Užkalnis. Taip pralaimi riaušininkų virusas

„Jeigu galvojate, kad ateisite čia rengti riaušių ir plėšikauti, galvokite iš naujo; mes apginsime mūsų miestą ir mūsų parduotuves ir mūsų verslus“, sako vyras vaizdo įraše ir rodo mobiliu telefonu filmuotus vyrus, stovinčius sargyboje su labai rimtai atrodančiais pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais. „Čia niekas nejuokauja“, sako užkadrinis balsas.

Paprastai tuos žmones, su barzdomis ir liemenėmis, juodais akiniais ir marškinėliais, ant kurių kas nors parašyta apie JAV vėliavą arba „Nepatinka mano šalis? Padėsiu tau susipakuoti lagaminą“ kairioji akademinė isteriška bendruomenė vadina raudonsprandžiais puspročiais Trumpo rinkėjais, šį kartą juos jau spėjo apklijuoti etiketėmis: „psichopatai, kuriems televizoriai svarbiau už žmonių gyvybes“. Čia nieko naujo: komunistams niekada svetimo turto nebuvo gaila, o nuosavybė visada buvo klasinis nusikaltimas. „Žudyk turtinguosius“, purškia užrašus Amerikos gatvėse protestuotojai, ir universitetiniai kairieji tai mato kaip teisėtą pykčio formą. Bankai, korporacijos ir pinigai jiems yra tiesiog blogis, kurio negaila. Pagerbkime nukentėjusius nuo policijos, suniokoję spurgų restoraną ir padegę bažnyčią, čia toks nuskriaustųjų šventas pyktis.

Dabar pamatėme, kokią gilią prasmę turi Amerikos tradicija ir Konstitucijos numatyta teisė piliečiams turėti ginklus. Geriausia, jei tave gina valstybė, tačiau turi apsiginti ir pats, jei valstybė pasirodo baili ar pamiršta, kur jos pareigos. Riaušės ir baisūs plėšimai, padeginėjimai ir turto niokojimas šiandien Amerikoje vyksta ten, kur policija atitraukta ir nesikiša, nors kitur įvedama ramiai komendanto valanda, gatvės saugomos ir jokių išpuolių nėra. Žinau daug mažų miestelių Kalifornijoje ar Arizonoje, kur plėšikų minia neprieitų nė prie pirmos alkoholio parduotuvės, o savininkas pirma pradėtų šaudyti, paskui skambintų 911 ir atvažiavusiems reporteriams nebūtų ką rodyti, nes protestuojanti minia išlakstytų, kai vietos gyventojai išsitrauktų iš sunkvežimiukų didelius juodus šautuvus.

Neatsitiktinai dvidešimties didžiausių riaušių židiniai Amerikoje yra demokratų valdomi dideli miestai. Tai ne sąmokslo teorija, tai – statistika. Mineapolis, kuriame viskas prasidėjo, Los Andželas, Niujorkas, Čikaga, Detroitas, daugelis kitų miestų pasirinko neginti savo žmonių ir jų turto. Amerikoje policijai vadovauja valstijų gubernatoriai ir merai, Nacionalinė gvardija (rezervistai) irgi gubernatorių rankose.

Tai, žinoma, netrukdo kairuoliams kaltinti Donaldo Trumpo, kad jis „nieko nedaro“, nors jis jau padarė daug: kraštutinių kairiųjų organizacija „Antifa“, kuri yra anarchistų, antikapitalistų, trockistinių ir marksistinių atsilupėlių ir kitokių kenkėjų sambūris, yra paskelbta teroristų organizacija. Tai padės šituos banditus ir su jais susijusius lengviau stebėti, areštuoti, teisti ir kalinti. Be to, Trumpas žadėjo panaudoti kariuomenę, jei bus būtina (ir gerai, kad lengva ranka to nedaro), ir palaiko policiją ir ginkluotus piliečius, saugančius savo turtą ir artimuosius, o ne „protestuotojus“.

Tikrieji protestuotojai prieš policijos brutalumą Mineapolyje (po ten buvusios juodaodžio mirties policijos rankose) jau savo seniai atprotestavo, dabar gatvėse iš parduotuvių televizorius ir sportbačius velkantys, padeginėjantys automobilius ir rašantys ant sienų „užmušk policininką“ nėra nei nuskriausti, nei pikti, nei protestuojantys. Tai yra nusikaltėliai, kurie supranta tik jėgą, ir jie gaus tos jėgos sočiai, kaip buvo jau ne kartą.

