar mes girdime oficialius pareiškimus apie tai, kaip Izraelis neturėtų per daug priešintis ir turėtų jautriau elgtis su „Hamas“ žmogžudžiais ir prievartautojais.
Ir dabar Izraelis jau buvo pasirengęs susitaikymui su Saudo Arabija, kai „Hamas“ teroristai pradėjo antpuolį. Norite žinoti, kas kaltas? Žiūrėkite, kam naudinga.
Tie, kam naudinga, dabar šaukia: tik pagalvokite, Izraelis elgiasi nežmoniškai, blokavęs vandenį ir elektrą Gazos ruožui, kaipgi jie laidys raketas be elektros, negi žvakėmis pasišviesdami?
Geras klausimas būtų: kodėl per dešimtmečius palestiniečiai, įsisavinę milijardus dolerių tarptautinės paramos, nesugebėjo nei vandentiekio, nei elektros energijos generavimo susikurti? Turbūt todėl, kad visa tai jiems tiekė Izraelis, kurio sunaikinimo jie taip reikalavo.
Tačiau atrodo, kad klausytojų tai visai užuojautai mažutėliams su jų raketomis ir sprogmenimis dabar bus mažiau. Pernelyg viskas akivaizdu ir aišku (na, galbūt ne tiems, kas sėdi labai stipriai užsimerkę).
Ypač uodegą paspaudęs Iranas, kuris jau 44 metus turi vienintelį tikslą – sunaikinti Izraelio valstybę – ir noriai bei nuosekliai remia visus iš eilės teroristus, pasiruošusius kaip nors Izraeliui kenkti.
Tuo, kad iraniečiams, kurie laimingi gyvena religinių pamišėlių valdomi (jeigu tik valdžia pro pirštus žiūri į tai, kad jokių draudimų dėl alkoholio, paleistuvystės ir Vakarų televizijos žiūrėjimo galima nepaisyti, jei tik nesikėsini į valdžią), gali smarkiai atsirūgti šis „Hamas“ pasirodymas prieš Izraelį, vargu, ar kas abejoja. Tik Izraelis dažnai kerta atgal savo pasirinktu laiku ir savo sumanytu būdu.
Paskutinė, žinoma, pamoką išmoks kairuoliškoji žiniasklaida ir Vakarų kairysis universitetų elitas. Sprendžiant iš visko, jiems supratimas ateis labai lėtai, o gal ir niekada. Nieko tokio, tai ne jų kaltė: kairiosios politinės pažiūros ir polinkis kaltinti auką, o ne agresorių, dažnai yra susijęs su menkesniu intelektu. Senais BMW automobiliais troleibusų stoteles kelių ereliai skina juk irgi ne iš didelio proto.