Dabar ateina laikas farmacijai, kaip ir žadėjo valdantieji.
Reikalai eina link to, kad jau birželį nustatys tvarką, kuri ne tik viską sugriežtins, uždraus ir nubaus (šitie mažai ką daugiau moka, tik drausti ir bausti). Kitaip bus leidžiama reklamuoti, farmacininkai negalės eiti pas daktarus į darbo vietą, bet tai dar ne viskas. O, ne.
Ligoninės dar galės pradėti steigti valstybines vaistines ir Lietuva galės toliau ristis į baltarusiškos valstybinės ekonomikos rojų, kol šalyje liks viena traktorių gamykla, vienas labai didelis agrokoncernas, vienas trąšų kombinatas ir Seimo rūmai. Dar Seimą gal pavadins Liaudies deputatų taryba, bet čia vėliau.
Nes sako, kad čia tokiu būdu bus pigesni vaistai ir galės toliau į rajonus ir kaimus vaistų nuvežti. Kas, mes visi suprantame, yra dvi nesąmonės.
Pirmiausia, niekas nieko giliau į provinciją neveš, nes kas čia veš? Tos pačios ligoninės, kurios yra stambinamos?
Kas steigs vaistinę – tikrai juk ne Pumpėnų ambulatorija. Bobutei, gyvenančiai vienkiemyje, gyvenimas nepagerės. Pablogėti gali, nes ligoninė bus užsiėmusi farmacijos bizniu, o ne gydymu. Ligoninei bus taip liepta. Ministras yra sakęs, kad jeigu ligoninės nori daugiau pinigų, turės užsidirbti.
Ne, ne Pumpėnų ambulatorija steigs vaistines. Šituo užsiiminės didelės ligoninės, išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, ir iš tų pinigų jos mokės už vaistinių patalpas ir vaistininkų etatus, ir už lentynas, ir už elektrą.
Antra, priminkit man nors vieną atvejį, kai kur nors kada nors kaip nors valstybinė įstaiga padarė ką nors geriau arba pigiau už privačią.
Esu sakęs – išskyrus kariuomenę ir aviaciją (ir tai ne visada), valstybė nieko nemoka padaryti žmoniškai, yra ir buvo, ir bus prasta šeimininkė. Tai ne mano nuomonė. Tai statistika ir dešimtmečių patirtis iš viso pasaulio. Valstybė visada padaro brangiai, neefektyviai, su pietų pertraukomis ir „žinokit, kol kas dar neatvežė“.
Nėra tokios veiklos srities, kur reikalai nepagerėtų po privatizavimo.
Tiesa, ne visiems. Tinginiams, apsileidėliams ir visiems, kas galvoja, kad darbas sukurtas tam, kad jie turėtų darbo vietą ir kompiuterį skaityti internetui, privatizavimas retai būna mielas. Tačiau klientams, pirkėjams, užsakovams ir visiems, kas naudojasi prekėmis ir paslaugomis, pasidaro geriau.
Ką nors laikyti valstybės rankose, kas gali veikti privačiame sektoriuje, yra švaistūniška, aplaidu ir neteisinga.
Galima be vargo pristeigti valstybinių valgyklų, valstybinių televizorių parduotuvių, kažkur net buvo planų steigti valstybinę automobilių plovyklą (tik Konkurencijos tarnyba uždraudė), galima atidaryti net ir valstybinių viešbučių ir „poilsio namų“, ir kiekvienas valstybinis dalykas bus blogesnis, brangesnis ir negražesnis, ir prasčiau veikiantis už privatų.
Žinoma, privatus verslas irgi kai kada veikia prastai, ką galima puikiai matyti tose parduotuvėlėse, kur pardavėja, vos atėjusi į darbą, užrakina tik ką atrakintą parduotuvę, pakabina laikrodėlį ant durų ir eina lakuotis nagų arba atlikti gamtos reikalo geram pusvalandžiui, o kai grįžta atgal, neturi grąžos ir nieko nežino apie savo prekes.
Bet tai yra išimtys, nes blogai veikiančius privačius verslus sunaikina konkurencija ir rinkos dėsniai, o blogai veikiančios valstybinės įstaigos tiesiog gauna daugiau pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Vaistinės Lietuvoje nėra ta vieta, kur yra kokių nors didelių problemų, kurias reikėtų spręsti. Atvirkščiai, vaistinės čia veikia puikiai, jų yra daug, jos stipriai konkuruoja tarpusavyje, jos kvalifikuotai parduoda vaistus, jos dirba, kai patogu pirkėjui – būtent todėl, man atrodo, dabartiniai valdantieji taip jų nemėgsta.
Žmonės mėgsta sakyti, kad per dideli antkainiai, bet tik todėl, kad jiems patiems nereikia mokėti už nuomą, elektrą ir vandenį, jie nemoka vaistininkų atlyginimų ir gyventojų pajamų mokesčio, ir „Sodros“ įmokų, tai jiems atrodo, kad vaistinės turi veikti labdaringais sumetimais. Aš nemanau, kad vaistinės turi veikti labdaringai – pelnas yra pažangos ir inovacijos variklis.
Lietuvoje yra pilna gerų vaistinių dėl tų pačių priežasčių, kodėl pasaulyje yra daugybė puikių vaistų, sukurtų po daugelio metų tyrimų ir klinikinių bandymų – todėl, kad ši veikla pelninga.
Farmacijos verslo pelningumas yra priežastis, kodėl jis gerai veikia ir kodėl vaistai yra begalę kartų efektyvesni negu prieš keletą dešimtmečių. Nes iš šito galima uždirbti.
Visas progresas visada atsiranda tada ir tik tada, kai iš kažko galima uždirbti. Jūsų dabar laikomas rankoje arba ant stalo gulintis išmanusis telefonas yra toks nuostabus, palyginti su keturiasdešimties metų senumo valstybiniuose fabrikuose gamintomis laidinėmis kaladėmis, nes kažkas kažkada suprato, kad iš telefono galima uždirbti.
Kol telekomunikacijos buvo valstybės ir monopolijų rankose, ten pasikeitimai vykdavo kas dvidešimt metų. Kai jos atsidūrė privačiose rankose, naujienos pradėjo rastis kas 20 dienų. Nes iš šito galima uždirbti.
Be to, vaistų antkainiai jau yra reguliuojami ir dabar. Tos pačios valstybės. Ir tiesiogiai, ir netiesiogiai, per kompensuojamųjų vaistų registrą. Valstybė jau dabar juos tvarko, kaip jai reikia. Todėl niekas nepigs, kai bus valstybinės vaistinės, bet jūs ir patys tai suprantate.
Aš nenoriu, kad mano Lietuva su visais farmacijos, ir ne tik jos, ribojimais ir draudimais ristųsi į tamsybės epochą.
Aš žinau šalių, kur valstybinis sektorius užima didelę vietą, ir nė vienoje jų nenorėčiau gyventi. Pavyzdžiui, Indija. Kuri, kai tik gali, riboja konkurenciją ir laisvo verslo galimybes uždirbti. Nes valstybė pasirūpins, kad viskas būtų pigiau ir dėl paprasto žmogaus. Rezultatas – karvių mėšlas gatvėse. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų tokia, kaip Indija.