Nepelnytai liūdnos pasekmės bus tik juodaodžių daugumai, kurie gyvenime neitų plėšti ir padeginėti, kurie gyvena normalius gyvenimus, dirba, moka mokesčius, augina vaikus ir nė negalvoja užsiimti daužymųsi ar isterija. Lygiai taip, kaip policininkai, kurie naudoja perteklinę jėgą prieš įtariamuosius, automatiškai nuteikia dalį visuomenės prieš visus policininkus, taip ir padegėjai, vagys ir plėšikai daugeliui savaime vėl taps tipiškais rasės atstovais. Juk ir Lietuvoje daugelis, pavyzdžiui, sprendžia apie emigrantus pagal kelis zoologinius pavyzdžius Palangoje arba apie BMW vairuotojus pagal tuos entuziastus, kurių galvoje trys raukšlės, o raidyne – trys raidės.

Net nereikia aiškinti, kodėl padeginėjami restoranai ir plėšiamos parduotuvės nepadeda rasių lygybei. Nors ir daugeliui kairuolių atrodo būtent taip. Isterija ir spjaudymasis – kaip klimato kaitos švenčiausios kūdikės Gretos Thunberg. „Kaip jums negėda“, cypia kairuolės davatkos, kai joms pasakai, kad posakis BLACK LIVES MATTER (juodųjų gyvybės svarbios) yra rasistinis ir bjaurus, nes normaliam žmogui VISOS gyvybės svarbios. Susišaudymuose, policijos vykdomų areštų metu ar per kitokius veiksmus neteisingai ir neteisėtai nužudomi ar skriaudžiami ir baltieji, tik jūs nematėte airių arba italų kilmės amerikiečių demonstracijų, kurios baigtųsi plėšimais ir gaisrais. Ir jei tos demonstracijos būtų su šūkiais „Baltųjų gyvybės svarbios“, pasmerkimo greitis būtų kosminis: plakatai dingtų iš gatvių greičiau, negu šiandien iš plėšiamų parduotuvių dingsta telefonai ir kameros.

1992 metais Los Andžele siautėjo vandalai (irgi dėl policijos brutalumo), ir su jais susitvarkė, tačiau viena miesto vieta, kur jokios bėdos nebuvo, buvo korėjiečių kvartalas. Kvartalo gyventojai suformavo draugoves ir ant stogų įsitaisė su šaunamaisiais ginklais, kelis plėšikus pašovė, likusieji išlakstė. Niekas nedrįso korėjiečių kaltinti rasizmu. Jie patys juk yra rasinė mažuma.

Kai kas (tie patys kairieji smurto teisintojai) sako, kad riaušės yra atsakymas į daugelio metų priespaudą. Tik nėra ir nebūna korėjiečių, vietnamiečių, kinų ar japonų riaušių, nors šios mažumos Amerikoje yra gavusios priespaudos per akis. Nebuvo tokio, kad pikta žydų bendruomenė eitų ir daužytųsi, nors ne visad žydai Amerikoje buvo laikomi privilegijuotais: jie savo laiku ten – ne tik Europoje – patyrė į valias neapykantos ir diskriminacijos.

Neteisybės ir (arba) rasizmo tenka visiems – to yra ir Amerikoje, ir, jeigu ką, Lietuvoje. Šlykštu, kai žmones skirsto pagal įgimtus ar išorinius požymius – maždaug taip pat šlykštu, kaip tuomet, kai Donaldą Trumpą vadina oranžiniu ar šaiposi iš jo šukuosenos.

Amerikoje nepavyko sutraiškyti demokratiškai išrinkto prezidento nei neįvykusiu ekonomikos žlugimu (ji tik augo), nei nepavykusia apkalta, nei viruso kontekste, kur jį pirma paskelbė rasistu, nes Donaldas Trumpas uždraudė keliones iš Kinijos, paskui vadino kvailiu, nes nepakankamai greitai uždraudė keliones iš Kinijos.

Nepavyks pasiekti jokių politinių tikslų ir išdraskyti visuomenės per besidaužančias ir teroristų kurstomas plėšikų ir vandalų minias. Amerika visuomet buvo stipresnė, negu manė jos priešai. Tik laiko klausimas, kai sausio mėnesį visi Donaldo Trumpo nekentėjai galės šnypšdami iš įniršio žiūrėti jo inauguraciją antrai kadencijai. Kai kurie gal net per vogtus televizorius.