Tačiau valdžios tarakonų siekimas reguliuoti ir aiškinti, kur jų niekas nekvietė ir kur nėra jokio poreikio, yra vienodas tiek Maskvoje, tiek Vilniuje (kitur Europoje ir net JAV – tokios pačios tendencijos, bet aš rašau apie Lietuvą, nes esu lietuvių rašytojas).
Kalbu apie ketinimus reguliuoti (ir net papildomai apmokestinti) lietuviškus turinio kūrėjus YouTube (matyt, ir kitose platformose, tačiau tų kitų platformų valdiški tvarkdariai nežino; taip yra todėl, kad į valdiškas turinio reguliavimo tarnybas darbinasi tie, kas mažai gaudosi turinio kūrime ir patys tikrai nesukurtų jokio turinio).
Naują, neprašytą ir nereikalingą turinio reguliavimą siūlo viena iš daugelio organizacijų, kuriai duotos teisės be teismo kištis į mūsų laisves. Priežastis panaši, kaip ir Rusijoje ar Briuselyje: nerinkti biurokratai, jei tik jiems neduodi per nagus, pradeda išsigalvoti naujus neva visuotinio gėrio ribojimus, pasigriebę skysčiausius pasiteisinimus, kad galėtų paskui prašyti dar etatų ir pinigų.
Jų galvoje visada viena mintis: kaip iš jūsų atimti kuo daugiau laisvių ir prisiimti kuo daugiau įgaliojimų sau.
Tokiu pačiu principu veikia visokios kalbos komisijos ir inspekcijos, kontrolieriai, inspektoriai ir kitokia etikos ir žodžio priežiūra. Tie žmonės yra patys sau labai svarbūs ir reikalingi, ir jų racija paprasta: kodėl nereguliuoti, jeigu galima reguliuoti. Jų požiūriu, žmonėms visada per daug laisvės ir jos reikia pamažinti, nes per daug visi atsipalaidavo, o įstatymus ir norminius aktus atrasim. Kaip Rusijoje, kur nufotografuoti pliką subinę ir įkelti į internetą, jeigu fone matyti bažnyčios fragmentas, yra baustinas nusikaltimas, nes įžeidžia tikinčiųjų teises.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (kam ji apskritai reikalinga?) kalba apie tai, kad, girdi, internetinio turinio kūrėjai tampa nuomonės formuotojais. Komisija dar ir mojuoja Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva – kaipgi be europinės direktyvos, čia mėgstamas Lietuvos tarakonų pasiteisinimas, „čia ne mes, čia mums iš Briuselio liepė“.
Putino Rusijoje organizacijas ir žmones skelbia „užsienio agentais“ ir talžo visus, kas turi nereguliuotą poveikį kitų protui ir vaizduotei. Lietuvoje nustatys poveikio slenkstį (50 tūkstančių prenumeratorių), nes tokį skaičių nurašė nuo lubų, ir reguliuos – ne todėl, kad iš YouTube transliuojančių kyla kokia nors grėsmė ar kad būtų visuomeninis poreikis, bet kad reguliuojantiems tarakonams būtų, kuo užsiimti.
Visuomenės poveikį jie taip pat suras: visada buvo ir bus pasipiktinusių piliečių laiškai, nes yra maža dalis visuomenės, kuriai gyvenimo prasmė yra įsižeidinėti, piktintis ir skųsti. Tuos laiškus galima bus nagrinėti ir imtis priemonių. Kaip Rusijoje, kur daugelis drakoniškų suvaržymų būna inicijuota kokių nors veteranų organizacijų, pasipiktinusių tikinčiųjų arba kitokių jautruolių (anksčiau dar būdavo darbo kolektyvai, kurie sovietmečiu rinkdavosi į profsajungų susirinkimus ir smerkdavo rašytojus-disidentus, ir reikalaudavo jiems bausmių).
Be reguliatorių natūralaus noro reguliuoti viską, kas juda (ir kas nejuda taip pat), kas kalba, rašo ir ką nors rodo ekranuose, nesvarbu, televizoriaus, planšetės ar telefono, yra ir kita priežastis kištis ir komanduoti.
Komanduojantys tipai jaučia panišką baimę, kai mato, kad gabesni ir aktualesni už juos gali kalbėtis su auditorija ir daryti įtaką, ir dar uždirbinėti pinigus. Ne, taip nebus, galvoja jie. Nebus čia jokios žodžio laisvės ir galėjimo laisvai reikšti mintis.
Reguliatoriai burba, kad vaizdo tinklaraštininkams (na, visiems, kas kreipiasi į auditoriją ir yra jos klausomas) turi būti taikomi kažkokie ypatingi atsakomybės standartai, nors mes visi jau seniai turime įstatymų numatytą atsakomybę už savo žodžius ir turime pareigą nekurstyti neapykantos ir neskatinti prievartos. Taip pat ir mokesčiai: už pajamas ar pelną visi moka nustatytus mokesčius. Kam nauji? O kad būtų.
Aš nekviečiu diskutuoti apie naujus pasiūlymus (kurie man, beje, negalios, nes aš kuriu turinį kitose platformose, YouTube manęs praktiškai nėra, o ir šiaip kuriu garsines, o ne vaizdo laidas). Viskas, ką nustatys reguliatoriai, neveiks, nes yra mažiausiai trys būdai teisėtai apeiti siūlomus reikalavimus, apie kuriuos nerašysiu, nes turinio kūrėjai juos puikiai žino, o reguliatoriai patys nesugalvos apėjimus numatančių saugiklių, ne jų protiniams gebėjimams.
Su reguliuojančiais tarakonais nesiginčysiu. Žodžio laisvės pas mus nesunaikino nei Rusijos imperijos valdžia, nei sovietai, o manęs neužkemša nei komisijos, nei inspekcijos. Kolegoms YouTube irgi nėra ko bijoti. Čia ne Putino jėgos struktūros, mūsų reguliatoriai buvo ir bus bedančiai. Viskas gerai.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.