Kadangi jau išsėmėme temą apie tai, kad lietuviškame pajūryje viskas blogai ir Turkija bei Egiptas pigiau (kai pastarajame nieko neišsprogdina), tai atsirado nauja tema.
Tema yra apie tai, kaip Lenkijoje viskas pigiau ir kaip dėl to Lietuvos ekonomika praranda šimtus milijonų eurų, nes visi ne tik nuo Lazdijų, bet ir nuo Druskininkų arba Alytaus važiuoja skersai sienos pirkti lenkų prekybos centruose visokio pigaus šlamšto, kad galėtų nemokėti mūsų prekybos centrams.
Kaip doras lietuvis, pakeliui iš savo vilos Italijoje ir namo Austrijoje pravažiavau automobilio ratais per visą Lenkiją, ir ne vienoje parduotuvėje sustojau, ir net kažkokioje paveldo saugomoje pilyje nakvojau prie Lodzės, apie ką yra atskira istorija, nes pažiūrėjau, kad viešbutis mandru pavadinimu, bet kambarys buvo tokio dydžio, kad aš pratęs vien tualetą didesnį turėti. Jeigu vienas žmogus nori pakelti ranką, kitas turi išeiti į koridorių. Kaip ten su mumis dar mūsų du šunys nakvojo, tai išvis nepasakosiu. Kambariai buvo baisesni, negu lietuviško kaimo turizmo, bet, kaip supratome, pilis buvo skirta vestuvėms ir korporatyvams, juolab kad nulytame kieme buvo ištempta nulyta palapinė iškilmėms. Privalumai buvo tokie, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo mašina su keliautojais, kurie pūtė žolę su tokiu entuziazmu, kad net aš prisikvėpavęs pasijutau nusvaigęs. Ne esmė tatai, ir sena višta subinę įsidilgina.
Tai štai, niekas iš normalių prekių Lenkijoje nėra pigiau. Gal ir yra kažko pigiau baisiose parduotuvėse, kokiose „Sklep Ubagowy“, „Litewska radość w stylu buraków” arba tokiose, kaip nuspardytas ir apsilupęs britų tinklas „Tesco“ su pustuštėm lentynom, kur kažin kokia degtinė atrodė tikrai labai pigi, bet aš tokios negeriu ir jums nepatariu, o dar ten buvo cukierkų ir kažkokių skalbimo miltelių, kurių vien pakuotė atrodė taip niūriai, kad skalbiniai nuo jų turėjo būti purvinesni, nei buvo prieš skalbiant.
Ta proga turiu klausimą: normaliose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ar Lietuvoje, kai nori rinkai pasiūlyti pigias prekes, tai siūlo gamintas Lenkijoje, su tais pačiais prekių ženklais, tik blogiau kvepiančias ir prasčiau valančias. Ką daryti Lenkijoje? Atsakymas – nieko. Ten tiesiog viskas gaminta Lenkijoje.
Todėl niekaip negalėjau suprasti, ar visgi tikrai ten galima taip pigiai prasisukti, kad vertėtų važiuoti? Drožti jau beveik sudrožtą automobilį, piltis kurą, eikvoti laiką (gerai, suprantu, daugeliui laikas yra menkavertis). Galvoju, gal savęs apgaudinėjimas toks? Arba gal jie tikrai vartoja kažką kitką, apie ką aš net nežinau?
Man asmeniškai tai atrodo nelabai gražu, ir aš taip nedarau, bet jų nekaltinu, nes ne aš jiems teisėjas.
Kodėl negražu? Nes lietuviški verslai moka mokesčius Lietuvoje ir šioje šalyje kuria darbo vietas ir kai perki čia, Lietuvoje, čia dirba kasininkės ir krovikai, kurie irgi moka mokesčius, ir iš tų mokesčių ir susideda viskas, ką mes vadiname gerovės valstybe – mokyklos, kariuomenė, ligoninės, gatvių žibintai ir dar daug kitų dalykų.
Tai, kad daug pinigų Lietuvos valstybė naudoja nelabai tvarkingai, yra tiesa, ir man tas nepatinka, bet tai ne pagrindas jiems nemokėti. Jei šuniukas prikakojo ant kilimo, nereiškia, kad jo galima daugiau nebemaitinti. Nelabai realistiška sakyti ir taip, kad tegu, girdi, valstybė pirma išmoksta racionaliai su turimais pinigais elgtis, tada mes jiems mokėsim, o iki tol nusukinėsim. Nes taip dalykai neveikia.
Visos valdžios blogai elgiasi su svetimais pinigais. Visi blogai elgiasi su svetimais pinigais. Vaikai irgi dažniausiai nelabai protingai elgiasi su tėvų pinigais, ir tai yra liūdna teisybė, bet dėl to žmonės nenustoja gimdyti vaikų ir duoti jiems pinigų ir pirkti daiktus. Dažnas mūsų galėtų norėti geresnių tėvų, malonesnių namiškių arba idealesnės šeimos, bet tai neatleidžia mūsų nuo pareigų prieš saviškius.
Aš nesiūlau niekam mėgti „Maximos“, „Rimi“, „Iki“, „Norfos“ ar „Lidl“, jeigu jiems tie tinklai nepatinka. Nesiūlau mylėti lietuviško verslo kažkokia švelnia meile – mylėkite artimuosius, mylėkite mylimuosius, o verslas juk yra tik verslas. Bet verslas yra tai, kas kuria šalyje turtą, moka algas ir išlaiko ne tik save, bet ir tuos, kas negali dirbti.
Jeigu kažko tikiesi iš savo šalies, parodyk lojalumo savo šaliai. Ir neblogas būdas tai daryti yra per vartojimą.
Dar sykį – niekas niekam neuždraus pirkti Lenkijoje, planuoti mokesčius ir kitaip stengtis sumokėti savo šaliai kuo mažiau. Tačiau ar ne ironiška, kad labiausiai siekia kuo mažiau mokėti savo šaliai būtent tie, kas kas daugiausiai nori iš jos?
Būtent tie, kas daugiausiai iš šalies biudžeto gauna (jei jums atrodo, kad daugiausiai gauna valdžia, Seimo nariai ir savivaldybių klerkai, tai jūs labai klystate – mūsų didžiausios išlaidos yra būtent pašalpos ir pensijos) guviausiai stengiasi į tą biudžetą kuo mažiau sumokėti. Man tai neatrodo sąžininga.
Žmogau, tau Lietuvos valstybė nieko blogo nepadarė. Valstybė esi tu pats, su savo darbu, tikusiu ar netikusiu, išsilavinimu – prastu ar geru, sprendimais, vykusiais ar kvailais, turtu – uždirbtu ar pražiopsotu. Tu neturi kam keršyti, tik sau pačiam. Ežio nuoga subine neišgąsdinsi, taip ir valstybė tavo kerštaujančio apsipirkimo užsieniuose nebijo. Jei kam ir kenki, tai tik pats sau. Jei atimi, tik pats iš savęs. Tau to neuždraus daryti, bet ar tikrai taip nori elgtis?