Valentinas Beržiūnas. Tai, kas nutiko JAV Kapitolijuje, ne pabaiga

„Chaosas Vašingtone“, „Įtūžusi minia šturmavo JAV Kongresą“, – sausio pradžioje skelbė žiniasklaidos antraštės. Tarsi kokioje Vidurio Azijos ar Rytų Europos valstybėje, įsiutę protestuotojai įsiveržė į JAV parlamentą ir jį nusiaubė.

Yra teigiančių, kad dėl pastarųjų įvykių kalti politikai, kurių kategoriški pasisakymai ir sprendimai poliarizuoja visuomenę. Jie reikalauja Donaldo Trumpo atsakomybės. Kai kas įžvelgia įvairių konspiracijų teorijų kūrėjų ir influencerių, turinčių tūkstančius sekėjų, neigiamą įtaką. Dar kiti aiškina, kad JAV demokratiją ištiko krizė. Tiesa, pastaroji yra laikina, nes „Demokratija įveikia negandas“. Vis tik, nė vienas iš šių aiškinimų neatsako į klausimą, kodėl būtent dabar JAV visuomenėje plinta įvairios sąmokslo teorijos ir populiarėja radikalios idėjos?

Tai, kas nutiko Kapitolijuje, ir pernai JAV krėtusios riaušės, siejamos su judėjimu „Black lives matter“, išryškino vis gilėjančias skirtis JAV visuomenėje bei augantį dalies amerikiečių pyktį dėl esamos padėties valstybėje.

Ši krizė – sisteminė; JAV auga nepasitikėjimas įprasta politine sistema, kurioje vyrauja politikai-profesionalai, vadinamojo establišmento atstovai. Būtent tai 2016 m. prezidento rinkimuose atnešė pergalę D. Trumpui. Tiesa, ne tik respublikonai siekia sutelkti visuomenę radikaliais šūkiais ir idėjomis. Tą daro ir demokratai su Bernie Sandersu ar Alexandria Ocasio-Cortez priešakyje. Prognozuočiau, kad JAV politika ir toliau radikalės. Mat šis procesas – glaudžiai susijęs su smunkančia JAV santykine ekonomine galia tarptautinėje ekonominėje sistemoje.

Pokario supervalstybė

Po Europą nusiaubusių dviejų pasaulinių karų tarptautinėje sistemoje iškilo nauja ekonominė galia – Jungtinės Amerikos Valstijos. Po Sovietų Sąjungos žlugimo pasaulyje neliko ir valstybės, kuri karine galia prilygtų JAV. Po Šaltojo karo JAV tapo tarptautinės sistemos hegemonu. Jos šią poziciją išlaiko iki šiol.

Remiantis statistika, JAV Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2019 m. siekė daugiau nei 21,4 trln. JAV dolerių, o tai sudaro beveik ketvirtadalį (24,4 proc.) pasaulio BVP. Palyginimui, antrą vietą pagal ekonominį pajėgumą pasaulyje užimančios Kinijos BVP 2019 m. siekė 14,3 trln. JAV dolerių (16,3 proc. pasaulio BVP). Nors pramonės dalis JAV ūkyje per pastaruosius kelis dešimtmečius menksta, šalis tebėra viena didžiausių pramoninės produkcijos gamintojų pasaulyje.

Amerikiečiai gamina ir eksportuoja aukštos pridėtinės vertės produkciją – jie dominuoja aviacijos, automobilių gamybos, energetikos, kompiuterinių ir informacinių technologijų, mikroelektronikos, biomedicinos ir daugelyje kitų aukštųjų technologijų industrijos sektorių.

Pramonės vystymasis nebūtų įmanomas be mokslinių-technologinių naujovių. JAV pirmauja pasaulyje pagal mokslinių tyrimų skatinimą ir išradimų diegimą industrijoje, šalyje veikia vienais geriausių pasaulyje laikomų universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų bei mokslo centrų. Kasmet moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) JAV Vyriausybė išleidžia 2,7 proc. BVP. Tai yra pirmas rezultatas pasaulyje.

JAV yra finansinis pasaulio centras. Iš 500 didžiųjų pasaulio bankų net ketvirtadalis yra amerikietiško kapitalo. O didžiausiame šalies mieste Niujorke yra įsikūrusi pagrindinė pasaulio vertybinių popierių birža (Volstrytas). Nacionalinė JAV valiuta doleris – tarptautinio atsiskaitymo mokėjimo priemonė (rezervinė valiuta). JAV turi didelę įtaką svarbiausioms tarptautinėms finansų ir prekybos organizacijoms: Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui ir Pasaulio prekybos organizacijai.

