Kodėl? „Kad žmonės, kurie ten dirba, pailsėtų.“ Nes juk prekybos centruose žmonės neturi laisvadienių. Dirba, kol galą gauna. Jei jam nereikia į darbą trečiadieniais ir ketvirtadieniais, tai koks čia savaitgalis? Nesiskaito.
Kaip visada, rūpinasi žmonėmis. Kad žmonėms būtų smagiau ir lengviau, reikia jiems kuo daugiau visko drausti: alų po trečios valandos sekmadieniais, vyną per Rugsėjo pirmąją, tris raides pasuose, galūnes moterų pavardėse, sankryžas miestuose, kelių juostų eismą, važinėjimą Senamiestyje, keiksmažodžius feisbuke, turinį apie gėjus nepilnamečiams, už suktines į kalėjimą ir už seksą be notarizuoto sutikimo – turbūt į Varnių koncentracijos stovyklą, perauklėjimui.
Be abejo, čia ne vien konservatorių liga. Bet kuri valdžia Lietuvoje svajoja drausti, kaip vienišas paauglys svajoja naktimis apie nesakysiu ką (nevalia minėti). Po paauglio svajonių lieka dėmės ant paklodės. Po valdžios svajonių lieka buki įstatymai arba bent jau jų projektai – kaip paminklas kvailybei.
Noras padėti žmonėms, uždarant parduotuves, yra tolygus sovietiniam norui pagerinti gyvenimą, neleidžiant liaudžiai klausytis užsieninių radijo stočių. Klauso ten visko, paskui užsimano laisvės, rinkimų, automobilių ir vasarnamių. Nežinojom ir nereikėjo.
Matote, valdžia yra įsitikinusi, kad geriau už pirkėją žino, kada jam tinka apsipirkinėti, ilsėtis, dirbti ir miegoti. Ir su kuo miegoti. Valdžia taip pat geriau už pardavėją žino, kada jam dera pardavinėti prekes.
Valdžia, kuri neturi savo pinigų, bet renka mokesčius iš kitų, gali mokyti darbdavius, kada jiems laikyti parduotuves atidarytas ir kada laisvi darbuotojai gali ateiti į darbą pagal laisvą ir teisėtą susitarimą su darbdaviu.
Iškart sakau: jeigu įtariate, kad bijau mažesnių koldūnų, knygų, kečupo ar žurnalų pardavimų, tai ne. Tiesiog man sumokėjo didieji prekybos centrai. Žinoma, gal ir nesumokėjo: jei imčiau kyšius, nereikėtų man vargti rašant tekstus ir transliuojant laidas, ir gal namukas Sicilijoje būtų su vaizdu į jūrą, o ne ta trobelė be palmių sode ir net be baseino. Gerai, kad dušas yra.
Džiaugiuosi, kad manęs niekas neklausia: o ar tu nenorėtum sekmadienį dirbti? Nes aš ir dirbu. Dirbu visą laiką nuo penkiolikos metų, ir niekada neprašiau: ei, kas nors uždrauskite man dirbti! Priverskite mane pailsėti.
Kodėl? Nes kiek noriu, tiek ir stengiuosi. Prievartinį darbą Lietuvoje draudžia įstatymai. Nė vienas prekybos centro darbuotojas per jėgą nėra atvežamas į parduotuvę ir juo labiau nėra prirakinamas prie kasos.
„Prekybos centrų darbuotojai irgi nori pailsėti ir su šeima pabūti.“ Tai tegu ir būna. Jei nepatinka toks darbas, kur reikia dirbti kažkokią konkrečią savaitės dieną, galite išeiti iš to darbo ir ilsėtis, kiek tik norite.
Jūsų gyvenimas yra jūsų reikalas ir jūsų atsakomybė. Rinkitės darbus, atidarinėkite savo verslus, dirbkite iš namų ar nors ir iš Maldyvų ar iš Antarktidos, juolab, kad lietuviškas pasas tam puikiai padeda. Jei patinka vokiška tvarka, kur kai kurios parduotuvės sekmadieniais uždarytos, tai važiuokite Vokietijon: bilietas kainuoja pigiai, kaip pica. Tik nesiskųskite, jei vokiečiai nesuteiks jums dešimties dienų atostogų per Vėlines kapų lankymui, kaip tai daroma Lietuvoje. Visur savi pliusai ir minusai.
Arba pasakysiu paslaptį, mūsų Dievo saugomoje Lietuvoje yra tūkstančiai darbdavių, kur darbas būna nuo pirmadienio iki penktadienio. Galite rinktis juos.
Tik palikite ramybėje tuos žmones, kurie nori dirbti sekmadieniais. Jie jums nekomanduoja, o jūs nekomanduokite kitiems.
Mano atskira žinutė tiems, kas nešioja delnuose savo kraujuojančias širdis ir nori svetimomis rankomis pagerinti kitų gyvenimą (ir, pagal galimybes, pabloginti kitiems – vertelgoms ir prekybininkams, piniguočiams ir gudručiams, kupčiams ir spekuliantams). Jums gaila dirbančių sekmadieniais? Neikite sekmadieniais į prekybos centrus. Pradėkite nuo savęs. Jeigu niekas neis pirkti sekmadieniais, niekas nelaikys prekybos centrų atidarytų, ir darbuotojai galės ilsėtis.
Antroji žinutė yra tiems, kas reikalauja už darbą savaitgaliais mokėti dvigubai. Palaikau, tik prekės savaitgaliais jums irgi kainuos dvigubai. Elektra ir dujos savaitgaliais irgi kainuos dvigubai. Tikiuosi, jūs nieko prieš. Aš labai norėčiau, kad taip būtų – vien tam, kad pamatyčiau išraišką veidmainių veiduose.
Nes tie žmones, kurie garsiai šaukia, kad perdirbėjai mažai moka už pieną, patys nemoka už pieną nė tiek, kai ūkininkai atveža jį į miestus.
Aš turiu dar vieną žinutę, kurią galėtų perskaityti Andrius Kupčinskas, jei tai jam nebus pernelyg sudėtinga. Viena prekybos diena per savaitę sudaro 14 proc. savaitės darbo laiko. Uždarius prekybos centrą sekmadieniais, jis atleis iš darbo 14 proc. darbuotojų. Geriausiu atveju, realybėje turbūt atleis 18 ar 20 proc.
Taip būna visur. Kai oro linija mažiau skraido, lakūnų ir palydovų reikia mažiau. Kai mažiau turistų atvyksta, mažiau žmonių reikia viešbutyje. Tas pats bus ir parduotuvėse, jei tik dar viena kvaila, nevykusi idėja bus įgyvendinta.