Nesu tikras ar Krašto apsaugos ministras žaidžia šachmatais, tačiau „šauktinių“ šachmatų partija yra puikus pavyzdys, kaip paaukojus karalienę stengiamasi laimėti žaidimą, kurio prasmę dabartinėje sudėtingoje geopolitiniėje situacijoje yra sunku suvokti.
Pasitelkime faktus. Dar 2008 metais, J. Olekui būnant Krašto apsaugos ministru, buvo atsisakyta šauktinių. Ministras niekada neslėpė, kad jis yra profesionalios kariuomenės šalininkas ( jo plačiau išdėstytą nuomonę šauktinių klausimu galite rasti asmeninėje ministro svetainėje www.juozasolekas.lt ). Dažnai jo išsakomas argumentas, kad Europoje labai mažai šalių yra pasilikę su šauktinių kariuomene, tikrai neįtikina, nes tų šalių geopolitinė ir geografinė situacija yra visiškai kitokia nei Lietuvos. Netgi balsuodamas „už“ mišrią kariuomenę Valstybės gynybos taryboje (VGT) š. m. kovo 14 d., ministras savo nuomonės tikriausiai neatsisakė. Jis tiesiog „aukojo“ karalienės figūrą planuodamas „nukirsti“ priešininko karalių.
Verta šį siūlymą panagrinėti atidžiau. Pirmųjų metų profesinės karo tarnybos (PKT) karys, po mokesčių atskaitymo, į rankas gauna 384 eurus per mėnesį. Šauktinis, pagal naujo LR Seimui pateikto įstatymo pataisas, su visais priedais, ir „savanoriškumo“ premijomis gautų 330 eurų per mėnesį. Ir tai yra nei daug nei mažai – beveik 12 milijonų eurų per metus.
Šauktinio alga tokiu atveju skirtųsi nuo PKT kario tik 54 eurais per mėnesį! Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas gražu. Šauktiniai, norint juos motyvuoti ateiti tarnauti, turėtų būti skatinami finansinėmis išmokomis. Tačiau, mokant beveik tiek pat kiek ir PKT kariui, yra peržengiama racionalumo ir protingumo riba, nes šauktinių kariuomenė tampa vos ne tiek pat kainuojančia kaip ir profesionalų kariuomenė. Kas galėtų paneigti, kad vėliau tai netaps argumentu, jog šauktinių kariuomenė „neapsimoka“ nes ji per brangi?
Retorinis klausimas: ar nebūtų efektyviau šiuos resursus, vietoj papildomų išmokų šauktiniams, didinti algas profesinės tarnybos kariams (j.eiliniams, eiliniams ir t.t.)? Tai labiau motyvuotų ir paskatintų juos tarnauti kariuomenėje, o ir šauktiniams būtų kur kas didesnis noras tapti PKT kariu, žinant, kad gali gauti konkurencingą atlyginimą ir turėti perspektyvią tarnybą.
Priėmus KAM siūlomas pataisas ir beveik sulyginus finansines išmokas, profesinės tarnybos kariai supras, kad jų tarnyboje jau įgyta patirtis ir išsilavinimas nėra vertinami, ir tai bus labai stiprus demotyvatorius.
Lietuvos konstitucijos 139 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, jog Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Kodėl atsisakoma klasikinio valstybės kūrimo principo: karinė pareiga (šauktinių kariuomenė) yra valstybės piliečių atsilyginimas už teisę į mokslą, sveikatos ir socialinę apsaugą, ir tuo pačiu indėlis į jų pačių bei artimųjų saugumą. Šauktinių kariuomenės koncepcijos pagrindas yra ne nusamdyti šauktinius už didelį atlyginimą, o parengti karį už ekonomiškai valstybei priimtiną kainą ir taip formuoti būtiną rezervą, kuris yra vienas iš svarbiausių priešo atgrasymo faktorių.
Profesinės kariuomenės išlaikymas yra labai brangus. Bet kuomet šauktinių atlyginimai prilygsta profesionalų atlyginimams, tai, atleiskite, kvepia absurdu arba sąmoningu „matu“! Profesinės karo tarnybos kariai, gaudami tik minimalias algas, gyvens sunkiai ir geriausi kariai bus priversti ją palikti. Pulkininkų asociacija abejoja dėl J. Oleko siūlomo papildomų priedų šauktiniams mokėjimo naudingumo kariuomenei ir rekomenduoja geriau skirti šias lėšas karių savanorių aprūpinimui ar naujai kuriamos Žemaitijos brigados vystymui.