JAV kariuomenė yra pajėgiausia pasaulyje. Amerikiečių karinės išlaidos siekia apie 3 proc., skaičiuojant nuo BVP, ir sudaro apie 35 proc. viso pasaulio išlaidų bei daugiau nei 70 nuošimčių NATO išlaidų.

Nepaisant to, istorija parodė, kad tarptautinės sistemos hegemono statusas nėra amžinas. Stipriausia pasaulio valstybė anksčiau ar vėliau patiria nuosmukį. Toks likimas ištiko Veneciją, Ispaniją, Olandiją ir Didžiąją Britaniją.

Galių pusiausvyros pokyčiai

XX a. 7-8 deš., susidūrusios su po karo atsigavusių Japonijos ir Vokietijos ekonomine konkurencija, JAV, pirmąsyk per pokario istoriją, turėjo tarptautinės prekybos deficitą. Tai sąlygojo, kad JAV pasitelkė protekcionistines priemones, jog apgintų savo ekonominius interesus. Roberto Gilpino žodžiais tariant, JAV virto „Grobuonišku hegemonu“, savanaudiškai išnaudojančiu dominuojančią poziciją pasaulio sistemoje savo poreikiams patenkinti.

XXI a. spaudimą JAV ekonomikai daro Kinija ir kitos Pietryčių Azijos valstybės. Jeigu prieš ketvirtį amžiaus Kinijos BVP sudarė tik 3,8 proc. pasaulio BVP, o JAV – 25 proc., tai šiuo metu šis santykis yra 15,4 proc. (Kinija) ir 19,3 proc. (JAV).

Nuo XX a. 7 deš. mažėja JAV pramonės sektoriaus reikšmė šalies ūkyje. 1965 m. industrija sudarė 53 proc. šalies ekonomikos, 1988 m. – 39 proc., o 2004 m. – 9 proc. Dėl gamybos iškėlimo į užsienio valstybes ir robotizacijos sumažėjo amerikiečių, dirbančių pramoninės gamybos sektoriuje, skaičius: nuo 24 proc. (1960 m.), skaičiuojant nuo visos darbo jėgos šalyje, iki 8 proc. (2016 m.).

Tuo tarpu Kinijos pramonės augimas nuo 1990 m. buvo vienas sparčiausių pasaulyje, reikšmingai prisidėjęs prie to, kad 1990–2003 m. laikotarpiu Kinijos BVP augo po 10 proc. kasmet. Tai – vienas geriausių rezultatų pasaulyje.

Žinoma, didelė dalis Kinijos pramonės dar nepasižymi aukštos pridėtinės vertės produkcijos gamyba. Vis dėlto spartus BVP augimas įgalino Kinijos Vyriausybę dosniai finansuoti šalies mokslinio–technologinio potencialo stiprinimo programas. 1960 m. Jungtinių Valstijų MTEP dalis siekė 69 proc. pasaulinių MTEP išlaidų, o 2018 m. – tik 28 proc.

Nuo 2000 iki 2018 m. JAV MTEP dalis sumažėjo daugiau nei 10 proc. – nuo 39,8 proc. iki 28 proc. pasaulinių MTEP išlaidų. Kinijos išlaidos MTEP 2000 m. siekė 4,9 proc., o 2018 m. – 26,3 proc. Pagal šį rodiklį Kinija šiuo metu užima antrą vietą pasaulyje.

Mokslinių tyrimų skatinimas ir išradimų panaudojimas industrijoje lėmė, kad Kinijos korporacijos pradėjo vytis konkurentes iš JAV. Pavyzdžiui, šiandien trys iš penkių didžiausių pasaulyje išmaniųjų telefonų gamintojų yra kiniško kapitalo. Kinijos telekomunikacijų milžinas „Huawei“ 2018 m. pardavė daugiau išmaniųjų telefonų už amerikiečių „Apple“ bei užėmė 15,8 proc. pasaulinės rinkos, tuo metu „Apple“ dalis sudarė 12,1 proc. Įspūdingus augimo tempus demonstruoja ir kinų valdoma „Lenovo“ kompanija, gaminanti asmeninius kompiuterius. 2018 m. „Lenovo“, užimdama 22,5 proc. pasaulinės personalinių kompiuterių rinkos dalies, tapo didžiausia pasaulyje šių įtaisų gamintoja ir pardavėja, aplenkdama amerikiečių „HP Inc.“

Verta pasakyti, kad Kinijos įmonės pamažu įgyja aukštesnės vertės lustų gamybos patirties. Štai, „Huawei“ valdoma „HiSilicon“ ir valstybinė įmonė „Tsinghua Unigroup“ pagal gaunamas pajamas patenka į pasaulinį lustus projektuojančių įmonių dešimtuką. Ekspertų teigimu, „HiSilicon“ projektuojami lustai naujausiems „Huawei“ išmaniesiems mobiliesiems telefonams – ne prastesni už tuos, kuriuos gali suprojektuoti Vakarų valstybių įmonės.

