V. Mitė. Ar Lietuvos pramonininkai veikia prieš valstybę?

Lietuvos pramonei esą trūksta net 12 tūkstančių kvalifikuotų darbuotojų. Juos pramoninkai norėtų įsivežti iš užsienio ir skundžiasi, jog Lietuvoje imigracijos politika nėra pakankamai lanksti tokiems užmojams.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis teigia, jog Lietuvos „pramonės įmonėms reikalingi žmones, kurie galėtų aptarnauti technologines linijas, kurios tikrai yra aukštai sofistikuotos.“ Įdomu, kokios yra tos „linijos“ Lietuvos įmonėse, kurioms aptarnauti negalima bent jau per keletą mėnesių išmokyti Lietuvos gyventojų? Be papildomų paaiškinimų neaišku, nei kokios „linijos“, nei kokios gamyklos ir ar jos iš viso yra.

Vargu ar čia kalbama apie kokį nors aukštos kvalifikacijos JAV universiteto profesorių arba NASA mokslininką. Tokių imigrantų Lietuvoje reikia labai nedaug. Tiek nedaug, jog tai net neturėtų iš viso būti svarstoma Lietuvos darbdavių forumuose ir pateikiama visuomenei kaip visos Lietuvos problema.

Tuo tarpu šiuo metu Lietuvoje oficialiai yra apie 200 tūkstančių bedarbių. Tai oficialus skaičius. Kiek jų yra iš tikro, kažin ar galima tiksliai pasakyti, tačiau neabejotina, jog daugiau nei rodo oficiali statistika. Nejaugi visi šie žmones yra tokie negabūs ar prasigėrę, jog jų per pusmetį negalima būtų apmokyti „aptarnauti technologinių linijų“? Juk pats žodis „linija“ rodo, jog darbas nėra panašus į mikrochirurgiją ar transatlantinio lėktuvo valdymą. Logiška, bet Lietuvos pramonės šulai, atrodo, yra pasiruošę „reikalingiems žmonėms“ iš Vakarų mokėti vakarietiškus atlyginimus. Tiksliau net didesnius, nes niekas nevažiuos dirbti į Lietuvą už tokį patį atlyginimą kaip namie. Taip Lietuvoje pagamintas produktas taps brangiu ir nepajėgiu konkuruoti pasaulio rinkose. Labai jau nelogiškai skamba.

Todėl kyla įtarimas, jog Lietuvos pramoninkams reikalingi ne darbininkai, aptarnaujantys „aukštai sofistikuotas“ technologines linijas, o pigi darbo jėga. Lietuvos verslininkams įvairiuose forumuose bei radijo ir televizijos laidose skundžiantis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, „Vičiūnų“ įmonė liepos mėnesį norėjo įsivežti 50 darbuotojų iš Nepalo, kurie turėjo pakeisti darbuotojus iš Plungės. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis sakė DELFI, jog todėl jo neįtikina Lietuvos verslininkų tvirtinimai esą jiems reikia kvalifikuotos darbo jėgos. Bagužis tvirtina, jog į jį kreipiasi ne tik „Vičiūnų“ įmonė , bet ir kiti verslininkai, klausdami, kaip įsivežti „antrinių žaliavų perrinkimo specialistus, bet dėl aukštos kvalifikacijos kažkaip niekas neateina ir neklausinėja.“

Dar viena detalė nieko gero nesakanti apie mūsų darbdavius. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, apie 80 procentų išvažiavusių iš Lietuvos prieš emigraciją metus ar daugiau niekur nedirbo. Lietuvos verslui jų nereikėjo.

Grubi rinkos logika sako, jog verslui svarbiausia pelnas. Nei nacionaliniai, nei ekologiniai, nei kultūriniai interesai ir tradicijos verslui nėra reikalingos. Valstybė prisimenama tik tada, kai reikia ginti firmų interesus arba rasti joms rinkų.

Iki šiol buvo tiesiog kraupu stebėti, kaip Lietuvoje vykstant masinei emigracijai ir lietuvių šalyje likus mažiau nei trims milijonams, niekas tų išvykusiųjų nepasigedo. Valdžia apsimetė, jog nieko neįvyko. Atrodė, jog žmonių gal net per daug, jų netrūksta ir gal gerai, jog perteklius išvyko. Bet pasirodo, jog tai netiesa. Dabar verslininkai šaukia – neužtenka darbo rankų. Tačiau Lietuvos verslui trūksta ne savo tautiečių rankų, o pigios darbo jėgos. Nesvarbu iš kur – iš Nepalo, Gvinėjos Bisau ar Somalio. Lietuviai, ko gero, jau yra per brangūs, o be to, darbdaviai jiems turi mokėti visokias socialines išmokas. Nepalo piliečiai apsieitų ir be jų.

Valentinas Mitė

Būkime atviri, emigracija vyksta ne tik dėl netoliaregiškos valdžios politikos, bet ir verslui užmerkiant akis prieš valstybinius šalies interesus, šiuo atveju nenorint matyti, jog lietuvių tauta eina išnykimo link.

Ar masinė emigracija vis dėlto nėra ir Lietuvos verslo problema, kurią reikėtų spręsti ne vien siekiant įsivežti pigią darbo jėgą iš užsienio, bet ir savo pastangomis, sakykim, kad ir pinigais, prisidedant prie jos sprendimo. Juk, būkime atviri, emigracija vyksta ne tik dėl netoliaregiškos valdžios politikos, bet ir verslui užmerkiant akis prieš valstybinius šalies interesus, šiuo atveju nenorint matyti, jog lietuvių tauta eina išnykimo link.

Tačiau ekonominis liberalizmas moko, jog verslas yra negailestingas. Tai realybė. Tačiau yra ir kita realybė – Lietuvoje nėra rimtų profsąjungų, kurios priverstų verslininkus atmerkti akis ir suprasti, jog visuomenė susideda ne vien iš darbdavių, jog darbdavys gali būti priverstas derėtis ir su menkai apmokamu darbininku, jei jis yra nepriklausomos profsąjungos narys.

Na ir pabaigai, šiek tiek ne visai į temą.

Labai nustebino „Lietuvos ryte“ spausdintos Romo Sadausko-Kvietkevičiaus mintys. Jo tvirtinimu, Lietuvą gali išgelbėti „masinė migracija iš Azijos ir Afrikos šalių, kuriose alkoholio vartojimą riboja tradicijos ir dominuojanti religija.“ Noriu tikėti, jog tai yra juodas humoras. Yra tik viena pasaulinė religija, griežtai draudžianti alkoholio vartojimą – islamas. Jei autorius vis dėlto rašė rimtai, būtų įdomu, jog parodytų nors vieną Europos šalį, kur atvykėliai iš islamiškų šalių nesukėlė problemų. Lietuvoje tik tokių problemų ir trūksta…