Kinija aktyviai ieško dar pažangesnių technologijų. Pavyzdžiui, daug investuojama į kvantinę kompiuteriją. Kinų mokslininkai jau padarė ir kai kuriuos svarbius atradimus kvantinės fizikos srityje. 2017 m. jie pradėjo eksploatuoti kvantinio ryšio palydovą „Mozi“, pirmąjį tokio tipo ryšių palydovą pasaulyje, ir atliko svarbų bandymą, susijusį su kvantine teleportacija.

Iš 500 šiuo metu galingiausių pasaulyje superkompiuterių, naudojamų meteorologijos, genų inžinerijos, branduolinės energetikos, genų inžinerijos ir kitų sudėtingų procesų modeliavimui, 202 veikia Kinijoje ir 143 JAV. Negana to, Kinija aktyviai plėtoja 5G interneto technologiją ir yra viena dirbtinio intelekto (Artificial Intelligence, AI) technologijų vystymo lyderių pasaulyje.

„Periferizacijos“ prielaidos

JAV ekonominio nuosmukio ištakų reikėtų ieškoti XX a. 7–8 deš., kai Vašingtonas ir Pekinas atvertė naują lapą diplomatiniuose santykiuose.

Vadinamoji „ping–pong“ politika ne tik atvėrė kinų gamintojams duris į milžinišką JAV rinką, bet ir užtikrino tvirtos užsienio valiutos, būtinos agrarinio ir pramonės sektorių plėtotei, šaltinį. Santykinai pigi darbo jėga ir galimybė laisvai realizuoti produkciją JAV rinkoje leido Kinijos pramonės įmonėms sparčiai augti. Prie Kinijos industrijos vystymosi prisidėjo ir investicijos, kurių daugiausiai kinai sulaukė iš JAV.

Siekdami viršpelnių, nemaža dalis amerikiečių korporacijų ne tik perkėlė gamyklas į Kiniją ir kitas pigaus darbo šalis, bet ir palaikė JAV vidaus rinkos apsaugos mažinimo iniciatyvas. Nors teigta, kad laisva prekyba atneš daugiau naudos nei žalos, ilgainiui iš užsienio importuojama produkcija padėjo išstumti iš rinkos brangesnes amerikietiškas prekes. Dėl užsienio gamintojų konkurencijos tūkstančiai Amerikos darbininkų neteko darbo, o JAV pramonės sektorius patyrė sukrėtimą.

Vadinamosios poindustrinės visuomenės idėjos šalininkai teigė, esą darbo vietų praradimus pramonėje kompensuos paslaugų sektorius. Vis tik, paslaugų sfera nesukuria tokios pat pridėtinės vertės, kokią generuoja aukštųjų technologijų industrija. Šį teiginį neblogai iliustruoja sudėtinga socioekonominė padėtis JAV „Rūdžių juostos“ (angl. Rust Belt) regione, kur tūkstančiai darbus praradusių amerikiečių nesugeba rasti alternatyvaus užsiėmimo arba yra priversti dirbti prasčiau apmokamą darbą paslaugų sektoriuje.

Riaušės Kapitolijuje – ne pabaiga

Teigiantys, kad politinė situacija JAV anksčiau ar vėliau stabilizuosis, klysta. Tiesa, šįsyk establišmento atstovai pasiekė pergalę, jie įveikė D. Trumpą ir susigrąžino kontrolę. Tačiau tai jiems pavyko tik todėl, kad sugebėjo mobilizuoti nuosaikesnius rinkėjus, bauginant juos dešiniaisiais radikalais.

Vis dėlto santykinė JAV galia tarptautinėje ekonominėje sistemoje mažėja, o tai neigiamai veikia gyvenimo lygio rodiklius šalyje. Tiek respublikonai, tiek ir demokratai ateityje bus priversti dar stipriau radikalizuotis, kad pritrauktų potencialių rėmėjų. Tad tai, ką matėme JAV Kapitolijuje, tikrai nėra pabaiga.